Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM įvertino sankcijų Rusijai panaikinimo perspektyvas

(atnaujinta 16:17 2020.06.18)
Pabrėžiama, kad Europos Sąjungoje yra grupė šalių, kurios atvirai kalba apie sankcijų neproduktyvumą, tačiau yra kita grupė, teigianti, kad reikia padaryti viską, jog šios sankcijos būtų išsaugotos

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Apie greitą Europos sankcijų Rusijai panaikinimą kalbėti dar negalima, tačiau šalis išmoko su jomis gyventi, sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Paneuropinio bendradarbiavimo departamento direktorius Nikolajus Kobrinecas, komentuodamas planuojamą kitą sankcijų pratęsimą, praneša RIA Novosti.

"Jos atnaujinamos reguliariai, kas šešis mėnesius. Čia nėra nieko naujo. Jų atšaukimo perspektyvos yra daugiau nei miglotos", — sakė jis.

"Turbūt nereikia tikėtis, kad sankcijos artimiausiu metu bus panaikintos. Aš dar kartą pasakysiu, kad mes net nesvarstome šios temos su Europos Sąjunga. Ne mes įvedėme sankcijas ir ne mums reikalauti jų panaikinimo", — teigė jis.

Kobrinecas priminė, kad Europos Sąjungoje yra grupė šalių, kurios atvirai kalba apie sankcijų neproduktyvumą, tačiau yra kita grupė, teigianti, kad reikia padaryti viską, jog šios sankcijos būtų išsaugotos.

"Iš esmės su šiomis sankcijomis, nors tai sudėtinga ir kenkia mūsų ekonomikai įvairiais būdais, mes išmokome gyventi", — sakė jis.

Santykiai tarp Maskvos ir Vakarų šalių pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susijungė su Rusija po referendumo pusiasalyje. Vakarai, kaltindami Rusiją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, pakeitė importo politiką ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu.

Rusija ne kartą patikino, kad nėra konflikto Ukrainoje šalis ir Minsko susitarimų objektas. Pastaruoju metu ES šalyse vis aiškiau girdimos nuomonės apie būtinybę panaikinti sankcijas Maskvai.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovą surengto referendumo, kuriame didžioji dauguma Krymo Respublikos ir Sevastopolio rinkėjų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. Krymo valdžia surengė referendumą po valstybės perversmo Ukrainoje 2014 metų vasarį. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija.

Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "visiškai uždarytas".

Tegai:
sankcijos, Rusija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (265)
Dar šia tema
Ekspertas: gavus Danijos leidimą, Rusija gali greičiau baigti tiesti "Nord Stream-2"
Trampas teiravosi, ar Suomija yra Rusijos dalis
Michailas Gorbačiovas, archyvinė nuotrauka

Rusijos senatorius sukritikavo Gorbačiovą "geopolitinę kapituliaciją"

(atnaujinta 14:13 2020.07.16)
Rusijos senatorius liko nepatenkintas tuo, kad pirmasis TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas leido suvienytai Vokietijai įstoti į NATO, nors galėjo išreikalauti neutralaus naujos šalies statuso

Maskva, liepos 16 — Sputnik. TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas leido suvienytai Vokietijai įstoti į NATO, nepaisant galimybės reikalauti neutralaus naujos šalies statuso, savo Telegram kanale sakė Rusijos Federacijos tarybos Informacijos politikos ir žiniasklaidos santykių komiteto vadovas Aleksejus Puškovas.

Bundestagas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Tokiu būdu jis pakomentavo oficialiojo Vokietijos vyriausybės atstovo Steffen'o Seibert'o žinutę "Twitter", kurioje politikas papasakojo, kaip prieš 30 metų, liepos 15 dieną, per susitikimą su Vokietijos vadovybe Archyze, Gorbačiovas pritarė suvienytos Vokietijos narystei Šiaurės Atlanto aljanse.

Be to, Puškovas prisiminė, kad TSRS prezidentas įsakė iki 1994 metų išvesti iš Vokietijos teritorijos sovietų kariuomenę. Rusijos senatorius mano, kad Vokietijos valdžia laukė Gorbačiovo reakcijos, nes "daug kas priklausė nuo Maskvos".

"Gorbačiovas galėjo bent jau išsakyti sąlygas, jau neminint, kad jis galėjo priešintis ir pareikalauti neutralaus naujosios Vokietijos statuso. Tačiau jis jau žengė geopolitinės kapituliacijos keliu ir, matyt, labiau buvo suinteresuotas Nobelio taikos premija nei nacionaliniais šalies interesais", — cituoja Puškovą RIA Novosti.

Jis pridūrė, kad 1990 metų spalio 15 dieną, netrukus po sutikimo dėl vieningos Vokietijos narystės NATO, TSRS prezidentas gavo "geidžiamą apdovanojimą už nuopelnus Vakarų aljansui".

Michailas Gorbačiovas buvo išrinktas TSKP centrinio komiteto generaliniu sekretoriumi 1985 metų kovo mėnesį. Jam atėjus į valdžią TSRS, prasidėjo demokratizacijos procesas, vadinamas "perestroika", kurio rezultatas buvo totalitarinio režimo TSRS žlugimas.

1990 metais valdžia iš TSKP perėjo Liaudies deputatų kongresui — pirmajam istorijoje sovietų parlamentui, išrinktam laisvųjų demokratinių rinkimų metu. 1990 metų kovo 15 dienos suvažiavime Gorbačiovas buvo išrinktas prezidentu. "Perestroikos" varomoji jėga buvo "atvirumas" ("glasnost") ir "pertvarka" ("perestroika"). Buvo sukurta ekonomikos perkėlimo į socialiai orientuotą rinką programa.

Gorbačiovas pradėjo naują liniją tarptautiniuose santykiuose. Jis vykdė įtampos mažinimo politiką remdamasis savo suformuluotais "naujojo mąstymo" principais.

Todėl 1985–1991 metais Vakarų ir TSRS santykiuose įvyko radikalus lūžis, kuris priešus pavertė partneriais. Pripažinus Michailo Gorbačiovo, kaip išskirtinio reformatoriaus ir diplomato, pakeitusio TSRS santykius su Vakarų šalimis, nuopelnus, jam buvo įteikta Nobelio taikos premija.

1990 metų spalio 15 dienos Nobelio komiteto pareiškime teigiama, kad premija buvo paskirta Gorbačiovui už jo "lyderiavimą taikos procese, kuris apima svarbią tarptautinės bendruomenės gyvenimo dalį".

Tegai:
Aleksejus Puškovas, Michailas Gorbačiovas, TSRS, Rusija
Dar šia tema
Vokiečių politologas papasakojo, kas trukdo Rusijai ir Vokietijai suartėti
Gorbačiovas paragino visas šalis sumažinti karinį biudžetą 10–15 %
"Suįžūlėję girtuokliai!" Kodėl TSRS neprigijo sausas įstatymas
Koronaviruso testai

Rusijos mokslininkai išgavo antikūnus, neutralizuojančius koronavirusą

(atnaujinta 18:03 2020.07.15)
Gauti antikūnai sugeba blokuoti viruso ir membraninio baltymo ACE2 sąveiką ir atitinkamai užkirsti kelią jo įsiskverbimui į žmogaus ląsteles

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo Molekulinės ir ląstelinės biologijos instituto mokslininkai pirmieji Rusijoje gavo antikūnus, neutralizuojančius koronavirusą SARS-CoV-2. Apie tai RIA Novosti pranešė Rusijos mokslų akademijos Sibiro skyriaus pirmininkė Olga Dorochova.

"Tam buvo naudojami paaukotų COVID-19 donorų kraujo mėginiai ir unikali atskirų B limfocitų rūšiavimo technologija", — teigė agentūros pašnekovė.

Koronaviruso vakcinos testas Burdenkos ligoninėje, Maskvoje
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

Anot jos, gauti antikūnai sugeba blokuoti viruso ir membraninio baltymo ACE2 sąveiką ir atitinkamai užkirsti kelią jo įsiskverbimui į žmogaus ląsteles. Tolesni šios krypties tyrimai padės sukurti vaistus koronaviruso ligos gydymui ir prevencijai.

"Be to, gautos medžiagos leis mums ištirti apsauginio imuniteto ypatybes sergant koronavirusine infekcija ir bus reikalingos tobulinant vakcinas", — pridūrė ji.

