Koronaviruso testas

Rusijoje baigtas pirmosios pasaulyje vakcinos nuo COVID-19 tyrimas

(atnaujinta 11:19 2020.07.12)
Sečenovskio universitete teigė, kad vakcinos saugumas nuo COVID-19 buvo patvirtintas klinikinių tyrimų metu

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Sečenovskio universiteto pirmosios savanorių koronavirusinės vakcinos tyrimas sėkmingai baigtas, pirmoji savanorių grupė bus išleista trečiadienį, antra liepos 20 dieną, RIA Novosti pasakojo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad birželio 18 dieną Sečenovsko universitete buvo pradėti klinikiniai koronaviruso vakcinos, kurią sukūrė Nikolajaus Fedorovičiaus Gamalėiaus vardu pavadintas epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, klinikiniai tyrimai.

"Universitetas sėkmingai baigė pirmosios pasaulyje vakcinos nuo koronaviruso savanorių tyrimus", — sakė jis.

Vakcinos nuo COVID-19 tyrimai
© Sputnik / Пресс-служба Минобороны РФ

Sečenovskio universiteto Medicininės parazitologijos, atogrąžų ir vektorių platinamų ligų instituto direktorius Aleksandras Lukaševas pokalbyje su RIA Novosti pažymėjo, kad šio tyrimo etapo tikslas buvo parodyti atliktos vakcinos saugumą žmonių sveikatai.

Savanoriai buvo suskirstyti į dvi grupes — pirmieji gavo vieną vakcinos dozę, antrieji — dvi. Be to, kad per pirmąsias dienas po vakcinacijos padidėjo kūno temperatūra, savanoriai neatskleidė jokių neigiamų reakcijų, visi jaučiasi gerai, pabrėžė Lukaševas.

Savo ruožtu Tarasovas pažymėjo, kad savanoriai ilgą laiką buvo izoliuoti, turėjo ribotus ryšius su išoriniu pasauliu dar prieš pradedant testus, kad būtų išvengta infekcijos koronavirusu.

Ilga izoliacija, pasak Tarasovo, paveikė psichologinę savanorių būklę, tyrimo metu kilo konfliktai, padidėjo emocinis stresas, todėl prisijungė ir psichologai, kad sumažintų įtampą, kylančią sunkiomis sąlygomis.

Tačiau netrukus savanoriai grįš į įprastą gyvenimą, galės sportuoti, mokytis, eiti į darbą, sakė jis. Po iškrovos, kuri planuojama liepos 15 ir 20 dienomis, bus stebima jų sveikata — gydytojai įvertins, kaip reaguoja jų imunitetas.

Tolesnis vakcinų kūrimo planas jau yra nustatomas pagal kūrėjo strategiją, įskaitant epidemiologinės situacijos su virusu sudėtingumą ir galimybę padidinti gamybą, paaiškino Lukaševas.

"Sečenovskio universitetas pandemijos metu veikė ne tik kaip švietimo įstaiga, kaip įprasta, bet ir kaip mokslo bei technologijų centras, galintis dalyvauti kuriant tokius svarbius ir sudėtingus produktus kaip vaistai... Mes dirbome su šia vakcina, pradėję su ikiklinikiniais tyrimais ir protokolų rengimu, ir šiuo metu vykdomi klinikiniai tyrimai", — pabrėžė Tarasovas.

Lukaševas pridūrė, kad vakcinos saugumas nuo koronavirusinės infekcijos buvo patvirtintas klinikinių tyrimų metu.

"Šiame etape buvo parodyta vakcinos sauga. Skiepų saugumas patvirtinamas. Tai atitinka tų vakcinų, kurios šiuo metu yra rinkoje, saugumą", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad prieš pradedant klinikinius tyrimus buvo atliktas išsamus savanorių tyrimas, įskaitant tai, ar nėra antikūnų prieš koronavirusą. Tada jie buvo izoliuoti dvi savaites, kad būtų išvengta infekcijos. Po to buvo atlikta imunizacija, prasidėjo pats tyrimas.

Savanoriai buvo nuolat prižiūrimi gydytojų, kurie įvertino pagrindinius rodiklius: šiandien jie neturi jokių sveikatos problemų, aiškino Lukaševas.

Naujausiais duomenimis, Rusijoje buvo patvirtinta daugiau kaip 720340 atvejų, per 497440 žmonių pasveiko, daugiau nei 11205 pacientai mirė. Buvo atlikta daugiau nei 22,7 mln. koronaviruso tyrimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 556 tūkst. žmonių.

Tegai:
saugumas, koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (267)
Dar šia tema
Gydytojas palygino COVID-19 situaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje
Mokslininkai atrado neįprastą būdą diagnozuoti koronavirusą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Lavrovas sukritikavo idėją įvesti COVID-19 pasus ES

(atnaujinta 18:46 2021.03.02)
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau pranešė, kad Europos Sąjungoje kuriamas elektroninis vakcinacijos pasas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Idėja įvesti COVID-19 pasus Europos Sąjungoje prieštarauja savanoriškos vakcinacijos taisyklei, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

"Tai, kiek suprantu, idėja, kuri yra ruošiama. Ji, kaip rašo jūsų kolegos Europoje, Europos šalyse suvokiama nevienareikšmiškai, o ši Briuselio demokratijos idėja... yra vertinama rimtai. Ir daugelis išsako tokį supratimą: pasirodo, kad ši idėja prieštarauja biurokratijos taisyklėms, nes ES šalyse yra sprendimas, kad skiepijimas — savanoriškas reikalas", — spaudos konferencijoje po susitikimo su Uzbekistano užsienio reikalų ministru sakė Lavrovas.

Anot jo, jei bus įvestas COVID-19 pasas, "tai prieštaraus savanoriškumo principui". "Tai reiškia, kad žmonės bus verčiami, jei žmonės, žinoma, norės judėti, o Europos gyventojaivsunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be judėjimo tarp Europos Sąjungos šalių", — paaiškino ministras.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau pranešė, kad Europos Sąjungoje kuriamas elektroninis vakcinacijos pasas. Planuojama, kad pasas leistų žmonėms palaipsniui saugiai keliauti Europos Sąjungoje arba už jos ribų — darbo arba turizmo tikslais. Į pažymėjimą bus įrašyta informacija apie paciento skiepijimą, pasveikimą po COVID-19 ir koronaviruso tyrimo rezultatus.

Dokumento sukūrimo teisinis pagrindas bus pateiktas kovo mėnesį. Vakcinacijos pasą planuojama parengti iki vasaros.

Tegai:
koronavirusas, ES, Rusija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Vilniaus savivaldybė parodė, kaip senjorai vakcinuojami namuose
Lietuvos kariuomenės vadui nustatytas COVID-19
Kerčės gatvėje, archyvinė nuotrauka

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas paragino Kijevą liautis šantažuoti Krymą vandeniu

(atnaujinta 11:52 2021.03.02)
Regionas valdo tik savo išteklius ir visi probleminiai praėjusių metų klausimai bus išspręsti kaip įmanoma greičiau, sakė politikas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Valstybės Dūmos deputatas Michailas Šeremetas paragino Kijevo valdžią nutraukti Krymo šantažą dėl vandens tiekimo per Šiaurės Krymo kanalą, nes Krymo gyventojams nereikia Ukrainos išmaldos.

Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Arsenas Avakovas teigė, kad Ukraina neturėtų tiekti vandens į Krymą tol, kol pusiasalis bus grąžintas Kijevo kontrolei.

"Laikas jau šiems personažams liautis šantažuoti Krymą. Krymo gyventojams nereikia išmaldos iš Ukrainos. Septyneri metai nuo to laiko, kai Ukraina nustojo tiekti vandenį į Krymą. Regionas verčiasi tik savo ištekliais ir artimiausiu metu bus išspręsti visi probleminiai praėjusių metų klausimai. Kelis kartus tai jau perėjome", — sakė Šeremetas RIA Novosti.

Pasak jo, Krymas yra klestintis regionas, o tai Kijevo politikams kelia pavydą.

"Štai kodėl jie pila purvą ant Krymo ir Rusijos", — sakė deputatas.

Krymas
© Sputnik / Константин Михальчевский

Anksčiau Ukraina per Šiaurės Krymo kanalą, einantį nuo Dniepro, aprūpino iki 85 procentų Krymo gėlo vandens poreikio. Tačiau po Krymo suvienijimo su Rusija vandens tiekimas per kanalą į respubliką buvo vienašališkai visiškai nutrauktas. Vandens tiekimo klausimas išspręstas išgaunant vandenį iš požeminių šaltinių ir natūralių rezervuarų, kurie per pastaruosius metus dėl mažo kritulių kiekio tapo gerokai seklesni.

Dėl vandens trūkumo daugelyje Krymo regionų, tarp jų Simferopolio, Jaltos ir Aluštos regionuose, į namus buvo įvestas vandentiekis. Rusijos vyriausybė parengė išsamų planą, kaip užtikrinti patikimą vandens tiekimą pusiasaliui. Jam įgyvendinti buvo skirta apie 50 milijardų rublių.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6% Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".

Tegai:
vanduo, Ukraina, Rusija, Krymas
Dar šia tema
"Kieno Krymas?": Ukraina paskelbė Tichanovskajai ultimatumą
Kryme pareiškė, kad Šrėderis pamiršo svarbiausią dalyką vertindamas Krymo įvykius
Dėmesys Krymui. Kaip valdant Baidenui persitvarko NATO
Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM apie Krymo priklausymą
Data

Kokia šiandien diena: kovo 3-osios šventės

(atnaujinta 22:13 2021.03.02)
Kovo 3 yra 62-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių

Saulė teka 07:07 valandą, leidžiasi — 17:56.
Dienos ilgumas 10:49 val.

Šią dieną minima Tarptautinė rašytojų diena.

Vardadienį švenčia Daukantas, Gunda, Kunigunda, Nonita, Nona, Tulė, Tulgauda,Tulgaudas, Tulkanta, Tulkantas, Tulmina, Tulminas, Tulvirda, Tulvirdas, Tulvirdė, Uosis.

1918 metais Bresto sutartimi Lietuva atiteko Vokietijai.

1991 metais atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje.

2000 metais Prezidentas Valdas Adamkus Vatikane dalyvavo Šventųjų metų iškilmėse.

1953 metais gimė Juozas Erlickas, lietuvių rašytojas, poetas, publicistas.

1960 metais gimė Vilija Blinkevičiūtė, teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, Europos Parlamento narė, ilgametė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

1965 metais gimė Valdemaras Tomaševskis, inžinierius, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

1791 metais JAV Kongresas priėmė pirmąjį mokesčių įstatymą, kuriuo apmokestino alkoholinius gėrimus.

1861 metais Rusijoje pasirašyti baudžiavos panaikinimo įstatymai.

1918 metais paskelbta Brest-Litovsko taika: Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija pasirašė sutartį, kuria Rusija atsisakė savo teisių į Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą. Vokietijai atiteko Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Baltarusijos teritorijos. Rusijos kariuomenė turėjo pasitraukti iš Ukrainos ir Suomijos.

1921 metais Kanados fiziologas Frederikas Grantas Bantingas su savo kolegomis išrado insuliną.

1978 metais iš kapo Šveicarijoje pagrobti Čarlio Čaplino palaikai.

1991 metais Latvijos ir Estijos rinkėjai referendumuose balsavo už nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai