Sūris

Rusija grąžino Latvijai devynias tonas šveicariško sūrio

(atnaujinta 15:55 2020.09.18)
Importuojančios šalies veterinarijos sertifikate nebuvo informacijos apie dokumento išdavimo vietą ir datą, pranešė "Rosselchoznadzor"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Rusija grąžino Latvijai devynias tonas šveicariško sūrio. Apie tai pranešė Sankt Peterburgo, Leningrado ir Pskovo srities "Rosselchoznadzor" valdyba.

Incidentas įvyko pasienio kontrolės punkte "Ubylinka", esančiame Rusijos ir Latvijos pasienio ruože. Siunta turėjo būti pristatyta maisto didmenininkui. Įmonė yra įregistruota Maskvoje.

"Rosselchoznadzor" duomenimis, patikrinimo metu paaiškėjo, kad importuojančios šalies veterinarijos sertifikate nėra informacijos apie dokumento išdavimo vietą ir datą.

Dėl pažeidimų buvo uždrausta įvežti produkciją į Eurazijos ekonominės sąjungos muitų teritoriją.

Tegai:
Rosselchoznadzor, sūris, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Rusija Lietuvai ir Lenkijai grąžino daugiau kaip 230 kg produktų
Rusijoje sunaikinta daugiau nei 20 kilogramų mėsos gaminių iš Lietuvos
Į Rusiją leista įvežti daugiau nei tris milijonus gėlių iš Lietuvos ir Latvijos
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Lavrovas apkaltino JAV ir ES totalitarizmo įdiegimu

(atnaujinta 18:47 2021.05.07)
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministrщ, Vakarų šalys bando sustabdyti policentrinio pasaulio formavimąsi

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Maskva mano, kad Jungtinių Valstijų ir ES bandymai įdiegti totalitarizmą pasaulio reikaluose yra nepriimtini, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas internetiniame JT Saugumo tarybos posėdyje, praneša RIA Novosti.

Tokių veiksmų pavyzdžiu jis įvardijo neteisėtas vienašališkas sankcijas, "kurios įvedamos be jokio tarptautinio teisinio pagrindo".

"Pandemijos sąlygomis tokie apribojimai smarkiai susiaurina daugelio besivystančių šalių galimybes atsispirti infekcijos plitimui", — pridūrė užsienio reikalų ministras.

Pasak Lavrovo, Vakarų šalys bando sustabdyti policentrinio pasaulio formavimąsi. Jis paaiškino, kad tam "skatinama vadinamosios "taisyklėmis paremtos tvarkos" samprata, sugalvota kaip tarptautinės teisės pakaitalas.

Šios taisyklės yra kuriamos uždarais formatais, o vėliau primetamos visiems kitiems, pabrėžė URM vadovas.

"Rusija ragina visas valstybes, kuriant savo užsienio politiką, besąlygiškai vadovautis (JT — Sputnik) Chartijos tikslais ir principais, užtikrinant pagarbą valstybių suvereniai lygybei, nesikišimą į jų vidaus reikalus, ginčų sureguliavimą politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis, jėgos grėsmės ar jos taikymo atsisakymą", — pasakė Lavrovas.

Jis pabrėžė, kad Maskva laiko žalingais bet kokius veiksmus, apeinančius JT chartiją, kuriais siekiama uzurpuoti sprendimų priėmimo procesą.

"Vakarai nebesirūpina tarptautinės teisės normomis ir dabar reikalauja, kad visi laikytųsi jų taisykles ir laikytųsi jų nustatytos tvarkos", — apibendrino ministras.

Tegai:
politika, ES, JAV, Rusija, Sergejus Lavrovas
Vakcina Sputnik V

Putinas palygino rusiškas COVID-19 vakcinas su Kalašnikovo automatu

(atnaujinta 18:54 2021.05.06)
Rusijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad Rusija yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri šiandien yra pasirengusi iššūkiams ir perkelia vakcinų gamybos technologijas į kitas šalis

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Rusijos vakcinos nuo koronaviruso yra neabejotinai saugiausios, jos yra paprastos ir patikimos kaip Kalašnikovo automatas  sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikime su ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova. Apie tai pranešė RIA Novosti.

"Šiandien mūsų vakcinos - jos visos žinomos, dabar pasirodė "Sputnik Light ", pasirodys šiandien - mūsų preparatai yra pagrįsti technologijomis ir platformomis, kurios buvo naudojamos dešimtmečius. Jie taip pat yra labai modernūs ir šiandien, be jokios abejonės, yra patikimiausi ir saugiausi", - sakė jis.

"Kaip sakė vienas iš Europos ekspertų: patikimos kaip Kalašnikovo automatas. Taip. Tai pasakėme ne mes, sakė vienas iš Europos ekspertų, ir aš manau, kad jis tikrai teisus. Paprastos ir patikimos kaip Kalašnikovo automatas", - sakė Putinas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri šiandien yra pasirengusi iššūkiams ir perkelia vakcinų gamybos technologijas į kitas šalis.

