Pistoletas su šaudmenimis, archyvinė nuotrauka

Rusija pradeda naujų specialių pistoleto šovinių gamybą

(atnaujinta 11:18 2020.07.09)
Nauji šoviniai skirti pistoletui "Udav", kurio buožės talpa yra 18 šovinių — dešimčia daugiau nei pistoleto "Makarov"

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Centrinis mašinų inžinerijos tyrimų institutas ("Rostech" dalis) pradeda masinę naujų pistoletų šovinių gamybą, instituto spaudos tarnyba pranešė RIA Novosti.

"Institutas ruošia devynių milimetrų šovinio su padidinta skverbimosi galia kulka (indeksas 7H42) ir devynių milimetrų šovinio su sumažintu kulkos greičiu (indeksas 7U4) masinę gamybą. Abu šoviniai pagaminti kaip dalis "Udav" projekto darbų ir yra skirtos devynių milimetrų pistoletui, žinomam kaip "Udav", — sakoma pranešime.

Padidėjusio skvarbumo šovinys geba prasiskverbti į antros apsaugos klasės neperšaunamą liemenę, įskaitant audinį, ir iš žymiai didesnio nuotolio nei analogai. Naujas šaudmuo taip pat užtikrina labai mirtiną poveikį ir yra vienas galingiausių devynių milimetrų kalibro atstovų pasaulyje.

Antroji naujovė yra šovinys su sumažintu kulkos greičiu. Naujoviškas šovinio sukurtos kulkos dizaino bruožas — priekiniame šerdies gale esantis pjovimo kraštas, sudarytas iš dviejų plokščių paviršių, ir padidėjusi masė. Tai kartu leido sutaupyti kulkos kinetinę energiją tokiu lygiu, kad būtų galima pramušti antros apsaugos klasės neperšaunamą liemenę. Tuo pačiu metu naujo šovinio kulkos skrydžio greitis yra daug mažesnis nei prototipų, o tai leidžia užtikrinti mažiausią įmanomą šūvio garso lygį ir liepsną.

Devynių milimetrų kalibro pistoletas "Udav" yra visiškai rusiškas gaminys, surinktas iš rusiškų komponentų. Naujasis pistoletų kompleksas yra išlaikęs valstybinius testus ir yra rekomenduojamas armijos aprūpinimui. Tarpžinybinė komisija, kuri priima sprendimą dėl pistoleto "Udav" priėmimo į masinę gamybą, baigė darbą, o pistoletas gavo raidinį kodą O1. Jo buožės talpa yra 18 šovinių — dešimčia daugiau nei pistoleto "Makarov".

Šaudymui iš "Udav" galima naudoti visų rūšių 9x21 mm kalibro šaudmenis — su įprastomis, su šarvus pramušančiomis, su padidinto stabdymo veiksmo, su sumažinto įsiskverbimo veikimo, su padidinto pramušimo ir su ikigarsinio greičio kulkomis.

Tegai:
pistoletas, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
Darbas pagal gaublį: Rusijos projekto 22350 fregatų ypatybės
"Atsitiktinai nufilmuota": kokiais ginklais Sirijoje Rusija nustebino visą pasaulį
Rusijos T-14 "Armata" tankas buvo išbandytas nepilotuojamu režimu
Kodėl Indija pasirengusi išleisti 2 mlrd dolerių Rusijos naikintuvams MiG-29 ir Su-30
Karinių transporto priemonių nusileidimas per bendras Rusijos, Baltarusijos ir Serbijos desantininkų bataliono taktines pratybas, archyvinė nuotrauka

"Aliuminio tankas": tai, Rusijos desantininkai pirmą kartą išbandė danguje

(atnaujinta 22:09 2020.09.28)
Pratybose "Kaukazas 2020" Rusijos oro pajėgos pirmą kartą nuleido dešimt naujausių BMD-4M kovinių mašinų iš orlaivių Il-76MD

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Lengvas, greitas, sunkiai ginkluotas ir mirtinas — tankas BMD-4M buvo "pakrikštytas dangaus" per pratybas "Kaukazas 2020". Dešimt modernizuotų "ketvirtukų" parašiutu iš karinių transportinių lėktuvų buvo nuleisti tiesiai į Kapustin Jar poligoną. Šios transporto priemonės pradėjo veikti oro desanto pajėgose gana neseniai, tačiau jau įsitvirtino kaip patikima ir efektyvi karinė technika. Apie jų ypatybes skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco medžiagoje.