Imunogenetikos laboratorija, vadovaujama biologijos mokslų daktaro Aleksandro Taranino, užsiima ligų molekulinės diagnostikos ir terapijos sukūrimu, žmogaus baltymų funkcine analize, taip pat imuninės sistemos molekulinės evoliucijos rekonstravimu.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 573 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių iš Uzbekistano
COVID-19 Lietuvoje: per parą nustatytas net 21 naujas atvejis, Kaune — didelis židinys
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 

Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 

(atnaujinta 17:39 2020.07.16)
KAM vadovas Raimundas Karoblis teigė, kad, nepaisant pandemijos ekonominių pasekmių, Lietuva ir toliau skirs ne mažiau nei 2 proc. BVP gynybos finansavimui

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Jungtinės Amerikos Valstijos per artimiausius kelerius metus pratyboms atsiųs amerikiečių karius į Lietuvą, ketvirtadienį pareiškė Vilniuje viešintis JAV sausumos pajėgų sekretorius Ryanas D. McCarthy. 

Pentagono atstovas pabrėžė, kad amerikiečių karių atvykimui prielaidas sudaro Lietuvos investicijos į krašto gynybą.

"Tokio lygio bendradarbiavimas, pratybos, saugumas ir galiausiai stabilumas tapo įmanomas Lietuvai įsipareigojus investuoti daugiau kaip 2 proc. BVP į išlaidas gynybai ir savo karinių pajėgų modernizavimą", — kalbėjo McCarthy, pabrėždamas, kad JAV tęs dislokavimus Lietuvoje, nes abiejų valstybių pajėgoms naudingos bendros operacijos.

Jo teigimu, po kelių mėnesių į Lietuvą iš Lenkijos atvyks maždaug bataliono dydžio vienetas, 2022 metų pratyboms suplanuotas kuopos karių atvykimas į Lietuvą ir iš JAV.

1 / 6
Oficialaus Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų sekretoriaus Ryan D. McCarthy vizitas į Lietuvą.

JAV sausumos pajėgų sekretorius pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios savo NATO sąjungininkams ir tęs "atgrasymo bei gynybos stiprinimą regione, užtikrinant stabilumą ir saugumą Europoje".

Karoblis: Lietuva tęs savo įsipareigojimus

Savo ruožtu, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po susitikimo su JAV sausumos pajėgų sekretoriumi teigė, kad, nepaisant koronaviruso pandemijos ekonominių pasekmių, Lietuva tęs savo įsipareigojimus ir toliau skirs ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui.

"Tikiuosi, kad Lietuvos pastangos gerinant infrastruktūrą ir kitas priemones, pasitarnaus užtikrinant nenutrūkstamą JAV pajėgų buvimą Lietuvoje. Nepaisant galimų pandemijos ekonominių pasekmių, esame įsipareigoję tęsti bendrus JAV ir Lietuvos projektus", — sakė jis.

Kartu KAM vadovas pažymėjo, kad JAV yra svarbiausios Lietuvos transatlantinės saugumo ir gynybos partnerės.

"Džiaugiuosi, kad JAV yra strateginė Lietuvos partnerė ir viena iš pagrindinių visos Europos Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. Esame itin dėkingi JAV už jų pajėgų rotacijas Lietuvoje, nes tai — itin reikšmingas atgrasymo veiksnys, prisidedantis prie NATO vykdomų pastangų Baltijos regione. Siekiame užtikrinti tinkamas sąlygas JAV kariams čia treniruotis ir laukiame naujų JAV pajėgų rotacijų", — sakė krašto apsaugos ministras. 

Lietuva nuolat investuoja į infrastruktūros plėtrą Pabradėje bei kitur, gerina kitas priimančios šalies paramos sąlygas. JAV kariai  kartu su Lietuvos ir kitų šalių-sąjungininkių kariais ne tik naudojasi Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūra, tačiau taip pat prisideda prie jos modernizavimo. Vien į Pabradės poligoną per 2017–2019 metus JAV yra investavusios apie 8 mln. JAV dolerių.

Be to, vykdomi ir bendri JAV ir Lietuvos įsigijimo projektai — praėjusių metų rudenį pasirašyta sutartis su JAV Vyriausybe dėl Lietuvos kariuomenės aprūpinimo šarvuotaisiais visureigiais JLTV, taip pat vyksta derybos su JAV Vyriausybe ir dėl sraigtasparnių UH-60 "Black Hawk" įsigijimo.

NATO stiprina pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai kaip siekį sutramdyti "Rusijos agresiją", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
BVP, Lietuva, JAV, Pentagonas