Rusijos režisierius Kirilas Serebrenikovas

Rusijos režisierius Serebrenikovas nuteistas dėl sukčiavimo

(atnaujinta 21:25 2020.06.26)
Be to, prodiuseriai Jurijus Itinas ir Aleksejus Malobrodskis buvo pripažinti kaltais dėl beveik 2 milijonų eurų pasisavinimo

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Maskvos teismas penktadienį garsų teatro ir kino režisierių Kirilą Serebrenikovą lygtinai nuteisė 3 metams už sukčiavimą vadinamojoje "Septintosios studijos" byloje, pranešė RIA Novosti.

"Serebrenikovo pasitaisymas įmanomas be tikro bausmės atlikimo", — sakė teisėja Olesia Mendelejeva.

Režisierius, taip pat prodiuseriai Jurijus Itinas ir Aleksejus Malobrodskis buvo pripažinti kaltais dėl beveik 129 milijonų rublių (apytiksliai 2 milijonų eurų) pasisavinimo, teismas jų turtą paliko areštuotą.

Kaltinimai Kultūros ministerijos darbuotojos Sofijos Apfelbaum atžvilgiu perkvalifikuoti kaip "aplaidumas", jos byla buvo nutraukta pasibaigus senaties terminui.

Kirilo Serebrenikovo byla

2011–2014 metais "Septintoji studija" gavo 216 milijonų rublių (beveik 3 milijonus eurų) iš biudžeto, skirto projektui "Platforma", kuriuo siekiama populiarinti šiuolaikinį teatrą. Tyrimo duomenimis, pasisavinimus organizavo Serebrenikovas, prodiuseriai Aleksejus Malobrodskis ir Jurijus Itinas, taip pat buvusi Kultūros ministerijos darbuotoja Sofija Apfelbaum.

Visi jie atmeta kaltinimus ir teigia, kad jie vykdė visą suplanuotą veiklą ir pinigus išleido pagal paskirtį.

Tyrimo metu buvo atlikta keletas ekspertizių. Pirmoji žalą įvertino 133 milijonais rublių (daugiau kaip 1,6 milijono eurų), antroji nustatė, kad atsakovai, priešingai, taupė Kultūros ministerijos pinigus. Trečioji, kurios išvados buvo paskelbtos birželio 1 dieną, žalą įvertino beveik 129 mln. (taip pat daugiau kaip 1,6 milijono eurų).

Prieš prasidedant teisminėms diskusijoms, teatrų meno vadovai, režisieriai ir kiti teatro veikėjai, gindami byloje esančius kaltinamuosius, surinko daugiau nei tris tūkstančius parašų ir nusiuntė laišką kultūros ministrei Olgai Liubimovai. Jie paragino atsiimti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kad "prisidėtų prie teisingo bylos išsprendimo". Ministerija nesutiko.

Tegai:
Rusija
Michailas Gorbačiovas, archyvinė nuotrauka

Rusijos senatorius sukritikavo Gorbačiovą "geopolitinę kapituliaciją"

(atnaujinta 14:13 2020.07.16)
Rusijos senatorius liko nepatenkintas tuo, kad pirmasis TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas leido suvienytai Vokietijai įstoti į NATO, nors galėjo išreikalauti neutralaus naujos šalies statuso

Maskva, liepos 16 — Sputnik. TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas leido suvienytai Vokietijai įstoti į NATO, nepaisant galimybės reikalauti neutralaus naujos šalies statuso, savo Telegram kanale sakė Rusijos Federacijos tarybos Informacijos politikos ir žiniasklaidos santykių komiteto vadovas Aleksejus Puškovas.

Bundestagas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Tokiu būdu jis pakomentavo oficialiojo Vokietijos vyriausybės atstovo Steffen'o Seibert'o žinutę "Twitter", kurioje politikas papasakojo, kaip prieš 30 metų, liepos 15 dieną, per susitikimą su Vokietijos vadovybe Archyze, Gorbačiovas pritarė suvienytos Vokietijos narystei Šiaurės Atlanto aljanse.

Be to, Puškovas prisiminė, kad TSRS prezidentas įsakė iki 1994 metų išvesti iš Vokietijos teritorijos sovietų kariuomenę. Rusijos senatorius mano, kad Vokietijos valdžia laukė Gorbačiovo reakcijos, nes "daug kas priklausė nuo Maskvos".

"Gorbačiovas galėjo bent jau išsakyti sąlygas, jau neminint, kad jis galėjo priešintis ir pareikalauti neutralaus naujosios Vokietijos statuso. Tačiau jis jau žengė geopolitinės kapituliacijos keliu ir, matyt, labiau buvo suinteresuotas Nobelio taikos premija nei nacionaliniais šalies interesais", — cituoja Puškovą RIA Novosti.

Jis pridūrė, kad 1990 metų spalio 15 dieną, netrukus po sutikimo dėl vieningos Vokietijos narystės NATO, TSRS prezidentas gavo "geidžiamą apdovanojimą už nuopelnus Vakarų aljansui".

Michailas Gorbačiovas buvo išrinktas TSKP centrinio komiteto generaliniu sekretoriumi 1985 metų kovo mėnesį. Jam atėjus į valdžią TSRS, prasidėjo demokratizacijos procesas, vadinamas "perestroika", kurio rezultatas buvo totalitarinio režimo TSRS žlugimas.

1990 metais valdžia iš TSKP perėjo Liaudies deputatų kongresui — pirmajam istorijoje sovietų parlamentui, išrinktam laisvųjų demokratinių rinkimų metu. 1990 metų kovo 15 dienos suvažiavime Gorbačiovas buvo išrinktas prezidentu. "Perestroikos" varomoji jėga buvo "atvirumas" ("glasnost") ir "pertvarka" ("perestroika"). Buvo sukurta ekonomikos perkėlimo į socialiai orientuotą rinką programa.

Gorbačiovas pradėjo naują liniją tarptautiniuose santykiuose. Jis vykdė įtampos mažinimo politiką remdamasis savo suformuluotais "naujojo mąstymo" principais.

Todėl 1985–1991 metais Vakarų ir TSRS santykiuose įvyko radikalus lūžis, kuris priešus pavertė partneriais. Pripažinus Michailo Gorbačiovo, kaip išskirtinio reformatoriaus ir diplomato, pakeitusio TSRS santykius su Vakarų šalimis, nuopelnus, jam buvo įteikta Nobelio taikos premija.

1990 metų spalio 15 dienos Nobelio komiteto pareiškime teigiama, kad premija buvo paskirta Gorbačiovui už jo "lyderiavimą taikos procese, kuris apima svarbią tarptautinės bendruomenės gyvenimo dalį".

Tegai:
Aleksejus Puškovas, Michailas Gorbačiovas, TSRS, Rusija
Dar šia tema
Vokiečių politologas papasakojo, kas trukdo Rusijai ir Vokietijai suartėti
Gorbačiovas paragino visas šalis sumažinti karinį biudžetą 10–15 %
"Suįžūlėję girtuokliai!" Kodėl TSRS neprigijo sausas įstatymas
Koronaviruso testai

Rusijos mokslininkai išgavo antikūnus, neutralizuojančius koronavirusą

(atnaujinta 18:03 2020.07.15)
Gauti antikūnai sugeba blokuoti viruso ir membraninio baltymo ACE2 sąveiką ir atitinkamai užkirsti kelią jo įsiskverbimui į žmogaus ląsteles

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo Molekulinės ir ląstelinės biologijos instituto mokslininkai pirmieji Rusijoje gavo antikūnus, neutralizuojančius koronavirusą SARS-CoV-2. Apie tai RIA Novosti pranešė Rusijos mokslų akademijos Sibiro skyriaus pirmininkė Olga Dorochova.

"Tam buvo naudojami paaukotų COVID-19 donorų kraujo mėginiai ir unikali atskirų B limfocitų rūšiavimo technologija", — teigė agentūros pašnekovė.

Koronaviruso vakcinos testas Burdenkos ligoninėje, Maskvoje
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

Anot jos, gauti antikūnai sugeba blokuoti viruso ir membraninio baltymo ACE2 sąveiką ir atitinkamai užkirsti kelią jo įsiskverbimui į žmogaus ląsteles. Tolesni šios krypties tyrimai padės sukurti vaistus koronaviruso ligos gydymui ir prevencijai.

"Be to, gautos medžiagos leis mums ištirti apsauginio imuniteto ypatybes sergant koronavirusine infekcija ir bus reikalingos tobulinant vakcinas", — pridūrė ji.

Imunogenetikos laboratorija, vadovaujama biologijos mokslų daktaro Aleksandro Taranino, užsiima ligų molekulinės diagnostikos ir terapijos sukūrimu, žmogaus baltymų funkcine analize, taip pat imuninės sistemos molekulinės evoliucijos rekonstravimu.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 573 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių iš Uzbekistano
COVID-19 Lietuvoje: per parą nustatytas net 21 naujas atvejis, Kaune — didelis židinys
Maskvos Kremlius

Britanija pradėjo tyrimą dėl "Rusijos kišimosi" į rinkimus

(atnaujinta 16:43 2020.07.16)
Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, dar būdamas Didžiosios Britanijos URM vadovu, teigė, kad JK neturi duomenų apie Rusijos kišimąsi į "Brexit" referendumą ir kitus politinius procesus

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Dominikas Raabas rašytiniame pranešime Parlamentui teigia, kad Rusija "beveik neabejotinai" bandė įsikišti į 2019 metų Britanijos rinkimus, dėl to buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas.

"Remdamasi išsamia analize, Vyriausybė padarė išvadą, kad rusų veikėjai beveik neabejotinai siekė įsikišti į 2019 metų visuotinius rinkimus, internetu išplatindami neteisėtai gautus ir nutekintus Vyriausybės dokumentus", — cituoja tekstą RIA Novosti.

"Nors nėra įrodymų apie plataus masto Rusijos kampaniją prieš rinkimus, tačiau bet koks bandymas kištis į mūsų demokratinius procesus yra visiškai nepriimtinas. Mūsų prioritetas visada buvo ir yra apsaugoti mūsų demokratiją ir rinkimus. Vyksta baudžiamasis tyrimas, todėl šiame etape mums būtų netikslinga sakyti dar ką nors", — pažymi ministras.

Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas, dar eidamas Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pareigas, interviu RIA Novosti teigė, kad JK neturi duomenų apie Rusijos kišimąsi į "Brexit" referendumą ir kitus politinius procesus.

Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl mėginimo paveikti demokratinius procesus įvairiose šalyse, o Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais". Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą Rusijos kišimąsi į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad tai patvirtinančių faktų nėra.

Tegai:
rinkimai, Didžioji Britanija, Rusija
Dar šia tema
Kremlius pakomentavo JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" grėsmę
Krymo atsakas "Mistraliams": Rusijos gynybos pramonė rengia staigmeną
Ekspertas: JAV bijo, kad Rusija ir ES turės naujus projektus po dujotiekio