Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka

Rusija siūlo atnaujinti Baltijos jūros šalių vyriausybių vadovų susitikimus

(atnaujinta 21:20 2020.05.19)
Maskva pasiūlė parengti naują strateginį dokumentą regionui, kuriame būtų apibrėžti šalių sąveikos tikslai ir uždaviniai kitam dešimtmečiui, pradedant nuo 2021 metų

VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Per Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) ministrų susitikimą Rusija pasisakė už tai, kad būtų atnaujinti Baltijos regiono vyriausybių vadovų susitikimai, spaudos konferencijoje sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Anot jo, tai buvo naudinga praktika, leidusi nuodugniau pažvelgti į įvairius bendros veiklos aspektus.

"Jie taip pat pasiūlė grįžti prie šiaurinių regioninių tarybų, tarp jų BJVT, Arkties tarybos, Barenco, Euro-Arkties tarybos, Šiaurės ministrų tarybos, koordinavimo posėdžių rengimo, dalyvaujant partnerystėms, kurios taip pat buvo sukurtos pagal Šiaurės dimensiją — Europos Sąjungos, Rusijos, Islandijos ir Norvegijos bendradarbiavimo mechanizmo", — RIA Novosti cituoja Lavrovą.

Be to, Rusija pasiūlė Baltijos šalių bendradarbiavimo stiprinimo priemones Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) rėmuose, įskaitant naujo strateginio regiono dokumento, kuriame būtų apibrėžti bendradarbiavimo tikslai ir uždaviniai dešimtmečiui nuo 2021 metų, parengimą.

"Mes raginome savo partnerius galvoti apie sistemingus veiksmus, kurie leistų sutelkti pastangas ieškant regioninių atsakymų į globalius iššūkius regione. Mes pasiūlėme konkrečių priemonių BJVT mechanizmui rinkinį Baltijos šalių bendradarbiavimui stiprinti, pavyzdžiui, pabrėžėme naujo Baltijos regiono strateginio dokumento rengimo svarbą, jis apibrėžtų mūsų bendradarbiavimo tikslus ir uždavinius dešimtmečiui, kuris prasidės 2021 metais", — teigė Rusijos ministras.

BJVT sudėtyje yra Rusija, Vokietija, Danija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Lenkija, Suomija, Švedija, Estija ir Europos Sąjunga.

Tegai:
Sergejus Lavrovas, Baltijos šalys, Baltijos jūra, Rusija
Dar šia tema
Ką veikia JAV ir Britanijos karo laivai Barenco jūroje
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Kaliningrado sritis, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus

(atnaujinta 10:59 2020.05.27)
Ministerija priminė problemas, kylančias regiono oro erdvėje ir vykdant tarptautinio oro uosto "Chrabrovo" veiklą

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad stebimųjų skrydžių per Kaliningrado sritį apribojimas neprieštarauja Atviro dangaus sutarčiai ir vėlesniems sprendimams. Tai teigiama skyriaus pranešime.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, 2012–2014 metais, kai galiojo 5500 kilometrų nuotolio skrydžių nuo Kubinkos atviro dangaus aerodromo netoli Maskvos, apie 1600 kilometrų skrydžio panaudodavo Kaliningrado srities stebėjimui. Ministerija teigė, kad tai sukėlė problemų regiono oro erdvei ir vienintelio tarptautinio oro uosto Сhrabrovo regione darbui.

"Tai pareikalavo didelių išlaidų. Mūsų bandymai susitarti su jais dėl tam tikro pagrįsto suvaržymo buvo nesėkmingi. Štai kodėl mes buvome priversti sumažinti išlaidas deklaruodami maksimalų skrydžių atstumą virš Kaliningrado srities (500 kilometrų). Tai neprieštarauja nei Sutarčiai, nei vėlesniems jos dalyvių priimtiems sprendimams", — teigiama pranešime.

Maksimalaus skrydžio nuotolio virš Kaliningrado srities apribojimas buvo įvestas pagal Atviro dangaus sutarties nuostatas, paaiškino ministerija.

"Dabartinė tvarka buvo įvesta atsižvelgiant į valstybės-dalyvės teisę papildomai skirti atviro dangaus aerodromus ir nustatyti jiems maksimalius skrydžių diapazonus. Ši tvarka nedidina skrydžių, leidžiančių stebėti visą Rusijos teritoriją (nes išlaikomas bendras 5500 kilometrų nuotolis), skaičiaus. Tai užtikrina aukštesnį Kaliningrado srities teritorijos stebėsenos efektyvumo lygį, palyginti su likusia Rusijos dalimi ir kitų dalyvaujančių valstybių, įskaitant kaimynines (Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją), teritorijomis. Mūsų žiniomis, mūsų kolegos iš Vakarų, įskaitant JAV, jokių nusiskundimų neturi", — teigiama pranešime.

