Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, archyvinė nuotrauka

Rusijos saugumo taryba paaiškino neonacistinių nuotaikų augimą Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:33 2020.08.06)
Patriševas teigia, kad dirvą tokiems judėjimams sukuria kitaip manančių persekiojimas, propaganda ir agresyvaus nacionalistinio turinio šūkiai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia atvirai skatina nacizmo reinkarnaciją, sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Apie tai jis papasakojo interviu "Rossijskaja Gazeta".

"Kitaip manančių slopinimas, begėdiška propaganda, agresyvaus nacionalistinio turinio šūkių sukuria dirvą nevaržomiems neonacių judėjimams. Nėra jokių kliūčių sistemingiems SS legionierių eitynėms, aktyviai primetama mintis, kad šios grupės gali užkirsti kelią išgalvotai "galimai Rusijos invazijai"? — pabrėžė jis.

Tuo pačiu metu, kaip pažymi Patruševas, skirtingai nei Ukrainoje ir Baltijos šalyse, kitose Europos valstybėse ir visame pasaulyje neofašizmas yra suvokiamas kaip marginalus politinio gyvenimo reiškinys, tačiau dėl neatsakingos politikos jokia valstybė nebus apdrausta nuo jos atgimimo.

Baltijos šalių valdžia pastaraisiais metais vykdo rusofobinę politiką ir viešai cenzūruoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.

Lietuva taip pat vykdo nacizmo reabilitacijos politiką. Šalyje "miško broliai" laikomi "nacionaliniais didvyriais", nepaisant įrodymų, kad jie dalyvavo nusikaltimuose prieš žmones. Piliečiai, nesutinkantys su oficialia Vilniaus pozicija, yra persekiojami.

Lietuva aštriai kritikuoja 1939 metų Molotovo ir Ribentropo paktą tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo sudaryats siekiant "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą".

Tuo pat metu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maas bandymus perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją pavadino "nesąžiningu", primindamas, kad ją pradėjo nacistinė Vokietija, o bandymai kaltinti kitas šalis tik suskaldщ Europą.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė Europos valdžia 1930-aisiais, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo paktas su Vokietija buvo sukurtas siekiant nustumti karo grėsmę nuo šalies sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą ragino kaimynines šalis išsaugoti faktais grįstą istorinę tiesą ir atviru būdu aptarti praeities įvykius.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
Tegai:
neonacizmas, miško broliai, Rusija, Baltijos šalys
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (69)
Dar šia tema
"Kaip tai įvyko?" Vanagaitė pristatė naują knygą apie Holokaustą Lietuvoje
Titovui pagrasino bauda už prašymą pagerbti "miško brolių" aukų atminimą
Titovas: Lietuvoje paleista teisminė mašina, skirta išbraukti mane iš politikos
RF saugumo tarnyba paaiškino neonacistinių nuotaikų Baltijos šalyse augimą
Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka

Zacharova pažadėjo sąžiningai reaguoti į sankcijas Rusijai

(atnaujinta 11:09 2020.09.18)
Aleksejaus Navalno vardu pavadintos sankcijos yra antirusiško pobūdžio, sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pakomentavo galimą Rusijos atsaką į Vakarų sankcijas dėl Baltarusijos įvykių ir Aleksejaus Navalno situacijos.

"Mes visada elgiamės veidrodiniu būdu. Mes vis tiek stengiamės būti ne ištroškę kraujo, bet sąžiningi, todėl mūsų veiksmai yra simetriški, veidrodiniai, jie veikia tiksliai ta pačia kryptimi, iš kur gauname smūgį, ir atitinkamai mes atsakome, nes be atsakymo diplomatijoje reikalų nėra", — sakė Zacharova televizijos kanalo "Rossija-1" Vladimiro Solovjovo laidoje.

"Mes reaguosime į tai kaip į visas sankcijas, į visus stop-sąrašus, kaip į visus bandymus ištrinti mūsų žiniasklaidą iš informacinės erdvės, neįleisti žurnalistų ir visuomenės veikėjų. Puikiai žinote, kad galime ir mokame, deja, mes jau išmokome tai padaryti pakankamai gerai", — pažymėjo Zacharova.

