Kaliningradas, archyvinė nuotrauka

Rusijos premjeras atšaukė susisiekimo geležinkeliais apribojimus Kaliningrade

(atnaujinta 10:58 2020.08.05)
Taip pat leidžiama pagal bevizį režimą atvykti diplomatinių, tarnybinių arba oficialių pasų turėtojams

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Keleivinis susisiekimas geležinkeliais tarp Kaliningrado ir kitų miestų atnaujinamas visiems Rusijos piliečiams, skelbiama Rusijos vyriausybės tinklalapyje.

Traukinys Kaliningrado stotyje
© Sputnik / Михаил Голенков

Šį potvarkį pasirašė Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.

Geležinkelių transporto paslaugos šia kryptimi buvo sustabdytos nuo balandžio 6 dienos dėl koronaviruso plitimo grėsmės. Traukiniai iš Maskvos ir Sankt Peterburgo grąžinti liepos 1 dieną, tačiau jais keliauti galėjo tik tie, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta registruota Kaliningrado srityje. Šis apribojimas panaikintas.

Ta pati tvarka leidžia  atvykti užsieniečiams pagal bevizį režimą  į Rusiją trumpam laikui. Kalbame apie diplomatinių ar oficialių pasų iš šalių, su kuriomis veikia bevizio režimo susitarimai, turėtojus.

Dėl koronaviruso pandemijos keleivių srautas tarp Kaliningrado ir kitų Rusijos miestų buvo pristabdytas beveik trims mėnesiams.

Naujausiais duomenimis, šia kryptimi važiavo 1 mln. 439 tūkst. keleivių, tai yra 34,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Tegai:
geležinkelis, Kaliningradas
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos

(atnaujinta 12:13 2020.09.21)
Ministerijos teigimu, JT ŽTT priimta rezoliucija buvo "prastumta" prieštaraujant tarptautinės teisės principams bei normoms ir yra teisiškai niekinė, pažymėjo URM

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Maskva neigiamai sureagavo į JT ŽTT priimtą rezoliuciją dėl Baltarusijos, kurioje respublikos prezidentas Aleksandras Lukašenka raginamas pradėti dialogą su opozicija.

Dokumentą palaikė 23 šalys, dvi balsavo prieš, 22 susilaikė. Visos Rusijos pataisos buvo atmestos.

"Remiamės tuo, kad ŽTT rezoliucija, kurią vakariečiai "prastūmė" prieštaraudami tarptautinės teisės principams ir normoms, yra teisiškai niekinė", — sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos komentare.

Jie pažymėjo, kad Europos Sąjungos vadovaujama šalių grupė įpiršo Tarybai "dar vieną vienašališką ir politizuotą diskusiją, kurios tikslai buvo labai toli nuo žmogaus teisių".

"Akivaizdus grubus kišimasis į suverenios valstybės vidaus reikalus, nesuderinamas su tarptautinės teisės principais ir JT chartijos nuostatomis", - sakoma pranešime.

Ministerija taip pat teigė, kad Rusija pačios vykusias diskusijas ir dėl jų priimtą rezoliucijos projektą laiko nepriimtinu bandymu per šiurkštų politinį spaudimą paveikti Baltarusijos rinkimų rezultatus ir jų vertinimą tarptautinėje bendruomenėje.

"Nei JT Žmogaus teisių taryba, nei atskiros šalys ar grupės neturi teisės ar įgaliojimų vertinti rinkimų procesų JT valstybėse narėse. Turime pažymėti, kad Vakarų valstybės vėl bandė panaudoti ŽTT siekdami delegitimitizuoti valdžią atskiroje šalyje", - rašo URM.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. 

Tegai:
JTO Žmogaus teisių taryba, Baltarusija, Rusija
Dar šia tema
Rezoliucija dėl Navalno Europos Parlamentas pripažino "ateities Rusiją"
Nausėda pažadėjo kelti sankcijų prieš Minską klausimą "pačiu aštriausius būdu"
Minske sulaikytas Tichanovskajos patikėtinis
Nausėda siūlo ES ekonominės pagalbos planą Baltarusijai
Vokiečių tankas mūšio lauke, archyvinė nuotrauka

"Tigrų" tramdytojas: kieno tankai kėlė vokiečiams siaubą viso karo metu

(atnaujinta 19:11 2020.09.20)
Ketveri metai nuožmių kovų, šimtai sudegintų vokiečių tankų ir jų pačių valdoma mūšio taktika — prieš 120 metų, 1900 metų rugsėjo 17 dieną, gimė iškilus sovietų karvedys Michailas Katukovas

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Didžiojo Tėvynės karo metu jis įrodė esąs talentingas Raudonosios armijos tankų dalinių vadas ir sugebėjo primesti savo iniciatyvą "žaibo" ideologams. Apie tai, kaip kovojo Katukovas — RIA Novosti medžiagoje.

Pirmosios operacijos

Pirmosiomis karo dienomis į priekį einantys Vermachto daliniai susidūrė su aršiu Raudonosios armijos dalinių, dislokuotų netoli Ukrainos kaimo Klevano, pasipriešinimu.

Nepaisant kiekybinio ir techninio vokiečių avangardo pranašumo, sovietų tankai desperatiškai puolė, o artilerija, užėmusi gerą poziciją, šaudė tiesiai į pėstininkų linijas. Vokiečiai turėjo pasitraukti. Tai buvo pirmoji didžiausia tuomet dar mažai žinomo jauno divizijos vado pulkininko Michailo Katukovo, vėliau tapusio vienu produktyviausių TSRS karinių lyderių, sėkmė.

Į kariuomenę jis atėjo 1919 metais kaip paprastas Raudonosios armijos kareivis. Po pilietinio karo jis iš būrio vado tapo pulko štabo viršininku. 1935 metais baigė Raudonosios armijos karo mechanizacijos ir motorizacijos karo akademijos vadų personalo kvalifikacijos kėlimo kursus. Michailas Jefimovičius su Didžiuoju Tėvynės karu susidūrė būdamas Kijevo specialiosios karinės apygardos 9-ojo mechanizuoto korpuso 20-ojo tankų divizijos vadas.

Pirmajame mūšyje Katukovo junginys taip pat patyrė didelių nuostolių — buvo sunaikinti trisdešimt trys lengvieji BT tankai. Vėliau pats vadas pripažino, kad šios greitaeigės, tačiau lengvai šarvuotos ir silpnai ginkluotos mašinos buvo neteisingai naudojamos dėl kovinės patirties stokos: jų negalima buvo mesti į atvirą mūšį, reikėjo elgtis atsargiau.

Po kelių dienų sovietų kariuomenė, taip pat Katukovo divizija, susitiko su Vermachto daliniais Dubno, Lucko ir Rivnės miestų rajone. Čia įvyko vienas didžiausių Didžiojo Tėvynės karo tankų mūšių: iš abiejų pusių dalyvavo daugiau nei keturi su puse tūkstančio transporto priemonių.

Iš pradžių Raudonoji armija sugebėjo prilaikyti priešą ir netgi surengti keletą galingų kontratakų Dubno kryptimi. Taigi, vienas iš Katukovo pulkų judėdamas užpuolė 13-ąją Vermachto diviziją, sunaikino dešimtis šarvuočių ir sučiupo daugiau nei tris šimtus nacių.

Легкий танк БТ-7
© Sputnik / РИА Новости
Lengvas bakas BT-7.

Bet vokiečiai nuolat sulaukdavo pastiprinimo, aviacija buvo aktyvi. Kad išgelbėtų karius, Katukovas įsakė trauktis.

"Divizija buvo prastai parengta, daugiausia su lengvaisiais tankais", — RIA Novosti sakė Rusijos karo istorijos draugijos mokslo direktorius Michailas Miagkovas. — Tačiau vokiečius pavyko sulaikyti, jie negalėjo greitai prasiveržti į Kijevą."
Танк Т-34
© Sputnik / РИА Новости
Tankas T-34.

"Katukoviečiams" trūko žmonių, artilerijos ir įrangos. Teko imtis triuko. Divizijos vadas ir artilerijos viršininkas kiekvieną dieną parengė naują "klajoklių ginklų" planą. Baterijos dieną ir naktį keitė pozicijas — vokiečiams susidarė įspūdis, kad joms priešinasi didelės artilerijos pajėgos. Tai taip pat leido išgelbėti ginklus nuo atsakomųjų sviedinių ir bombardavimų.

Iki karo pradžios Raudonoji armija turėjo perspektyvius tankus — T-34. Vokiečiai apie tai žinojo ir labai bijojo su jais susidurti. Bet Katukovo daliniai tokių mašinų dar negavo. Vadas įsakė padaryti "trisdešimt ketvirto" muliažus.

Keli sunkvežimiai buvo apvilkti fanera, sumontuotos medinės "bagažinės" ir nudažyti rusvai žalsva spalva. Juos statydavo miško pakraščiuose ar krūmuose, o šalia jų buvo užmaskuoti tikri ginklai. Vokiečiai tokiose vietose buvo atsargūs, sulėtindavo puolimo tempą.

Довоенные танки производства завода № 183. Слева направо: А-8 (БТ-7М), А-20, Т-34 образца 1940 года с пушкой Л-11, Т-34 образца 1941 года с пушкой Ф-34
© Photo : Рublic domain
Prieškario tankai.

Smogti "katukovietiškai"

Po kovų Ukrainoje Katukovas buvo išsiųstas į Stalingradą, nurodė suformuoti tankų brigadą. Tuo metu kritiškai trūko kovos mašinų, todėl jie nusprendė sukurti mažesnius darinius. "Katukoviečiai" gavo pirmąjį T-34 — manevringesnį, galingesnį ir saugesnį nei ankstesnių kartų tankai. Prasidėjo "įsibėgėjimas" ir įgulų pripratimas prie naujos įrangos.

Be to, Katukovas, analizuodamas ankstesnių mūšių patirtį, pradėjo kurti kitas taktikas. Kadangi vokiečiai turėjo pranašumą su šarvuotomis transporto priemonėmis, jis pasiūlė naudoti tankų pasalas. Pėstininkai įrengė netikrus apkasus ir padėjo kulkosvaidžių ir artilerijos pabūklų maketus. 

Pasirodžius priešui, pasalos tylėjo — tik nedideli būriai netikruose apkasuose sukūrė mūšio vaizdą fronte — Katukovas šiuos kovotojus pavadino "veikėjais". Kai jų pozicijose buvo atidaryta ugnis, jie slapta pasitraukdavo.

Po oro smūgio vokiečiai į priekį paleido tankus ir pėstininkus. Neradę nieko netikruose apkasuose, jie judėjo toliau ir pateko į stiprų minosvaidžių ir kulkosvaidžių apšaudymą. Tarybiniai tankistai laukė, kol priešas priartės iki 200–300 metrų, ir tik po to jie pradėdavo ugnį. Spąstai užsitrenkė — naciai buvo beveik sumušti iš šonų ir nugaros.

Susitikimas šalia Mcensko

Spalio pradžioje vokiečiai įsiveržė į Oriolą. Didelis transporto mazgas buvo patogi vieta Maskvos puolimui. Raudonosios armijos vadovybė nustatė užduotį: neleisti priešui išeiti už Mcensko ribų. Iki to laiko Katukovo brigada atvyko į šį nedidelį miestelį Orolo regione, kad sulaikytų šarvuotas generolo Heinzo Guderiano armadas.

Michailas Jefimovičius įtikinamai demonstravo savo sukurtos taktikos efektyvumą. Turėdami daugybę pranašumų technologijų srityje, naciai patyrė didelių nuostolių netoli Mcensko — "katukoviečiai" iš pasalų veikė netikėtai ir greitai, kompetentingai išvengė oro smūgių ir kartais sudegino visas motorizuotas kolonas. Mūšiuose prie Mcensko Katukovo brigada sunaikino 133 priešo mašinas, netekdama 28 savų.

Po mūšio prie Mcensko 4-oji Katukovo brigada buvo pervadinta 1-ąja gvardija, o vadui buvo įteiktas Lenino ordinas ir suteiktas tankų pajėgų generolo majoro laipsnis.

Kelias į Berlyną

Netoli Voronežo Katukovas vadovavo tankų korpusui. Daugiausia dėl jo tanklaivių veiksmų vokiečiams nepavyko visiškai užvaldyti miesto, jie užstrigo mūšiuose ir negalėjo iš pietvakarių smogti Stalingradui.

"1942 m. pabaigoje Katukovas, būdamas 3-iojo mechanizuoto korpuso vadas, dalyvauja operacijoje "Marsas" <...> — Vienas iš jos tikslų buvo atitraukti vokiečių kariuomenę nuo pietinio šono. Užduotis buvo atlikta — vokiečiams pavyko perkelti didžiosios dalies pajėgų į Stalingradą ir Kaukazą. Priešas buvo prispaustas ir patyrė didelių nuostolių, nors operacija mums buvo nesėkminga, o Katukovo kariuomenė, žengdama į proveržį, buvo nutraukta — jie turėjo išsiveržti iš apsupties".

Po "Marso" Michailas Jefimovičius buvo paskirtas 1-osios gvardijos tankų armijos vadu. Jis buvo perkeltas į Kurską, kur "katukoviečiai" užėmė gynybines pozicijas Obojano srityje.

Jie pasielgė išmintingai, vokiečiai niekada neperžengė gynybos pietiniame Kursko bulge.

Po Kursko mūšio Katukovo tankų daliniai išskubėjo į vakarus. Lvovo-Sandomiežo operacijoje jie užėmė, laikė ir išplėtė Sandomiežo tiltą, padėdami Raudonosios armijos puolimui ir Lenkijos išvadavimui.

Советские воины ведут бой в окрестностях Варшавы
© Sputnik / Александр Капустянский
Sovietų kariai kovoja Varšuvos apylinkėse.

"Beje, Lenkijoje tankai nesunaikino miestų, — pažymi Miagkovas. — Jie taip pat išsaugojo senovės sostinę Gniezną, kuri liko praktiškai nepažeista. "Katukoviečiai" padarė didžiausią žalą priešui, tačiau rūpinosi civiliais."

1945 metų Pavasarį Katukovo 1-oji tankų kariuomenė pradėjo puolimą kaip Berlyno operacijos dalis. Po sunkiausių kovų jie pralaužė gynybą Zejelovo aukštumoase į rytus nuo Vokietijos sostinės. Tada "katukoviečiai" sėkmingai perėjo Šprė upę ir užpuolė Berlyną.

Командующий 1-я гвардейской танковой армии генерал-полковник Михаил Ефимович Катуков
© Sputnik / Александр Капустянский
Tarybų Sąjungos didvyris Michailas Katukovas.

Po karo du kartus Tarybų Sąjungos didvyris Michailas Katukovas vadovavo tankų ir mechanizuotiesiems sovietų grupės kariams Vokietijoje, tada Baltarusijos karinės apygardos 5-osios gvardijos mechanizuotojoje armijoje. 1959 metais jam buvo suteiktas šarvuotųjų pajėgų maršalo laipsnis.

Tegai:
karas, tankai