Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM įvardijo branduolinių ginklų kiekio sumažinimo Rusijoje sąlygą

(atnaujinta 16:57 2020.05.18)
2010 metais pasirašyta START-III sutartis tebėra vienintelė dabartinė Rusijos ir JAV ginklų ribojimo sutartis, kuri nustoja galioti 2021 metų vasario mėnesį

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Toliau mažinti Rusijos branduolinių ginklų kiekį įmanoma tik išsprendus susikaupusias strateginio stabilumo problemas ir užtikrinant saugumą, sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, rašo RIA Novosti.

"Primenu jums, kad tuo metu, kai dabartinė START sutartis (Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis — Sputnik) praėjo pusę savo pradinio dešimties metų gyvenimo ciklo, tada Maskva paskelbė, kad sudariusios šią sutartį mes — Rusija ir JAV — priartėjome iki to etapo, po kurio tolesnės derybos branduolinių raketų kontrolės srityje turėtų būti daugiašalės, be to, tokių derybų metu bus įvertinti visi veiksniai, darantys įtaką strateginiam stabilumui", — teigė diplomatas per paskaitą MGIMO studentams "online" formatu.

Pasak jo, tolesnis strateginių ginklų skaičiaus sumažinimas yra galimas tik ieškant įvairių požiūrių į problemas, kurios kelia nerimą saugumo ir strateginio stabilumo užtikrinimo požiūriu.

2010 metais pasirašyta START-III sutartis tebėra vienintelė dabartinė Rusijos ir JAV ginklų ribojimo sutartis. Susitarimas nustoja galioti 2021 metų vasario mėnesį.

Tegai:
ginklai, JAV, Rusija
Dar šia tema
Putinas: Rusija iki metų pabaigos yra pasirengusi priimti sprendimą dėl START-III
Kremlius įvertino galimybę pratęsti START-III sutartį
Rusijos ir JAV diplomatai perspėjo apie START atsisakymo pavojų
Kerčės sąsiauris

Krymas paragino Kijevą neišsigalvoti "NATO laivų Kerčės sąsiauryje"

(atnaujinta 18:37 2020.06.03)
Tam, kad Ukrainos laivai praplauktų per Kerčės sąsiaurį, nėra jokių problemų, o šią temą dirbtinai išpučia Kijevo valdžia, kad tęstų spekuliacijas tarptautinėje arenoje, pareiškė Krymo parlamento pirmasis vicepirmininkas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Krymo parlamento pirmasis pirmininko pavaduotojas Jefimas Fiksas pavadino kvaila ir neraštinga vadinamojo Ukrainos prezidento atstovo Autonominėje Krymo Respublikoje Antono Korinevičiaus idėją apie tai, kad NATO šalių laivai galėtų "stebėti situaciją" Kerčės sąsiauryje, ir paragino vadovautis tarptautinėmis sutartimis.

"Visa tai yra neraštingi, ciniški ir kvaili pasiūlymai ir nesąmonė. Kijevo valdžia sugalvoja įvairių dalykų, kurie neatitinka realybės ir visuotinai pripažintų tarptautinių sutarčių", — RIA Novosti pasakė Fiksas.

Anot jo, tam, kad Ukrainos laivai praplauktų per Kerčės sąsiaurį, nėra jokių problemų, o šią temą dirbtinai išpučia Kijevo valdžia, kad tęstų spekuliacijas tarptautinėje arenoje, pareiškė Krymo parlamento pirmasis vicepirmininkas.

"Jei Ukrainai reikia perplukdyti savo laivus per Kerčės sąsiaurį, tai egzistuoja normalios civilizuotos priemonės, kuriomis Ukraina jau gerai naudojosi. Jie apie jas žino. Jie turi pateikti atitinkamą paraišką, po to jiems bus duotas locmanas, kuris perplukdys laivus per Kerčės sąsiaurį, kad viskas būtų civilizuotai. Nereikia nieko išgalvoti, reikia vadovautis tarptautinėmis sutartimis, tarptautine teise ir gerbti kaimyninės valstybės, šiuo atveju Rusijos Federacijos, įstatymus, o ne bandyti vykdyti įvairias provokacijas prie mūsų sienų", — pabrėžė Fiksas.

2018 metų lapkritį trys Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivai pažeidė Rusijos sieną, įplaukė į laikinai uždarus Rusijos Federacijos teritorinius vandenis ir iš Juodosios jūros pajudėjo Kerčės sąsiaurio link. Jie pavojingai manevravo, nepakluso Rusijos valdžios teisiniams reikalavimams. Laivai su kariškiais buvo sulaikyti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvykį pavadino provokacija, susijusia su žemu Porošenkos reitingu artėjant rinkimams.

2019 metų rugsėjo 7 dieną sieną pažeidę kariškiai buvo perduoti Ukrainai pagal susitarimą dėl sulaikytų ir nuteistų asmenų išleidimo vienu metu. Lapkričio 18 dieną Rusija perdavė Ukrainai ir sulaikytus laivus.