Tuo pat metu Užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad nustatytas 500 kilometrų nuotolis kiekvienam skrydžiui virš Kaliningrado srities leidžia stebėti bet kurį regiono tašką.

Ministerija priminė ir tai, kad šių metų vasarį buvo leistos misijos, dalyvaujant JAV, Lietuvai ir Estijai, buvo leista vykdyti skrydžius virš regiono 505 kilometrų atstumu. Ministerija išreiškė viltį, kad šis geros valios gestas prisidės prie susitarimo dėl stebimųjų skrydžių virš Kaliningrado srities ypatumų.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties ir bus už šios sutarties ribų, kol Rusija "įvykdys savo įsipareigojimus". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų sudarymo galimybės. Maskva neigia visus kaltinimus.

Savo ruožtu Rusija ne kartą pastebėjo NATO orlaivių veiklą šalia savo sienų, taip pat Kaliningrado srityje.

Tegai:
skrydžiai, Rusija
Rusijos URM pastatas, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM priminė Lietuvos ambasadoriui apie šalių santykių degradaciją

(atnaujinta 22:08 2020.05.26)
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dabartinė padėtis susijusi su Lietuvos valdžios pozicija

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas susitiko su Rusijos pirmuoju užsienio reikalų ministro pavaduotoju Vladimiru Titovu ir įteikė jam skiriamųjų raštų kopijas, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Šalys aptarė dabartinę Rusijos ir Lietuvos santykių būklę. Bajarūnas priminė, su kuo susijęs jų pablogėjimas.

"Lietuvos diplomatinės atstovybės vadovo dėmesys atkreiptas į tai, kad dabartinį jų degradavimą lemia Lietuvos valdžios, kurios vykdo nedraugišką politiką Rusijos atžvilgiu, įskaitant ir ES bei NATO, pozicija. Šis požiūris sukuria kliūtis geriems kaimyniniams santykiams plėtoti", — rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pokalbio metu buvo aptartos kai kurios dvišalio bendradarbiavimo sritys, kuriose "būtų galima rasti sprendimų remiantis abipusiais interesais, įskaitant ekonomiką ir kultūros bei humanitarinę sritį". Šalys taip pat aptarė klausimus, Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje pradžios kontekste.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo beveik nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Tegai:
santykiai su Rusija, santykiai, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija leido suprasti, kad Baltijos šalys ją "nurašė" be reikalo
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
KAM žiniasklaidą, rašančią apie COVID-19 Rusijoje, pavadino "dezinformacijos taikiniu"
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas nurodė paspartinti afroamerikiečio mirties sulaikymo metu tyrimą

(atnaujinta 14:47 2020.05.28)
Anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose rodomas Mineapolio gyventojo George'o Floyd'o sulaikymas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas nurodė paspartinti incidento Mineapolyje, Minesotoje, kuriame mirė afroamerikietis po grubaus policijos elgesio, dėl kurio kilo daug masinių protestų, tyrimą, praneša RIA Novosti.

"Savo įsakymu FTB ir Teisingumo departamentas jau nuodugniai tiria labai liūdną ir tragišką George'o Floydo mirtį Minesotoje. Paprašiau paspartinti šį tyrimą ir labai vertinu visus vietos teisėsaugos institucijų nuveiktus darbus. Nuoširdžiai užjaučiu George'o šeimą ir draugus. Teisingumas bus įvykdytas!" — Trampas parašė Twitter.

Anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose rodomas Mineapolio gyventojo George'o Floydo sulaikymas.

Vaizdo įraše matyti, kad ant žemės gulintis Floydas jau buvo surakintas su antrankiais ir vienas iš jį laikančių policininkų prispaudė jam kelį prie kaklo. Tuo pačiu metu Floydas kelis kartus pakartojo, kad negali kvėpuoti ir tada nutilo. Policijos duomenimis, Floydas buvo rastas automobilyje apsvaigęs. Buvo nuspresta jį sulaikyti, jis pasipriešino.

Kai ši informacija buvo plačiai paskleista, miesto policija paskelbė keturių teisėsaugos pareigūnų, dalyvavusių sulaikyme, atleidimą.

Mineapolio meras Džeikobas Frėjus pareikalavo sulaikyti policininką, kuris prispaudė sulaikytojo kaklą. Mieste vyko protestai, demonstrantai apgadino kelis policijos automobilius ir vitrinas.

Tegai:
policija, mirtis, Donaldas Trampas
Dar šia tema
COVID-19 statistika Lietuvoje: vos keturi atvejai per parą, jau 65 mirtys
Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui