Valentina Matvijenko, archyvinė nuotrauka

Matvijenko: Parlamentinės diplomatijos sėkmę lemia žmonių santykiai

(atnaujinta 10:18 2020.06.30)
Kodėl negalima primesti vieningo demokratijos standarto? Su kuo ir kaip bendradarbiauja Rusijos įstatymų leidėjai? Ar sunku dirbti esant apribojimams dėl COVID-19?

Apie tai per Tarptautinę parlamentarizmo dieną išskirtiniame interviu "Sputnik" papasakojo Rusijos Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko.

— Kodėl būtent Rusija sugalvojo paskelbti Tarptautinę parlamentarizmo dieną? Ar galima sakyti, kad po dvejų metų ši iniciatyva paklausi tarptautinėje parlamentinėje bendruomenėje?

— Priėmusi iniciatyvą įtraukti šią dieną į JT kalendorių, Rusija pademonstravo savo įsitikinimą dėl kūrybinės galimybės ir konsoliduojančios parlamentinės diplomatijos galios. Aš asmeniškai taip manau. Dėl visų nuomonių skirtumų tai, kas mus, parlamentarus, vienija, nusveria tai, kas mus skiria. Parlamentarai nėra profesionalūs valstybės pareigūnai, jie yra rinkėjų, paprastų žmonių atstovai. Žmonės visur pasaulyje nori vieno dalyko — saugaus ir laimingo gyvenimo sau ir savo vaikams. Sąžiningai sakant, mane stebina, kad šventės idėja niekada anksčiau nebuvo kilusi, nes tai iš tikrųjų yra pati demokratiškiausia šventė, nes parlamentarizmas yra bet kurios demokratinės sistemos pagrindas.

Žinoma, dveji metai yra trumpas laikotarpis. Tačiau per tą laiką turėjome pakankamai tarptautinių renginių, susitikimų, kad tuo įsitikintume: iniciatyva sulaukė teigiamo atsako iš parlamentų ir parlamentarų, visos tarptautinės bendruomenės pusės.

— Žiniasklaidoje, ekspertų bendruomenėje galima išgirsti nuomonę, kad sparčiai tobulėjant technologijoms, sparčiai keičiantis beveik visoms gyvenimo sritims, pastebima tendencija mažinti parlamentų vaidmenį ir tarpparlamentinį bendradarbiavimą. Taigi, ar Tarptautinė parlamentarizmo diena yra vakarykštė šventė?

— Man atrodo, kad gyvenimas rodo priešingai. Taip, pasaulis keičiasi, keičiasi reikalavimai priimtų įstatymų kokybei ir parlamentų darbui. Tačiau jų vaidmens nuvertinimas tikrai nevyksta. Ir aš tikiu, kad to nebus. Be parlamento negali būti tikrojo piliečių dalyvavimo priimant svarbius sprendimus ir tvarkant valstybės reikalus. Jūs kalbate apie technologijų plėtrą, tačiau ši plėtra turi prasmę tik tuo atveju, jei ji atliekama visuomenės, žmogaus labui. Ir to negalima pasiekti be valdžios, atstovaujančios žmonių interesams. Technologijos turėtų veikti žmonių teisėms ir galimybėms, o ne jas pakeisti arba juo labiau jas naikinti. Tai yra formulė, kuri, mano manymu, garantuoja parlamentinių institucijų svarbos išsaugojimą, ypač permainų metu. Taigi, parlamentarizmo diena tikrai nėra vakarykštė šventė. Greičiau atvirkščiai.

Mano nuomone, parlamentų vaidmuo priimant bet kokius socialiai reikšmingus sprendimus visame pasaulyje tik didės. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose reikaluose. Šią tendenciją aš jau matau IPA CIS ir tarpparlamentinės sąjungos parlamentų pavyzdžiu. Mūsų daugiapoliame pasaulyje visi klausimai turėtų būti sprendžiami tik derybų keliu; neturėtų būti leidžiama dominuoti kažkieno "vienintelei tikrai" nuomonei. Ir tik tarpparlamentinė diplomatija, be tradicinės diplomatijos, sugeba išlaikyti šią pusiausvyrą.