Tegai:
Kerčės sąsiauris, NATO, Krymas, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Rusijos Federacijos taryba: Ukraina dėl provokacijos Kerčės sąsiauryje gavo pamoką
Ekspertas: Baltijos šalys bando būti amerikietiškesnės už pačius amerikiečius
Lietuvos ir Rusijos siena (Kaliningrado sritis)

Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 17:44 2020.06.03)
Valstybės sienos ruožai tarp šalių buvo nustatyti sutartimis, ratifikuotomis 2003 ir 2007 metais

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Rusijos registracijos, kadastro ir kartografijos tarnyba ("Rosreestr") į Valstybinį nekilnojamojo turto registrą įrašė koordinacinį valstybės sienos Rusijos–Lietuvos ir Rusijos–Latvijos atkarpų aprašą, pranešama "Rosreestr" tinklalapyje.

Ruožai yra Kaliningrado ir Pskovo srityse. Valstybės sienos ruožai tarp Rusijos, Lietuvos ir Latvijos yra nustatyti sutartimis, ratifikuotomis 2003 ir 2007 metais.

Pranešime pažymima, kad bendras Rusijos ir Lietuvos sienos ilgis yra 297,1 kilometro, o Rusijos ir Latvijos sienos — 283,6 kilometro.

Kad pažymėtų valstybės sieną, Rusijos, Lietuvos ir Latvijos specialistai įrengė 559 pasienio ženklus Rusijos–Lietuvos ruože ir 648 — Rusijos–Latvijos ruože, be to, sukurti žemėlapiai ir kiti dokumentai.

Rusijos ir Lietuvos bei Rusijos ir Latvijos valstybinių sienų demarkacijos dokumentai vienu metu įsigaliojo Rusijoje, Lietuvoje ir Latvijoje 2018 metų balandį.

Tegai:
siena, Latvija, Lietuva, Rusija
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda: Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai nepadės deryboms dėl Astravo AE

(atnaujinta 20:42 2020.06.03)
Anksčiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pateikė tris galimus scenarijus dėl Astravo atominės elektrinės 

VILNIUS, birželio 3 – Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą bei nepalaiko kritikos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Kaip pažymėjo šalies vadovas, Lietuva aiškiai pasisakė priimdama įstatymą dėl elektros energijos iš Astravo AE nepirkimo, bei numatė būtinąsias apsaugos priemones, kurie turės būti aktyvizuotos nuo pat AE paleidimo, todėl turi būti užtikrintas visavertis įstatymo vykdymas tiek politiškai, tiek techniškai.

Anot Nausėdos, Lietuva, siekdama kontroliuoti savo elektros sistemą ir elektros prekybą, privalo kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą.

"Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami. Energetikos ministras toliau turėtų tęsti dialogą su Latvijos ir Estijos kolegomis dėl elektros nepirkimo iš „nešvarių“ elektrinių. Privalome padaryti viską, kad Baltijos šalys pasiektų vieningą poziciją ir šiuo klausimu", – teigė Nausėda.

Anot jo, deryboms nepadės reikalavimai ministrui atsistatydinti.

"Vargu ar tam pasitarnaus abipusiai kaltinimai interesų išdavyste ir energetikos ministro Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai. Tai daroma net iki galo neįsigilinus į problemos ir ieškomo susitarimo esmę. Visi siekiame to paties, todėl privalome ne trukdyti, o padėti vieni kitiems rasti Lietuvai priimtiniausią sprendimą", – teigė šalies vadovas.

Trečiadienį Seimo konservatorių frakcijos posėdyje energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dėl Astravo atominės elektrinės galimi trys scenarijai. 

"Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas – susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną", – teigė Vaičiūnas.

Anot jo, susitarimas dėl to, kuris scenarijus bus įgyvendintas, – vis dar procese, todėl dėl to galima diskutuoti.

Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovų teigimu, ministro Vaičiūno siūloma Baltijos šalių politinė deklaracija bandoma apgaulingai įtvirtinti Baltarusijoje pagamintos energijos kaip techninio elektros srauto perdavimą per Lietuvos tinklus į Latviją, o iš ten kaip komercinę elektrą neva pagamintą Dauguvos kaskadose Lietuva ją pirks rinkoje ir savižudiškai finansuos būsimų BAE blokų statybą.

Sąjūdis pakvietė Lietuvos politines partijas pasmerkti "itin šiurkštų jų politinės valios paniekinimą, įstatymo laužymą ir Seimo rezoliucija išreikštos parlamento valios ignoravimą". 

Sąjūdis prieš Astravo AE taip pat pareikalavo Lietuvos Vyriausybės pateikti visą informaciją apie pritarimą šiai Deklaracijai ir spręsti dėl Energetikos ministro Vaičiūno politinės atsakomybės ir jo atsistatydinimo. Sąjūdžio teigimu, tokį ministro žingsnį galima vertinti kaip įperšamą Lietuvos kapituliaciją neturint nei Seimo, nei prezidento mandato.

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus.  Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.

Tegai:
Žygimantas Vaičiūnas, Astravo AE, Astravas, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis