Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas susitikime su Kaliningrado srities gubernatoriumi Antonu Aliсhanovu

Rusijos ambasadoriui Lietuvoje įteiktas ordinas "Už nuopelnus Kaliningrado sričiai"

(atnaujinta 20:18 2020.09.12)
Kaliningrado srities gubernatorius pažymėjo, kad Aleksandro Udalcovo profesinė veikla daugelį metų buvo susijusi su regionu

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Penktadienį Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas susitiko su Rusijos Federacijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje Aleksandru Udalcovu, rašoma oficialioje Kaliningrado srities svetainėje.

Susitikimas buvo organizuotas dėl Rusijos diplomato įgaliojimų pabaigos Lietuvoje.

Посол РФ в Литве Александр Удальцов на встрече с губернатором Калининградской области Антоном Алихановым, 11 сентября 2020 года
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas susitikime su Kaliningrado srities gubernatoriumi Antonu Aliсhanovu

Gubernatorius pažymėjo, kad Aleksandro Udalcovo profesinė veikla daugelį metų buvo susijusi su regionu: pirmiausia jam būnant Rusijos Federacijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi, prižiūrint Kaliningrado srities klausimus Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, o paskui būnant Rusijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje.

"Leiskite nuoširdžiai padėkoti jums už konstruktyvų bendradarbiavimą, už jūsų dėmesingą požiūrį į mūsų regioną per visus šiuos metus, — sakė Antonas Alichanovas. — Jums vadovaujant Rusijos diplomatai Lietuvoje ne kartą padėjo išspręsti problemines situacijas, kurios iškilo mūsų regiono gyventojams Lietuvos teritorijoje. Ypač daug tokių atvejų kilo karantino priemonių metu ir uždarant sienas pandemijos metu. Norėčiau padėkoti jums už jūsų profesinę veiklą, atsidavimą savo darbui, atsidavimą ir susitelkimą į rezultatus".

Srities vadovas diplomatą apdovanojo ordinu "Už nuopelnus Kaliningrado sričiai".

Rusijos Federacijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksandras Udalcovas pažymėjo, kad ypatingas dėmesys buvo skiriamas Kaliningrado sričiai.

"Aš septynerius metus dirbau ambasadoriumi, tai yra daug. Mes aktyviai dalyvavome sprendžiant regioninius klausimus. Man pasisekė spręsti išorinius regiono gyvybės palaikymo aspektus, — sakė diplomatas. — Didžiuojuosi apdovanojimu. Mes palaikome puikius santykius su regionų valdžios institucijomis, departamentais ir ministerijomis. Greitai išsprendėme daugelį klausimų, puikiai supratome vienas kitą".

Tegai:
Kaliningrado sritis, Aleksandras Udalcovas
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusija išplėtė ES piliečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą

(atnaujinta 17:42 2020.09.23)
Skelbiama, jog Maskva taiko apribojimus dėl to, kad Briuselis "toliau plečia savo sankcijų instrumentus"

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Reaguodama į "nedraugiškus Briuselio žingsnius", Maskva išplėtė ES šalių piliečių ir ES institucijų darbuotojų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą, pranešime nurodė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji pabrėžė, kad Europa "apeidama esamas tarptautines normas" ir toliau plečia sankcijas ir jas taiko remdamasi "toli siekiančiais ir kartais absurdiškais pretekstais".

"Europos Sąjunga ne kartą yra įspėjusi apie šio požiūrio žalingumą. Tačiau ES nepaiso mūsų pasiūlymų vykdyti faktinį ir profesionalų dialogą, pagrįstą faktais, ir toliau renkasi sankcijų kalbą", — sakė Zacharova.

Pabrėžiama, kad pagal diplomatinę praktiką, asmenų, įtrauktų į Rusijos juodąjį sąrašą, skaičius priderintas prie ES sąrašo pariteto.

Užsienio reikalų ministerija patikslino, kad atitinkama pastaba buvo išsiųsta ES atstovybei Rusijoje, ir pridūrė, kad Maskva pasilieka atsakomųjų priemonių teisę, jei Briuselis tęs savo "konfrontacinę liniją".

Vladimiras Pozneris, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Pranešime nebuvo nurodyta, į ką reaguodama Rusija nusprendė išplėsti sankcijas.

Tačiau Zacharova iškart po naujų sankcijų paskelbimo pareiškė apie "plečiamą dezinformacijos kampaniją dėl situacijos su Rusijos piliečiu Navalnu". Vakarų politikų retoriką ji laiko nepriimtina.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija neįvardija pareigūnų, kuriems taikomos sankcijos, pavardžių.

Primename, kad ES šešiems mėnesiams pratęsė asmenines antirusiškas sankcijas. Taip pat buvo pranešta, kad artimiausiu metu į sankcijų sąrašą bus įtraukti dar 15 žmonių ir kelios Kerčės tilto statybose dalyvavusios organizacijos.

Šiandien Lietuvos Seimo narių grupė taip pat įregistravo rezoliucijos projektą, kuriuo po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" Europos Sąjunga raginama patvirtinti ir įgyvendinti vadinamojo Magnickio akto tipo sankcijų žmogaus teisių srityje mechanizmą. Parlamentarai siūlo, kad į jį būtų įtrauktas asmenų sąrašas ir numatytos Rusijos režimui skirtos sankcijos, nukreiptos į konkrečius sektorius, o Vokietija raginama atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto.

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės kovine chemine medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Trečiadienį "Šaritė" klinika paskelbė, kad Navalnas jau išrašytas. Gydantys gydytojai mano, kad įmanomas visiškas Navalno pasveikimas.

Tegai:
sankcijos, ES, Rusija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija kone jėga išstumiama iš Europos dujų rinkos
Zacharova pažadėjo sąžiningai reaguoti į sankcijas Rusijai
Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes
Naikintuvas Su-30, archyvinė nuotrauka

Tverės regione sudužo naikintuvas Su-30

(atnaujinta 16:25 2020.09.22)
Incidentas įvyko planinio mokomojo skrydžio metu. Lėktuvas nukrito miškingoje vietovėje

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Naikintuvas Su-30 nukrito Tverės regione, įgula spėjo saugiai katapultuotis, ant žemės niekas nesunaikinta, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Vakarų karinės apygardos spaudos tarnybą.

"Rugsėjo 22 dieną Tverės regione planinio mokomojo skrydžio metu nukrito Vakarų karinės apygardos orlaivis Su-30", — sakoma pranešime.

Įgula saugiai katapaltuvosi, nusileidę pilotai susisiekė su komanda. Įgula dabar evakuota į aerodromą.

"Lėktuvas nukrito miškingoje vietovėje. Ant žemės niekas nesunaikinta. Siekiant nustatyti įvykio priežastis ir aplinkybes, į avarijos vietą išsiųsta Vakarų karinės apygardos komisija", — priduriama pranešime.

Tegai:
avarija, naikintuvai, Rusija
ES vėliava

Europos Komisija ragina ES šalis pasidalyti atsakomybe pabėgėlius

(atnaujinta 18:05 2020.09.23)
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie naujo ES migracijos ir prieglobsčio pakto projektą, kuris numato didesnį valstybių narių solidarumą su šalimis, tiesiogiai susiduriančiomis su nelegalių imigrantų srautais

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Europos Komisija (EK) pasiūlė naują migracijos ir prieglobsčio paktą, kuriame numatyta bendra ES valstybių narių atsakomybė už į vieną iš Sąjungos šalių atvykstančių migrantų priėmimą ir grąžinimą, praneša RIA Novosti.

"Kiekviena valstybė be išimties krizės metu turi parodyti solidarumą, kad stabilizuotų bendrą situaciją, teiktų pagalbą valstybei, patiriančiai spaudimą užtikrinti ES humanitarinių įsipareigojimų laikymąsi", — sakoma EK pranešime.

Tačiau turint omenyje tai, kad visos valstybės turi skirtingą poziciją migracijos klausimu, EK siūlo skirtingas dalyvavimo galimybes. Pasiūlyme visų pirma teigiama, kad valstybės gali priimti ir pabėgėlius, atvykusius į vieną iš ES šalių, ir įsipareigoti grąžinti tuos, kurie negavo teisės pasilikti Europos Sąjungos teritorijoje.

Be to, šiame pasiūlyme numatyta sustiprinti kontrolę prie ES išorės sienų, paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė apie naujo ES migracijos ir prieglobsčio pakto projektą, kuris numato didesnį valstybių narių solidarumą su šalimis, tiesiogiai susiduriančiomis su nelegalių imigrantų srautais — Italija, Graikija ir Malta.

ES paspartino migracijos pakto rengimą po tragedijos Graikijos Lesbo saloje, kur rugsėjo 9 dieną visiškai sudegė Morijos pabėgėlių stovykla, kurioje gyveno 12,8 tūkst. žmonių.

Nemažai ES šalių sutiko priimti migrantus, kurie liko be namų po gaisro Lesbo saloje. Europos Sąjunga taip pat ketina dalyvauti statant naują pabėgėlių centrą saloje ir vėliau jį prižiūrėti bendradarbiaujant su Graikijos valdžios institucijomis.

Lesbo salą aplankė Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis. Jis sakė, kad ES neketina "užmerkti akių prieš migracijos problemą".

Tegai:
atsakomybė, ES, Europos Komisija (EK)
Dar šia tema
Skvernelis atskleidė, kiek Lietuvai gali kainuoti vakcina nuo COVID-19
Lietuvoje priimtas sprendimas dėl vakcinų įsigijimo