"Ši praktika jau įgyvendinama", - pridūrė jis.

"Sputnik Light" yra pirmasis "Sputnik V" vakcinos, 26-ojo serotipo (rAd26) rekombinantinio žmogaus adenovirusinio vektoriaus, komponentas.

Pirmasis ir antrasis preparato saugumo ir imunogeniškumo tyrimo etapai prasidėjo 2021 metų sausio mėnesį, tarpinius rezultatus mokslininkai gavo kovo 10 dieną.

"Rezultatai parodė, kad 28 dieną po imunizacijos 96,9% savanoriams susidarė antigenui specifiniai IgG antikūnai. 28 dieną po imunizacijos virusus neutralizuojantys antikūnai susidaro pas 91,67% savanorių", — pridūrė RTIF spaudos tarnyba.

Trečiasis klinikinio tyrimo, kuriame dalyvauja septyni tūkstančiai žmonių, etapai vyksta Rusijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Ganoje ir kitose šalyse. Tarpinių duomenų laukiama gegužės mėnesį.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
COVID-19, Rusija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
"Sputnik V" kūrėjai pateiks ieškinį Brazilijos reguliavimo institucijai
Čilės reguliuotojas nemato jokių problemų, susijusių su "Sputnik V"
Paskelbta, kada PSO ketina įvertinti "Sputnik V" saugumą
Poilsiautojai Sevastopolio krantinėje, archyvinė nuotrauka

Apklausa parodė, kaip Lietuvos gyventojai leis vasaros atostogas

(atnaujinta 09:42 2021.05.09)
Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais dėl ilgo karantino norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Susiruošę atostogauti šiemet lietuviai dažniausiai tikisi ištrūkti iš įprastos aplinkos ir ketina vykti prie jūros, į užsienio kelionę ar kurortus, rodo "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. 

Tuo tarpu vis mažiau gyventojų atostogas sieja su vietinėmis pramogomis – poilsiu prie ežero, upės, pabuvimu kaime ar sodyboje.

Ilgai užtrukę kelionių į užsienį suvaržymai pakeitė gyventojų požiūrį į atostogas sodybose ir gamtoje, pastebi "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

"Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo nuo 35 iki 25 proc. Mažėja ir gyventojų noras atostogauti prie upių ar ežerų – atostogas su poilsiu prie vandens telkinių šiemet sieja 33 proc. gyventojų, nors prieš kelis metus šis pasirinkimas buvo akivaizdus lyderis (42 proc.)", − sako Cvilikienė. 

Gyventojai pasirengę išlaidauti

Įprasta, kad lyginant išlaidas per atostogas ir įprastą mėnesį, didžioji dalis gyventojų nurodo per atostogas išleidžiantys daugiau – taip elgiasi maždaug 6 iš 10 šalies gyventojų, rodo tyrimas. 

"Tačiau šiemet ketinančių per atostogas paišlaidauti gyventojų dalis išaugo. Dvigubai didesnį biudžetą atostogoms ketina skirti 38 proc. apklaustųjų, trigubai didesnį 17  proc., o keturis ir daugiau kartų per atostogas išleis 8 proc. gyventojų. Pastarasis rodiklis prieš trejus metus siekė 4 proc.", − komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, maždaug 3 iš 10 gyventojų planuoja atostogauti su įprastu mėnesiniu biudžetu.

Mažėja miego atostogų poreikis

Remiantis tyrimo duomenimis, galimybė skirti pakankamai laiko išsimiegoti, kaip svarbiausias atostogų atributas, prieš trejus metus buvo svarbus 22 proc. apklaustųjų, o šiuo metu tai aktualu tik 14 proc. besiruošiančių atostogauti. 

"Šis kriterijus paprastai aktualesnis jaunesnio, iki 35 metų amžiaus gyventojams. Ankstesniais metais jaunimui miegui neretai pritrūkdavo laiko, nes tekdavo derinti mokslus, karjerą, pramogas su draugais ir rūpestį savimi. Tačiau šiuo metu akivaizdu, kad miego atostogos netenka prioriteto − pastaruoju metu visi gyvenome tik darbo ir namų režimu, todėl gerai išsimiegoti ir pailsėti buvo kur kas paprasčiau", – komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, atostogas su jūra dažniau sieja mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Apsilankymą užsienio šalyje dažniau įvardija aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai. Tas pati gyventojų grupė atostogas labiau sieja su naujomis patirtimis ir turi lūkesčių pamatyti ar sužinoti ką nors naujo. 

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
vasara, Lietuva, apklausa
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai keliones į užsienį planuoja jau šiai vasarai
Gegužę Lietuvos oro uostuose bus vykdoma beveik 40 tiesioginių maršrutų
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"