Projekto 22800 mažas raketinis laivas

Rusijos laivynas gaus šešis mažus raketinius laivus "Karakurt"

(atnaujinta 16:51 2020.05.18)
Keturiuose tokiuose laivuose bus įrengtas priešlėktuvinės priešraketinės gynybos zenitinių raketų ir patrankos komplekso "Pancyr" jūrinis variantas

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Artimiausiu metu Baltijos laivynas turi gauti šešis mažus projekto 22800 ("Karakurt") raketinius laivus. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiąjį vadą Nikolajų Jevmenovą.

Anksčiau buvęs Rusijos karinio jūrų laivyno vadas Vladimiras Koroliovas pranešė, kad "Karakurt" serijos pristatymas Baltijos laivynui bus baigtas 2021 metais, tačiau laivų skaičiaus nenurodė. Dabar Baltijos laivynas jau turi du tokius mažus raketinius laivus — "Mytišči" ir "Sovetsk".

"Baltijos laivyno laivų sudėtis yra naujos kartos laivais aprūpinimo stadijoje. Visų pirma, artimiausiu metu Baltijos laivyno antvandeninis komponentas bus papildytas serija iš šešių mažų projekto 22800 raketinių laivų", — Jevmenovo žodžius cituoja Gynybos ministerijos Informacijos ir masinės komunikacijos departamentas.

Vyriausiasis vadas pažymėjo, kad keturiuose tokiuose laivuose bus įrengtas priešlėktuvinės priešraketinės gynybos zenitinių raketų ir patrankos komplekso "Pancyr" jūrinis variantas. Pirmasis "Karakurt" su šiuo kompleksu bus laivas "Odincovo", be to, artimiausiu metu numatomi jame įrengto komplekso "Pancyr" bandymai.

Vyriausiasis vadas pasveikino jūreivius su Baltijos laivyno diena, kuri švenčiama gegužės 18 dieną, ir pavadino susivienijimą "pažangiu ešelonu <...> vakarų strateginėje kryptyje".

Tegai:
Baltijos laivynas, Rusija
Dar šia tema
Rusijos Baltijos laivynas: netoli Rusijos sienų pradėjo dažniau skraidyti NATO lėktuvai
Baltijos laivynas atliko didelio masto tankų pratybas Kaliningrado srityje
Kaip šaudo Baltijos laivyno korvečių artilerija — video
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo Baltijos laivyno įrangos pakrovimą į laivus
Paha, archyvinė nuotrauka

Rusijos žvalgybos tarnyba: Prahos sprendimas išsiųsti diplomatus šlykšti provokacija

Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas pareiškė, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatus yra šlykšti Čekijos valdžios provokacija, sakė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas, praneša RIA Novosti.

Penktadienį Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas su nuoroda į vietos specialiąsias tarnybas pareiškė, kad vyriausybė nusprendė išsiųsti iš šalies du Rusijos ambasados ​​darbuotojus, tai susiję su istorija apie neva Rusijos diplomato gabentus ricino nuodus į Čekiją.

Kaip pranešė Federalinės agentūros prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos užsienyje gyvenančių tautiečių reikalų ir tarptautinio humanitarinio bendradarbiavimo klausimais ("Rossotrudničestvo") vadovo pavaduotojas Michailas Briuchanovas, iš Čekijos išsiųsti Rusijos diplomatai turi išvykti iš Čekijos Respublikos per 48 valandas. 

"Bus imtasi atsakomųjų priemonių. Bet, be abejo, tai yra labai šlykšti Čekijos valdžios provokacija", - žurnalistams sakė Naryškinas.

Savaitraštis "Respekt" balandžio 27 dieną su nuoroda į šaltinį specialiosiose tarnybose pranešė, kad mėnesio pradžioje į Prahą atskrido vyras su Rusijos diplomatiniu pasu ir lagamine atvežė ricino nuodų. Anot leidinio, vyras nuvyko į Rusijos ambasadą. Čekijos televizija gegužės 10 dieną pareiškė, kad šis vyras — laikinai einantis "Rossotrudničestvo" atstovybės Čekijoje vadovo pareigas Andrejus Končakovas. Čekijos žiniasklaida teigia, kad dėl jo policija saugo tris Prahos politikus, susijusius su aikštės priešais Rusijos ambasadą pervadinimu Boriso Nemcovo garbei, paminklo Vlasovo armijos kareiviams pastatymu ir paminklo sovietų maršalui Ivanui Konevui nugriovimu.

Rusijos ambasada Čekijoje paneigė pranešimus apie atvežtus nuodus ir pavadino juos "žiauriais ir šlykščiais". Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Čekijos žiniasklaidos pranešimai panašūs į "eilinę antį". Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad niekas nepateikė įrodymų, jog Maskva bandė ką nors nunuodyti Čekijoje.

Ambasada gegužės 11 dieną pareiškė, kad dėl patyčių Čekijos žiniasklaidoje Rusijos diplomatui skamba grasinimai. Diplomatinė atstovybė paprašė Čekijos užtikrinti apsaugą ambasados ​​darbuotojui.