"Deja, kadangi mes puikiai mokame bendradarbiauti, sugebame bendrauti, mes įrodėme, kad galime ištiesti pagalbos ranką net tiems, kurie niekada nebuvo mūsų artimiausi sąjungininkai. Mes ateiname į pagalbą sunkiais laikais. Kodėl esame priversti tobulinti atsakomųjų priemonių ir atsakomųjų sankcijų meną, tai yra didelis klausimas", — pridūrė ji.

Po incidento su Navalnu Europos Parlamento nariai reikalauja griežtesnių sankcijų Rusijai, sakoma atitinkamos rezoliucijos, patvirtintos plenarinės sesijos pabaigoje, tekste.

Navalnas rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo nugabentas į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė, remdamasi karo gydytojų pateiktomis išvadomis, paskelbė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas "Novičiok" grupės medžiaga. Vėliau Vokietijos vyriausybė pranešė, kad šalies ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, be to, Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW), Berlyno prašymu, atlieka savo tyrimus. Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija vis dar laukia Vokietijos atsakymo į oficialų paklausimą dėl šios situacijos.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos ambasada Berlyne teigė, kad tikisi, jog Vokietija kuo greičiau atsakys į Generalinės prokuratūros rugpjūčio 27 dienos prašymą suteikti teisinę pagalbą Navalno byloje. Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto yra vykdomi, tačiau jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atliekamas ir de jure.

Rugsėjo 7 dieną Berlyno "Šaritė" klinika pranešė, kad Navalno būklė pagerėjo, jis buvo išvestas iš komos ir atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Antradienį Navalnas paskelbė savo pirmąją nuotrauką po to, kai išėjo iš komos, ir pranešė, kad sugebėjo visą dieną kvėpuoti pats.

Tegai:
Marija Zacharova, Aleksejus Navalnas, sankcijos, Rusija
Dar šia tema
Navalnas pasidalino savo pirmąja nuotrauka atsipeikėjus iš komos
Austrijos prezidentas atsakė į raginimus sustabdyti "Nord Stream-2"
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Vakcina nuo koronaviruso

Gamalėjaus centras atskleidė, ar COVID-19 gydyti skirta vakcina apsaugo nuo gripo

(atnaujinta 19:10 2020.09.17)
Anksčiau pranešta, kad Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį į šiemet padidėjusį gyventojų aktyvumą skiepijantis nuo gripo ir ragina dar nepasiskiepijusius asmenis apsaugoti save ir artimuosius skiepais

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Vakcina nuo koronavirusinės infekcijos negali apsaugoti nuo gripo, RIA Novosti sakė Gamalėjaus centro direktorius Aleksandras Gincburgas.

"Ne, negali", — sakė jis, atsakydamas į klausimą, ar koronaviruso vakcina gali apsaugoti ir nuo gripo.

Anksčiau pranešta, kad Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį į šiemet padidėjusį gyventojų aktyvumą skiepijantis nuo gripo ir ragina dar nepasiskiepijusius asmenis apsaugoti save ir artimuosius skiepais.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška paskelbė, kada bus baigti vakcinos, kurią sukūrė Gamalėjaus epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, klinikiniai tyrimai. Jis pabrėžė, kad valdžios institucijos ketina spalio mėnesį pradėti masinę vakcinaciją. Pirmiausia bus skiepijami specialiųjų grupių atstovai, tarp jų gydytojai ir mokytojai.

Ekspertai vaistus sukūrė kartu su Gynybos ministerija. Liepos pabaigoje iš karo ligoninės buvo išleista antroji 20 savanorių grupė. Kiekvienam iš jų išsivystė imuninis atsakas, nenustatyta jokių šalutinių reiškinių ar komplikacijų.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 prevencijai, kurią kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras.

Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas pranešė, kad fondas iš daugiau nei 20 šalių gavo paraiškas įsigyti milijardą dozių vakcinų nuo koronaviruso. Taip pat jis pažymėjo, kad Rusija susitarė dėl vakcinos gamybos penkiose šalyse, turimi pajėgumai leidžia pagaminti 500 milijonų dozių per metus.

Klinikinius vakcinos tyrimus pradėjo vykdyti ir "Vektor" centras, lapkritį jis planuoja pradėti masiškai gaminti vakciną.