Tuo pačiu metu parlamento veikla nėra kažkas įšaldyta, duota kartą ir visiems laikams. Ji turi atitikti to meto iššūkius. Mes Rusijoje laikomės šios taisyklės. Šiuo metu balsuojama dėl Konstitucijos pataisų. Jos saugo Rusiją kaip stiprią prezidentinę galią turinčią valstybę, atitinkančią mūsų šalies istorinę ir šiuolaikinę realijas. Tuo pat metu bus sustiprinti Federacijos tarybos ir Valstybės Dūmos įgaliojimai. Tai yra laiko liepimas. Stiprus parlamentas — stipri demokratija — stipri šalis.

— Koronaviruso epidemija negalėjo paveikti skirtingų šalių parlamentarų ryšių, jų intensyvumo. Bet kiek, jūsų nuomone, tai yra kritiška tarptautiniams santykiams? Kaip šiandien formuojama tarptautinė Federacijos tarybos veikla?

— Epidemija, žinoma, turėjo įtakos, bet ne kritiškai. Nė viena kryptimi darbas nebuvo sustabdytas, kai kuriais atvejais jis netgi buvo išplėtotas dėl modernių technologijų. Žinoma, po keletą mėnesių trukusio priverstinio izoliavimo žmogus jau nori asmeninio bendravimo su žmonėmis. Gyvas kontaktas suteikia visiškai kitokį bendravimo, supratimo lygį derybose. Atrodytų, koks skirtumas? Per vaizdo ryšį jūs taip pat žiūrite vienas į kitą, matote ir emocijas, bet vis tiek kažko trūksta, keleto smulkmenų, kurių negali perduoti jokie vaizdo ryšiai.

Kartu gyvenimas parodo, kad bet kokius sunkumus galima įveikti, reikia vien noro. Be to, pastaraisiais metais kartu su savo sąjungininkais ir partneriais tarpparlamentinio bendradarbiavimo srityje mes ėmėmės daugelio žingsnių, kurie, manau, suteikė naują impulsą jo plėtrai.

ES vėliavos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Leiskite priminti jums dvi Rusijos delegacijos inicijuotas rezoliucijas, kurias pastaraisiais metais priėmė IPU. Jos buvo susijusios su nepriimtinu kišimusi į suverenių valstybių reikalus ir kažkokio vienintelio priimtino, "klasikinio" demokratijos modelio primetimu jiems. Tokio modelio nėra ir negali būti. Kiekviena šalis turi teisę laisvai pasirinkti demokratinę santvarką, atitinkančią jos nacionalines ir istorines ypatybes, šiuolaikinę politinę tikrovę. Būtent mūsų šalis tapo abiejų dokumentų, kurie atmeta bet kokius bandymus daryti spaudimą, diktuoti tarptautinius santykius, autore. Principinę poziciją užėmė Sąjungos pirmininkė Gabriela Kuevas Baron (Gabriela Cuevas Barron) ir ji buvo susijusi su atskirų šalių sankcijomis parlamentarams. Esame giliai įsitikinę, kad sankcijos išrinktiems žmonėms iš tikrųjų yra sankcijos prieš pačius žmones ir prieš demokratiją. Džiaugiamės, kad ši mūsų vizija rado supratimą ir palaikymą iš didžiausios pasaulyje parlamentinės organizacijos vadovybės.

Viena iš svarbiausių šiuolaikinio tarptautinio parlamentarizmo temų yra kultūrų įvairovės skatinimas dialogo būdu. Juk tai konfliktų, sankcijų ir karų alternatyva. Rusija ėmėsi iniciatyvos surengti pasaulinę religijų ir etninių grupių dialogo konferenciją, kurioje dalyvautų valstybių vadovai, parlamentarai ir pasaulio religijų vadovai. Šis pasiūlymas buvo palaikytas 137-osios IPU asamblėjos galutinėje deklaracijoje 2017 metais Sankt Peterburge, o vėliau buvo įtraukta į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją.

Pasaulinė konferencija įvyks 2022 metų gegužės 21 dieną Rusijoje. Pasirengimas tam jau vyksta. Mes dėsime visas pastangas, kad šis svarbiausias pasaulio forumas taptų ne tik įvykiu 2022 metų politinėje darbotvarkėje, bet ir patvirtintų Rusijos, kaip unikalios platformos, kurioje susitinka, susitaria ir prireikus susiderina kultūros, tautos, religijos, politinės jėgos, statusą.