Tegai:
Praha, Rusija
Dar šia tema
Rusijos ambasada atsakė į Linkevičiaus pareiškimus apie "propagandą"
Istorikas: Rusija trukdo JAV "gaudyti žuvis drumstame vandenyje" Artimuosiuose Rytuose
Džeimsas Gilmoras

Krymo totoriai įvertino JAV nuolatinio atstovo ESBO pareiškimą apie kankinimus

(atnaujinta 20:20 2020.06.05)
Iš JAV ir Ukrainos atstovų lūpų nereikia laukti teisingos informacijos apie Krymo totorių gyvenimą Kryme, mano Krymo totorių visuomenės tarybos pirmininko pavaduotojas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Krymo totorių visuomenės tarybos ir Krymo totorių organizacijos "Kyrym birligi" pirmininko pavaduotojas Enveris Kantemir-Umerovas JAV nuolatinio atstovo ESBO Džeimso Gilmoro žodžius apie žmonių grobimus ir kankinimus Kryme pavadino insinuacijomis.

Anksčiau Gilmoras paragino Rusiją nutraukti "priespaudos kampaniją Kryme", grąžinti Ukrainai visišką pusiasalio valdymą, nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir išvesti savo kariuomenę bei karinę techniką iš rytinės Ukrainos. Anot jo, padėtis Kryme išlieka sunki, nes Krymo totoriai ir kiti, kas priešinosi "Rusijos okupacijai", buvo priversti dingti, buvo savavališkai įkalinti, arba jiems buvo vykdomas priverstinis "psichiatrinis" gydymas, arba jų atžvilgiu vyko parodomieji teismo procesai ir kankinimai. Pareiškimas buvo pateiktas ESBO Nuolatinei Tarybai Vienoje ir paskelbtas JAV misijos tinklalapyje.

"Visa tai yra ne kas kita, kaip insinuacijos ir informacinio karo apraiška. Iš JAV ir Ukrainos atstovų lūpų nereikia laukti teisingos informacijos apie Krymo totorių gyvenimą Kryme", — RIA Novosti pasakė Kantemir-Umerovas.

Anot jo, Krymo totoriai integravosi į Rusijos Krymą ir nekreipia dėmesio į įvairias spekuliacijas, vykstančias tarptautinėse platformose.

"Mes sprendžiame vidines problemas, susijusias su mūsų žmonių reabilitacija ir apgyvendinimu. Mes visiškai nemanome, kad reikalinga įsitraukti į įvairius ginčus ir diskusijas", — pasakė agentūros pašnekovas.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovą surengto ten referendumo, kuriame 96,77 % Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 % Sevastopolio gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "visiškai uždarytas".

Tegai:
ESBO, JAV, Ukraina, Rusija, Krymas, totoriai
Dar šia tema
Iš Krymo istorijos vadovėlių bus pašalintas skyrius apie kolaboravimą
Ukrainos ambasada paskelbė Lenkijos žydus nuotraukoje Krymo totoriais
Lietuva laiko 1944 metų Krymo totorių deportavimą "genocidu"
Kryme pasakyta apie totorių ir Rusijos gyventojų santykių dinamiką
Portugalija, archyvinė nuotrauka

SAM paskelbė naują šalių, kurių galima atvykti, sąrašą

(atnaujinta 11:28 2020.06.07)
Į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Paskelbtas birželio 8-14 dienomis galiosiantis sąrašas valstybių, iš kurių atvykti leidžiama, ir iš kurių  atvykusieji privalo izoliuotis, rašoma SAM pranešime.

Taip pat nustatyta, kad, atsižvelgiant į didelį sergamumą, į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija. Lietuvos piliečiai į šalį gali sugrįžti iš visų šalių, tačiau atvykusiems iš aukščiau paminėtų valstybių privaloma 14 dienų izoliacija.

Tuo tarpu Lietuvos piliečiams bus leidžiama atvykti iš bet kurios šalies, tačiau jiems, jei 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis yra 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų reikės izoliuotis 14 dienų.

Ar žmogui būtina izoliuotis grįžus iš užsienio, priklauso nuo pirminio žmogaus kelionės taško. Tai reiškia, kad, jei žmogus turi įrodymą, jog keliauja iš šalies, iš kurios grįžus ar atvykus izoliavimas netaikomas, izoliuotis jam nereikia net tuo atveju, jei keliavo per kitas šalis. Tačiau tik tuo atveju, jei tose šalyse nebuvo apsistojęs verslo ar kitais tikslais. Jei keliaujantysis tokio įrodymo neturės, jam bus taikomos priemonės pagal paskutinę lankytą šalį, iš kurios jis tiesiogiai atvyks į Lietuvą.

Visa tai galioja visoms sąraše esančioms šalims, išskyrus Švediją. Svarbu žinoti, kad keltu iš Švedijos atvykstantieji turi būti budrūs, nes dėl padidėjusio sergamumo šioje šalyje, atvykus į Lietuvą jiems bus taikoma 14 dienų izoliacija net ir tuo atveju, jei asmuo į keltą Švedijoje keliavo tranzitu iš Norvegijos ar Danijos. 

SAM taip pat primena, kad šalių sąrašai kinta kas savaitę, tad keliaujantys turėtų nuolat sekti šią informaciją.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino

 

Tegai:
kelionės, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną
Švedija apgailestauja dėl sprendimo neskelbti karantino dėl koronaviruso
Tyrimas: kas trečias Lietuvos gyventojas per karantiną priaugo svorio
Atsikvėpti vasariškai: sezono pradžia Palangoje sušvelninus karantiną