Lengvas tankas

Kuopa, susidedanti iš dešimties BMD-4M desantininkų kovinių mašinų, nusileidimą atliko sėkmingai, naujausios parašiutų sistemos PBS-950U ir MKS-350, sukurtos specialiai "ketvirtukams", suveikė normaliai. Žemėje ekipažai per kelias minutes pervedė techniką į kovinę būklę ir persikėlė "kovoti". Būtent galimybė pradėti mūšį iškart po nusileidimo yra pagrindinis BMD-4M privalumas. Konstrukcija leidžia nuleisti transporto priemonę kartu su ekipažu.

Iš esmės tai lengvasis tankas. Vos 13,6 tonos sveriantis "ketvertukas" turi įspūdingą arsenalą. "Pagrindinis kalibras" yra 100 mm 2A70 šautuvas su automatiniu krautuvu, smogiantis taikiniams iki septynių kilometrų atstumu, o šaudymo greitis — iki dešimties šūvių per minutę. Net modernūs tankai gali veiksmingai prasiskverbti į šoninę projekciją. Šis ginklas yra suporuotas su 30 mm 2A72 automatine patranka, skirta sunaikinti priešo personalą iki keturių kilometrų atstumu. Be to, yra 7,62 mm kulkosvaidis PKTM ir keturios "Arkan" valdomos prieštankinės raketos. Jie šaudo tiesiai per pagrindinio ginklo vamzdį.

Боевая машина десанта — 4 модернизированная (БМД-4М)
© Фото : Николай Донюшкин
Kovinė modernizuota BMD-4M

Moderni ugnies valdymo sistema: vado taikiklis su nuotolio ieškikliu, dienos ir nakties kanalais, šaulio taikiklis su atskiru kanalu, skirtu valdyti prieštankinę valdomą raketą ir su termovizorimi, ginklo stabilizatorius dviem plokštumomis, balistinis kompiuteris ir automatinis taikinio sekimo prietaisas. Visa tai veikia glaudžiai bendradarbiaujant remiantis vieninga informacine sistema, kurią papildo jutikliai, skirti gauti išorinius duomenis apie aplinką.

BMD-4M korpusas pagamintas iš aliuminio, bokštas pagamintas iš plieno. Šarvuota danga — neperšaunama. Storesnė "oda" būtų padariusi transporto priemonę sunkesnę, todėl jos neįmanoma būtų nuleisti iš oro. BMD-4M yra pakankamai lengvas, kad pats galėtų įveikti vandens kliūtis. Kelių degalų dyzelinis variklis UTD-29, kurio skysčio aušinimo galia yra 500 arklio galių, pagreitina automobilį iki 70 kilometrų per valandą greičiu. Galios rezervas yra 500 kilometrų. Hidropneumatinė pakaba leidžia pakeisti prošvaisą nuo 190 iki 590 milimetrų.

Sunkus likimas

Pagrindiniai BMD-4M uždaviniai yra oro desanto gabenimas artimoje ir operatyvinėje užfrontėje, jų apsauga nuo šaulių ginklų ugnies ir skeveldros, šaudymo taškų, šarvuotųjų transporto priemonių, įtvirtinimų ir priešo jėgos sunaikinimas. Šiuo metu oro desanto kariai turi 275 tokio tipo transporto priemones. Serijinė gamyba prasidėjo 2016 metais, tačiau pirmieji pavyzdžiai pasirodė daug anksčiau, ir jų likimas buvo gana sunkus. Ankstesnės kartos mašina — BMD-3 — kariuomenei netiko ginkluotės atžvilgiu. Gynybos ministerija norėjo gauti nusileidimo platformą su 100 mm patrankomis, kaip kad buvo BMP-3, tačiau jos nebuvo įmanoma sukurti griežtai ribojant svorį. Dėl to "trejetukas" atiteko kariuomenei su 30 mm 2A42.

Nepaisant to, 2004 metais konstruktoriai pristatė klientui BMD-4 kovos skyrių "Bachča-U" ir ginklus, tokius kaip BMP-3. Po ilgų ir sunkių derybų buvo sutarta dėl automobilio svorio — 13,6 tonos. Ankstesnės kartos BMD buvo beveik tona lengvesnis, tačiau buvo fiziškai neįmanoma į jį įtaisyti 100 mm ginklo su šoviniais ir nepadaryti platformos sunkesne.

Боевая машина пехоты БМП-3
© Sputnik / Максим Блинов
Pėstininkų kovos mašina BMP-3

Gamintojo — Volgogrado traktorių gamyklos — bankrotas 2005 metais beveik sužlugdė projektą. Jis buvo perduotas BMP-3 kūrėjui — "Kurganmašzavod". Ten jie žymiai pakeitė dizainą, priartindami korpuso geometriją prie motorinių šautuvų karių oro desanto kovos transporto priemonės. Maksimalus BMD-4 unifikavimas su BMP-3 labai supaprastino ir sumažino gamybos sąnaudas. Mašinos prototipas, pavadintas BMD-4M, pirmą kartą buvo pristatytas 2008 metais.

"Ketvirtuko" ateitis

Pagal planą kariai turėjo gauti iki dviejų tūkstančių BMD-4M. Tačiau kariškiai netikėtai sukritikavo automobilį. Ypač juos suglumino žemas saugumas ir gana didelės pirkimo išlaidos.

2010 metų balandžio mėnesį gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Vladimiras Popovkinas paskelbė, kad oro desanto pajėgos atsisako BMD-4M. 2012 metų vasarį Generalinio štabo viršininkas, armijos generolas Nikolajus Makarovas sukritikavo mašinos dizainą. Tačiau desantininkai užstojo "ketvirtuką".

"Pirmoji BMD-4 versija turėjo neapdorotą, nepatikimą bazę, — 2012 metų gegužės aiškino Oro pajėgų vadas, generolas leitenantas Vladimiras Šamanovas. — Tačiau modernizuota Kurgane pagaminta "ketvirtuko" versija — BMD-4M — mus visiškai tenkina. Aišku, kada nors tikrai bus geresnis automobilis. Tačiau per ateinančius septynerius ar dešimt metų pramonė to nesiūlys. Desantui su ja kovoti, ir niekas geriau už mus nežino, kokia turi būti tokia mašina".

Боевые гусеничные плавающие машины БМД-4М
© Sputnik / Владимир Астапкович
Koviniai vikšriniai automobiliai BMD-4M

Desantininkų įsiklausė ir BMD-4M buvo pradėtas gaminti. Tuo pačiu metu buvo kuriama kita desantinė įranga, pagaminta šios mašinos pagrindu. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Gynybos ministerija išbandė savaeigę patranką "Sprut-SDM1" — rimtas "sparnuotų pėstininkų" argumentas akistatoje su priešo tankais. Savaeigis ginklas gavo važiuoklę ir transmisiją pagal BMD-4M agregatus ir tą patį 500 arklio galių variklį.

BMD-4M važiuoklė taip pat naudojama kito savaeigio artilerijos ginklo 2S42 "Lotus" projekte, pirmą kartą pristatytame forume "Armija-2017". Šios transporto priemonės, skirtos parašiutininkų artilerijos palaikymui, ilgainiui pakeis haubicas 2S9 "Nona" kariuomenėje. Be to, iki 2022 metų oro desanto pajėgose laukiama desantinių priešlėktuvinių raketų sistemų "Pticelov" su BMD-4M vikšrine.

Tegai:
ginkluotė, tankai, Rusija
Dar šia tema
"The National Interest" liko sužavėtas skiriamuoju tanko "Armata" bruožu
"Tai tik pirmieji žingsniai": kodėl JAV povandeninius laivus perkelia prie Rusijos krantų
JAV žiniasklaida papasakojo apie Rusijos sraigtasparnių vežėjų unikalumą
Naujos technologijos. Karo ekspertas apie Rusijos penktos kartos povandeninius laivus
Башня Гедеминаса, архивное фото

Istorikas paaiškino, kodėl Lietuva negali kalbėti apie okupaciją 1940 metais

(atnaujinta 21:54 2020.09.28)
Pirmadienį naujienų agentūroje "Rossija segodnia" vyko dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis, rinkinys" pristatymas

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Iki TSRS žlugimo Lietuva nenutraukė sovietų ir lietuvių savitarpio pagalbos sutarties, todėl teisiškai nederėtų kalbėti nei apie tuometinę jos okupaciją, nei apie jos reokupaciją 1991 metų sausį, sakė Rusijos istorinės atminties fondo direktorius Aleksandras Diukovas.

Pirmadienį jis kalbėjo naujienų agentūroje "Rossija segodnia" internetiniame dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis, rinkinys", kurį išleido "Istorinės atminties" fondas, pristatyme. Leidinys, skirtas Baltijos šalių įstojimo į TSRS 80-mečiui, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Rinkinyje yra išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma leidžiama pirmą kartą.

Pristatymo metu buvęs TSRS KGB karininko Michailo Golovatovo, Lietuvoje nuteisto už akių "Sausio 13-osios" byloje, Rišardas Burda paklausė, kaip naujų istorinių dokumentų skelbimo fone susieti dabartinius Vilniaus pareiškimus apie Sovietų Sąjungos reokupaciją 1991 metų sausio mėnesį.

Pasak Diukovo, nedera kalbėti apie tariamą 1940 metų Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje dėl vienos paprastos priežasties.

"Papildomo sovietų kariuomenės kontingento įvedimas 1940 metų birželį buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusį 1939 metų TSRS ir Lietuvos susitarimą dėl savitarpio pagalbos. Lietuva sutarties nenutraukė. Lietuva nepaskelbė, kad ši sutartis yra negaliojanti ir kad Sovietų Sąjungos veiksmams prieštarauja", — cituoja Diukovą RIA Novosti.

Šis dokumentas tebegalioja net ir įvedus sovietų karius į Lietuvos teritoriją, o tai pašalina Sovietų Sąjungos okupacijos tezės teisinę prasmę, pabrėžė istorikas.

Kalbėdamas apie 1990-ųjų pradžios įvykius, Diukovas priminė, kad 1990 metų viduryje Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR Aukščiausiosios Tarybos paskelbė negaliojančiomis sutartis, kurias šios šalys sudarė su Sovietų Sąjunga iki 1939 metų rudens, būtent prieš sutartis su Maskva dėl savitarpio pagalbos.

"Tai reiškia, kad 1990 metais šių šalių Aukščiausiosios Tarybos pripažino, kad šios sutartys ir toliau veikia. Ir, pasak daugelio Vakarų teisininkų... šios sutartys toliau veikė iki 1994 metų, tai yra, iki galutinio sovietų kariuomenės išvedimo iš Baltijos šalių teritorijos", — pridūrė Diukovas.

Pasak jo, jei šios sutartys buvo pripažintos 1990 metais ir toliau veikė iki 1994 metų, "apie jokią reokupaciją negali būti nė kalbos".

1991 metų sausio mėnesio įvykių teismą Diukovas pavadino ne teismo procesu, o tiesiog "šališku teismu". Lietuvos teismas ignoruoja didžiulį sovietinio tyrimo dokumentų rinkinį, kuris aiškiai rodo, kad bent dalis žmonių 1991 metų sausio 13 dieną "buvo nužudyti ne sovietų karių rankomis", pridūrė jis.

"Tai yra faktai, kurių, deja, Lietuvos teisingumas nepaiso. Iš esmės, galime sakyti, kad Lietuvos teisėjai, Lietuvos teisėsaugos institucijos trukdo teisingumui. Deja, jie trukdo dėl politinių priežasčių", — apibendrino Diukovas.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai "Sausio 13-osios įvykių byloje". Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų karių, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma į vilniečius buvo iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į valstybę atgabentos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketverių metų.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl "Sausio 13-osios bylos", pavadindama ją "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas", ir "neturinčią nieko bendra su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos Federacijos tyrimų komitetas iškėlė bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Lietuva, Rusija, Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Naujas 1940 metų birželio vaizdas: istorikas pasakojo apie Lietuvos įstojimą į TSRS
Maskvoje bus įvardyti vis dar gyvų Latvijos SS legiono veteranų vardai
Ekspertas: reikia iškelti Baltijos šalių atsakomybės už karo metų nusikaltimus klausimą
Donatas Šulcas: Lietuvos valdžiai nereikalingi protaujantys ir sąmoningi piliečiai
Saulius Skvernelis ir Emanuelis Makronas

Skvernelis susitiko su Lietuvoje viešinčiu Makronu

(atnaujinta 10:40 2020.09.29)
Tai pirmasis Prancūzijos prezidento vizitas į Lietuvą ir Latviją dvišaliu formatu beveik per dvidešimt metų

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Antradienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvoje viešinčiu Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu, rašo Vyriausybės spaudos tarnyba.

Susitikimo metu jie aptarė Lietuvos ir Prancūzijos prekybos ir ekonominių ryšių stiprinimą, Europos Sąjungos darbotvarkės aktualijas, tarptautinės bendruomenės veiksmus dėl įvykių Baltarusijoje.

Taip pat Skvernelis padėkojo Makronui už Prancūzijos karių dalyvavimą NATO priešakinėse pajėgose, oro policijos misijoje bei kituose projektuose, skirtuose "Lietuvos ir viso regiono saugumui užtikrinti".

Pirmadienį Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas su oficialiu vizitu atvyko į Lietuvą.

Tai pirmasis Prancūzijos vadovo vizitas į Lietuvą ir Latviją dvišaliu formatu nuo 2001 metų. Paskutinį kartą, beveik prieš dvidešimt metų, Žakas Širakas atvyko į Vilnių ir Rygą.

Tegai:
Emanuelis Makronas, Saulius Skvernelis, Lietuva
Dar šia tema
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai
Tichanovskaja paskelbė, kad yra susitikime su Makronu Vilniuje