Mes pasiekėme, kad būtų panaikinti visi apribojimai, susiję su mūsų delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Tai nebuvo lengva, tačiau dėl tvirtos pozicijos Rusijos delegacijos diskriminacija yra praeitis. Šio įvykio reikšmingumą sunku pervertinti. Iš tikrųjų tai darydami mes aiškiai parodėme, kad tarpparlamentinio bendradarbiavimo srityje diskriminacija nėra leistina. Tačiau svarbu ne tik atkurti teisingumą, įstatymo triumfą ir tikrą demokratiją prieš politinius žaidimus. Mes tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo pagal ETPA sistemą ir sugrįžome čia ne kovoti, rinkti balus, o dirbti Europos, visų planetos tautų, labui.

Mes tęsiame bendradarbiavimą dvišaliu formatu. Pavyzdžiui aš neseniai surengiau vaizdo konferenciją su savo kolega, Prancūzijos Respublikos Senato prezidentu Žeraru Laršė (Gérard Larcher). Aptarėme bendrą Rusijos ir Prancūzijos pranešimą "Rusija — Prancūzija: už pasitikėjimo pagrindu parengtą darbotvarkę".

Leiskite jums priminti, kad tai yra antrasis toks pranešimas, ir jame matome rimtą parlamentų indėlį plečiant Rusijos ir Prancūzijos politinį dialogą formuojant dvišalę ateities darbotvarkę, nes pranešimas yra ne tik laikrodžio suderinimas, bet ir savotiškas "kelių žemėlapis", tolesni veiksmai, apimantys įvairias sąveikos sritis. Tai yra atvejis, kai parlamentai lenkia kitus politinius kontaktus ir savaip nustato ateities toną.

Manau, kad šiandien jau galime kalbėti apie bendrą mūsų šalių parlamentarų norą formuoti naują stilių tarptautiniuose santykiuose. Būtent tokiomis aplinkybėmis visų pirma reikėtų apsvarstyti Rusijos senatorių pasiūlymą sukurti parlamentinę tarptautinę derybų platformą, kad būtų išsaugota tarptautinė ginkluotės mažinimo sutarčių bazė.

Tokių bendrų pranešimų rengimas, mano manymu, yra labai efektyvi parlamentarų sąveikos forma. Mes tai taip pat taikome bendradarbiaudami su kitų šalių parlamentais. Pavyzdžiui dabar atitinkami Federacijos tarybos ir Italijos Respublikos Senato komitetai rengia pranešimą dėl būsimų Rusijos Federacijos ir Italijos santykių. Jo pristatymas gali vykti jau šiais metais.

Mes Rusijoje laikome NVS šalis strateginiais partneriais. Dar kartą įsitikinau abipusiškumu, kovo mėnesio pradžioje viešėdamas Baltarusijoje.

Galiu su pasitenkinimu teigti, kad tęsiamas pasirengimas VII Baltarusijos ir Rusijos regionų forumui, kuris bus skirtas istoriniam Didžiosios pergalės prieš nacizmą paveldui. Organizacinio komiteto posėdžio metu, vykusio birželio 16 dieną, forumo datos buvo preliminariai suderintos 2020 metų rugsėjo 23–25 dienomis.

Daugelis senatorių palaiko tiesioginius ryšius su kolegomis iš užsienio. Jie dažnai susiskambina, dalinasi nuomonėmis. Manau, kad būtent šie žmonių santykiai yra parlamentinės diplomatijos pagrindas ir lemia jos sėkmę.

Tegai:
parlamentas, Rusija, Valentina Matvijenko
Koronaviruso testai

Rusijos mokslininkai išgavo antikūnus, neutralizuojančius koronavirusą

(atnaujinta 18:03 2020.07.15)
Gauti antikūnai sugeba blokuoti viruso ir membraninio baltymo ACE2 sąveiką ir atitinkamai užkirsti kelią jo įsiskverbimui į žmogaus ląsteles

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo Molekulinės ir ląstelinės biologijos instituto mokslininkai pirmieji Rusijoje gavo antikūnus, neutralizuojančius koronavirusą SARS-CoV-2. Apie tai RIA Novosti pranešė Rusijos mokslų akademijos Sibiro skyriaus pirmininkė Olga Dorochova.

"Tam buvo naudojami paaukotų COVID-19 donorų kraujo mėginiai ir unikali atskirų B limfocitų rūšiavimo technologija", — teigė agentūros pašnekovė.

Koronaviruso vakcinos testas Burdenkos ligoninėje, Maskvoje
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

Anot jos, gauti antikūnai sugeba blokuoti viruso ir membraninio baltymo ACE2 sąveiką ir atitinkamai užkirsti kelią jo įsiskverbimui į žmogaus ląsteles. Tolesni šios krypties tyrimai padės sukurti vaistus koronaviruso ligos gydymui ir prevencijai.

"Be to, gautos medžiagos leis mums ištirti apsauginio imuniteto ypatybes sergant koronavirusine infekcija ir bus reikalingos tobulinant vakcinas", — pridūrė ji.

Imunogenetikos laboratorija, vadovaujama biologijos mokslų daktaro Aleksandro Taranino, užsiima ligų molekulinės diagnostikos ir terapijos sukūrimu, žmogaus baltymų funkcine analize, taip pat imuninės sistemos molekulinės evoliucijos rekonstravimu.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 573 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių iš Uzbekistano
COVID-19 Lietuvoje: per parą nustatytas net 21 naujas atvejis, Kaune — didelis židinys
Koronaviruso vakcinos testas Burdenkos ligoninėje, Maskvoje

Rusijoje išrašyta pirmoji vakciną nuo COVID-19 išbandžiusių žmonių grupė

(atnaujinta 13:50 2020.07.15)
Kaip sakė Sečenovo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas, tyrime dalyvavo visiškai sveikų žmonių grupė

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Išrašyta pirmoji savanorių grupė, kuri dalyvavo skiepų nuo naujos koronavirusinės infekcijos tyrime, praneša RIA Novosti.

Kaip sakė Sečenovo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas, tyrime dalyvavo visiškai sveikų žmonių grupė. Anot jo, savanoriai patyrė psichologinį nuovargį dėl kelių mėnesių saviizoliacijos, dviejų savaičių stebėjimo laikotarpio, kai savanoriai buvo vienviečiuose kambariuose. Kai kuriems iš jų reikėjo psichologinės pagalbos, ji buvo suteikta.

"Tačiau, nepaisant to, jūs ir aš šiandien matėme — savanoriai išėjo gyvi, sveiki ir gana linksmos nuotaikos", — pridūrė jis.

Sečenovo universitete birželio 18 dieną prasidėjo klinikiniai vakcinos, sukurtos Gamalėjos nacionaliniame epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centre, bandymai. Jie taip pat vykdomi su Rusijos gynybos ministerijos Burdenkos ligoninės savanoriais.

Rusijoje per dieną buvo užregistruoti 6422 COVID-19 atvejai, mirė 156 žmonės, 10 424 pasveiko. Per visą epidemijos Rusijoje laikotarpį buvo užfiksuoti 746 369 užsikrėtę koronavirusu asmenys, iš jų daugiau kaip 11,7 tūkst. mirė, daugiau kaip 523 tūkst. pasveiko.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 573 tūkst. žmonių.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje miršta vienas iš keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu
SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių iš Uzbekistano
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Prancūziškos atostogos" Vilniuje: liepos 17–19 dienų programa

(atnaujinta 23:33 2020.07.15)
Jau penktadienį Lietuvos sostinės širdyje skambės prancūziškos melodijos, vakare vyks prancūziškų dainų koncertas, o patys atkakliausi gali pabandyti laimėti bilietus į Paryžių

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Šį savaitgalį Vilniuje vyksiančių "Prancūziškų atostogų" metu vilniečių ir miesto svečių lauks ypač daug renginių: koncertai, vakarėliai, nacionalinio žaidimo pamokos, ekskursijos ir netgi galimybė laimėti kelionę į Paryžių.

Nuo romantikos iki siautulingų vakarėlių

Visą savaitgalį Vilniuje skambės tiek tradiciniai kūriniai, tiek modernios prancūzų melodijos. 