Pažymima, kad šiuo metu šia vakcina susidomėjusios 50 šalių.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
gripas, vakcina, Rusija, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
JT generalinis sekretorius pakomentavo rusiškos vakcinos nuo COVID-19 registravimą
Vyriausybė skirs 2,5 mln. eurų vakcinai nuo COVID-19 kurti
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Lavrovas mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina  

(atnaujinta 12:06 2020.09.18)
Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuria JAV vyriausybe

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Maskva mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina, pareiškimai, kad ši žiniasklaida yra propagandos įrankis, yra absurdiški, interviu RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

"Žinoma, ši problema buvo aptarta [su kolegomis iš Prancūzijos — Sputnik]. Mūsų manymu, nepriimtina, kad tiek "Sputnik", tiek "RT", jų korespondentai yra atvirai diskriminuojami — tiek Prancūzijoje, tiek "Sputnik" Baltijos šalyse, tai taip pat yra gerai žinomas faktas. Tai, kad per pastaruosius metus, nuo 2017 metų, nei "RT", nei "Sputnik" nebuvo akredituoti Eliziejaus rūmuose, be abejo, gaila", — sakė ministras.

"Tačiau dar labiau stebina tai, kad šalia visų įsipareigojimų dėl laisvės, lygybės ir brolybės mes taip pat matome seserystę. Mūsų kolegos iš Prancūzijos pareiškia, kad nepakeis savo sprendimo, akreditacija nebus išduodama, nes "RT" ir "Sputnik", cituoju, "tai ne žiniasklaidos priemonės, o propagandos įrankis". Manau, kad nereikia komentuoti tokių etikečių absurdiškumo, nes RT ir "Sputnik" yra labai populiarūs vis daugiau šalių, auditorija auga", — pabrėžė Lavrovas.

Rusija pateikia šiuos klausimus ne tik prancūzams, reikalaudama, kad jie nustotų diskriminuoti Rusijoje registruotą žiniasklaidą, pridūrė ministras.

Tačiau kartu Lavrovas, kalbėdamas apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuria JAV vyriausybe.

"Natūraliai dirbsime su bet kokia vyriausybe, kuri yra išrinkta bet kurioje šalyje, tai galioja ir JAV. Bet mes kalbėsimės su JAV visais jas dominančiais klausimais tik dėl lygybės, abipusės naudos ir interesų pusiausvyros ieškojimo. Kalbėtis su mumis ultimatumu yra beprasmiška, nenaudinga. Jei kas nors dar to nesuprato, tai yra netinkama politika", — sakė jis.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, netrukus vyks diskusijos tarp pagrindinių demokratų ir respublikonų partijų kandidatų į JAV prezidentus dėl "Rusijos kišimosi", nes tai tapo kliše, JAV vidaus reikalų srityje jau dabar užimančia vieną iš dominuojančių vietų.

Anksčiau JAV žvalgyba teigė, kad Rusija, Kinija ir Iranas kišasi į JAV rinkimus. Rusija kategoriškai neigia bet kokį kišimąsi. Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą "Rusijos kišimąsi" į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Dabartinis prezidentas Donaldas Trampas kandidatuos antrai kadencijai ir varžysis su demokratų kandidatu Džo Baidenu.

Pastaraisiais metais padėtis su Rusijos žiniasklaida Vakaruose tapo vis sudėtingesnė. 2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad reikia kovoti su Rusijos žiniasklaida, o "Sputnik" ir "RT" yra pagrindinės grėsmės. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas šios rezoliucijos priėmimą, pasveikino "RT" ir "Sputnik" žurnalistus už jų produktyvų darbą.

Kartu jis pažymėjo, kad šis dokumentas liudija akivaizdų idėjų apie demokratiją degradavimą Vakarų visuomenėje. Pasak Putino, jis tikisi sveiko proto triumfo ir kad realių Rusijos žiniasklaidos apribojimų nebus.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik, RT, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Ekspertas: reikia iškelti Baltijos šalių atsakomybės už karo metų nusikaltimus klausimą
Žiniasklaida pasakojo, kaip Rusija gali reaguoti į JAV branduolinių pajėgų modernizavimą