Karo pratybos Kaliningrado srityje

Amerika Kaliningrado sritį pavadino "durklu Europos širdyje"

(atnaujinta 15:37 2020.05.24)
Amerikos politikas pareiškė, kad Maskva regioną pavertė "uždara karine baze", o ten dislokuoti ginklai neva grasina Vašingtono sąjungininkams. Tuo pat metu Rusija ne kartą pareiškė apie savo taikius ketinimus

VILNIUS, gegužės 24 — Sputnik. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O'Brajenas Rusijos Kaliningrado sritį pavadino "durklu Europos širdyje".

Pasak jo, regione yra daugybė raketų ir ginklų, kurie neva kelia grėsmę visiems europietiškiems Vašingtono sąjungininkams, įskaitant Baltijos šalis.

"Geografinė padėtis leistų Kaliningradui tapti prekybos mazgu, turizmo ir socialinių ryšių centru tarp Rusijos ir Vakarų Europos. Deja, Rusija pavertė jį uždara karine baze, kurioje pilna aukštųjų technologijų ginklų ir raketų", — pareiškė O'Brajenas interviu Vokietijos leidiniui "Bild".

Amerikos vadovo patarėjas pridūrė, kad pagal Atviro dangaus sutartį Rusija neleido amerikiečių orlaiviams skristi virš Kaliningrado srities.

Tuo tarpu Rusijos pusė ne kartą pastebėjo NATO orlaivių aktyvumą šalia savo sienų, taip pat ir Kaliningrado srityje. Taigi vasario pabaigoje amerikiečiai, dalyvaujant inspektoriams iš Lietuvos ir Estijos, atliko dar vieną stebėjimo skrydį virš Rusijos ir Baltarusijos.

JAV prezidentas Donaldas Trampas anksčiau pareiškė, kad Vašingtonas pasitrauks iš Atviro dangaus sutarties, tačiau jos atnaujinimas yra galimas. Priežastimi buvo pavadinta tai, kad Rusija neva pažeidė sąlygas.

Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Maskva nepažeidė jokių susitarimo sąlygų. URM vadovo pavaduotojas Aleksandras Gruško pažymėjo, kad Rusija ir toliau vykdys susitarimo sąlygas tol, kol jis galios.

Europos Sąjunga paragino Vašingtoną grįžti prie sutarties laikymosi. ES atstovas užsienio politikos ir saugumo klausimais Džozepas Borelis ją pavadino pagrindine ginklų kontrolei.

Anksčiau politologas, Sibiro vadybos instituto Politikos ir tarptautinių ryšių fakulteto dekanas Sergejus Kozlovas pažymėjo, kad Trampui svarbu parodyti, kad būtent jis nustato užsienio politikos darbotvarkę. Pasak eksperto, tai yra viena iš priežasčių, kodėl Amerikos vadovas daro skambius pareiškimus atviro dangaus, ir START-3 sutarties ir visos tarptautinės erdvės pertvarkymo atžvilgiu. Tuo metu jis neatmetė, kad Trampo teiginiai gali nebūti įgyvendinti.

Trisdešimt keturios valstybės 1992 metais pasirašė Atviro dangaus sutartį. Susitarimas galioja nuo 2002 metų ir leidžia jo dalyviams atvirai rinkti informaciją apie vienas kito ginkluotąsias pajėgas ir manevrus.

Mitas apie Rusijos "grėsmę"

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, tačiau Baltijos šalys palaiko mitą apie "Rusijos grėsmę", kad padidintų NATO kontingento ir karinės technikos skaičių prie savo sienų ir pateisintų reikšmingas išlaidas gynybai.

Taip pat Rusijos pusė ne kartą pareiškė, kad visi Rusijos orlaivių skrydžiai vykdomi griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo virš neutralių vandenų taisyklių, nepažeidžiant kitų valstybių sienų.

Kaip pažymėjo Rusijos gynybos ministerijos vadovas Sergejus Šoigu, aljansas padidino aviacijos žvalgybos intensyvumą prie Rusijos Federacijos sienų 33 proc., o jūrų — 24 proc.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Kaliningrado sritis, Rusija, JAV, ginklavimasis
Dar šia tema
Nufilmuoti Rusijos naikintuvų Su-57 skrydžiai ribiniais režimais — video
Konstruktorius papasakojo apie ginklų, naudojamų naikintuve Su-57, unikalumą
Nepateisinama. Rusija smerkia JAV norą pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties
NATO iškėlė sąlygą JAV grįžti prie Atviro dangaus sutarties
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Kremlius paaiškino, kodėl Putinas dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Pasak Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus, Putinas galės pasiskiepyti, kai tik prasidės masinė vakcinacija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali dalyvauti koronaviruso vakcinacijoje kaip savanoris, o masinė gyventojų imunizacija dar neprasidėjo, sakė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

"Mes dar nepradėjome plačios vakcinacijos, o kaip savanoris, žinoma, valstybės vadovas negali dalyvauti skiepijime. Tiesiog jis, būdamas valstybės vadovu, negali dalyvauti kaip savanoris — tai neįmanoma", — žurnalistams sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl Putinas dar nenusprendė pasiskiepyti nuo COVID-19.

Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė rusų vakcinacija nuo koronaviruso prasidės 2021 metais, ir bus savanoriška, cituoja  ją RIA Novosti.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

Anot jos, į apyvartą jau išleista daugiau nei 117 tūkstančių vakcinos "Sputnik V" dozių. Iki metų pabaigos planuojama pagaminti iš viso daugiau nei 2 milijonus dozių.

Prieš kelias dienas Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų medicinos ir akušerijos tarnybos direktorė Jelena Baybarina teigė, kad trečiasis "Sputnik V" vakcinos nuo koronaviruso klinikinių tyrimų etapas rodo ypač didelį jos efektyvumą.

"Sputnik V" yra pirmoji Rusijos vakcina nuo koronaviruso. Tai yra adenovirusinis preparatas, sukurtas remiantis kitu adenovirusu, į kurį įterpiamas koronaviruso genas. Patekęs į ląsteles, jose susidaro baltymai, kurie sukelia imunitetą ir skatina antikūnų vystymąsi.

Per pastarąją parą Rusijoje buvo nustatyti 24 326 nauji koronaviruso atvejai, 23 226 pasveikusieji buvo išrašyti ir 491 žmogus mirė.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas, koronavirusas, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
PSO papasakojo apie Rusijos ir ES bendradarbiavimą vakcinos "Sputnik V" srityje
Президент РФ Владимир Путин

Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais

(atnaujinta 14:10 2020.11.24)
Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Lietuva yra artima kaimynė ir jis norėtų pamatyti tokį patį požiūri iš jos pusės

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais, tikisi abipusio požiūrio, sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praneša RIA Novosti.

"Atrodo, kad mūsų sąveika su Lietuva galėtų būti aktyvesnė ir įvairesnė. Be to, kaip žinome, esame kaimynai, artimi kaimynai. Esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau pamatyti tą patį požiūrį ir iš mūsų kolegų iš Lietuvos", — per įgaliojimų įteikimo užsienio valstybių ambasadoriams ceremoniją sakė Putinas.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Lietuva, Rusija, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas
Greitosios pagalbos automobilis

Kaune startavo mobilios medikų komandos, kurios padės sergantiems COVID-19

(atnaujinta 17:12 2020.11.24)
Mobilią komandą sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu, rizikos grupei priklausantiems ir namuose besigydantiems kauniečiams nuo šiol pagalbą teiks mobilios medikų komandos, praneša Kauno miesto savivaldybė.

Iš Kauno miesto poliklinikos personalo specialiai suburtos brigados padės užtikrinti nepertraukiamą specialistų priežiūrą. Tokiu būdu, siekiama sumažinti krūvį, tenkantį greitosios pagalbos ir ligoninių priimamuosiuose dirbantiems medikams.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, mobilios komandos suformuotos dėl greitosios pagalbos ir ligoninių priėmimo skyriuose dirbančių medikų krūvio.

"Jos stebės namuose ar globos įstaigoje nuo koronaviruso besigydančių rizikos grupei priskiriamų kauniečių sveikatos būklę ir priims atitinkamus sprendimus. Tai leis ir patiems gyventojams jaustis saugiau", — teigė Keras.

COVID-19 sergantis ir rizikos grupei priklausantis pacientas, pablogėjus sveikatos būklei ar pajutus naujų simptomų, turėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jiems nustačius, kad reikalinga kontaktinė konsultacija, galima bus paciento apžiūrai į namus ar globos įstaigą atsiųsti mobilią komandą. 

Ją sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas. Specialistai pas pacientus atvyks tą pačią dieną, kai kreipiamasi dėl pagalbos.

Tegai:
koronavirusas, Kaunas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Teks išgyventi: gydytojas perspėjo apie COVID-19 atvejų augimą Lietuvoje
PSO iškėlė kelių nulinių COVID-19 pacientų teoriją
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 1,1 tūkst. koronaviruso atvejų