Jau penktadienio rytą prancūziškos melodijos suskambės Vilniaus Halės turguje, kur vakare veiksmas įsisiūbuos iki tikro šėlsmo — bus surengtas vakarėlis ant stogo su didžėjumi ir kokteiliais. 

Ieškantys muzikos, skanaus maisto ir pramogų taip pat bus kviečiami apsilankyti Lukiškių aikštėje. Čia penktadienio ir šeštadienio vakarais gros didžėjai ir įsikurs maisto furgonai, siūlantys prancūzišką maistą.

Penktadienį, 18 val., K. Sirvydo skvere vyks prancūziškų dainų koncertas. 

Vienuolika metų Lietuvos sostinėje gyvenanti dainininkė Clotilde Solange Rigaud pripažįsta, kad gyvendama Vilniuje miestą pamilo visa širdimi ir čia jaučiasi kaip namie: "Vilnius man labai patinka dėl kultūros, gamtos, čia gera gyventi. Koncertuodama įsitikinau, kad lietuviams patinka prancūziška kultūra, muzika, todėl šiam koncertui su džiaugsmu atrinkau savo mėgstamas tiek žinomas, tiek nežinomas klasikos, šiuolaikines, džiazo dainas".

Vėliau penktadienio vakarą auksinis Evelinos Sašenko balsas klausytojus iš K. Sirvydo skvero nukels į spalvingąjį Monmartrą, kur kadaise paryžiečiai klausydavosi Edith Piaf.

K. Sirvydo skvere šeštadienį, 17 val., aktorius Andrius Bialobževskis skaitys prancūzišką poeziją, o nuo 19 val. vyks režisierės, aktorės Birutės Mar poezijos vakaras-koncertas "Po Paryžiaus dangumi".

Nacionalinis prancūzų žaidimas

Prancūzija neįsivaizduojama be petankės — nacionalinio žaidimo, sparčiai populiarėjančio ir kitose Europos šalyse. 

Petankės Vilniuje mokys Lietuvos šios sporto šakos entuziastai — pamokos sekmadienį 14 val. prasidės Bernardinų sode.

Petankė yra komandinis žaidimas su metaliniais rutuliais, kurio esmė — mesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio, vadinamo kašanetu. Komandą sudaro trys žaidėjai. 

Po Vilnių — Napoleono laikmečio takais

Visą savaitgalį mieste vyks ekskursijos, atskleisiančios prancūziškąjį Vilniaus veidą. Gidai pasakos apie Napoleono žygius menančias Vilniaus vietas, atskleis kitų mieste viešėjusių prancūzų — muzikantų, didikų ir kitų — nuotykius. Kai kurių ekskursijų metu skambės muzika ir bus galima paragauti prancūziškų delikatesų.

Ištvermingiausi keliaus į Paryžių

Prancūzijos pasiilgusieji šį savaitgalį galės ne tik mėgautis šios šalies kultūra Vilniuje, bet ir laimėti bilietus į tikrąją Prancūziją. 

Tereikės priimti Lietuvos oro uostų mestą skrydžio aplink pasaulį iššūkį — "pakeisti karantino metu įprastą sofą į lėktuvo kėdę". 

Varžybos lėktuvo kėdėse startuos penktadienį, 16 val., Sporto aikštyne, prie Baltojo tilto. Jos truks tiek, kiek trunka kelionė lėktuvu aplink pasaulį — 45 valandas. 

Ištvermingiausias laimės bilietus į Paryžių, o iššūkis bus transliuojamas gyvai Vilniaus oro uosto "Facebook" paskyroje.

Visą "Prancūziškų atostogų" programą galima rasti projekto svetainėje. Ten taip pat sužinosite apie nuolaidas ir specialius pasiūlymus, o jais pasinaudoti bus galima su specialiu promo kodu "PrancūzijaVilniuje".

Tegai:
Paryžius, Vilnius
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" išsikrausto iš istorinio pastato Vilniuje
 Vilniuje moderniai apšviesta jau pusė miesto gatvių
Paaiškėjo, kaip karantino metu pasikeitė vandens suvartojimas Vilniuje
Paskelbtas bendras judėjimo paslaugų Vilniuje pavadinimas