Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos

(atnaujinta 12:42 2020.09.21)
Ministerijos teigimu, JT ŽTT priimta rezoliucija buvo "prastumta" prieštaraujant tarptautinės teisės principams bei normoms ir yra teisiškai niekinė, pažymėjo URM

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Maskva neigiamai sureagavo į JT ŽTT priimtą rezoliuciją dėl Baltarusijos, kurioje respublikos prezidentas Aleksandras Lukašenka raginamas pradėti dialogą su opozicija.

Dokumentą palaikė 23 šalys, dvi balsavo prieš, 22 susilaikė. Visos Rusijos pataisos buvo atmestos.

"Remiamės tuo, kad ŽTT rezoliucija, kurią vakariečiai "prastūmė" prieštaraudami tarptautinės teisės principams ir normoms, yra teisiškai niekinė", — sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos komentare.

Jie pažymėjo, kad Europos Sąjungos vadovaujama šalių grupė įpiršo Tarybai "dar vieną vienašališką ir politizuotą diskusiją, kurios tikslai buvo labai toli nuo žmogaus teisių".

"Akivaizdus šiurkštus kišimasis į suverenios valstybės vidaus reikalus, nesuderinamas su tarptautinės teisės principais ir JT Chartijos nuostatomis", — sakoma pranešime.

Ministerija taip pat teigė, kad Rusija šias diskusijas ir po jų priimtą rezoliucijos projektą laiko nepriimtinu bandymu per šiurkštų politinį spaudimą paveikti Baltarusijos rinkimų rezultatus ir jų vertinimą tarptautinėje bendruomenėje.

"Nei JT Žmogaus teisių taryba, nei atskiros šalys ar grupės neturi teisės ar įgaliojimų vertinti rinkimų procesų JT valstybėse narėse. Turime pažymėti, kad Vakarų valstybės vėl bandė panaudoti ŽTT, siekdamos delegitimitizuoti valdžią atskiroje šalyje", — rašo URM.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. 

Tegai:
JTO Žmogaus teisių taryba, Baltarusija, Rusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Rezoliucija dėl Navalno Europos Parlamentas pripažino "ateities Rusiją"
Nausėda pažadėjo kelti sankcijų prieš Minską klausimą "pačiu aštriausius būdu"
Minske sulaikytas Tichanovskajos patikėtinis
Lietuva pasiūlė ES įvesti bevizį režimą Baltarusijos piliečiams
Valstybės Dūmos Pilietinės visuomenės plėtros komiteto vadovas visuomeninių ir religinių asociacijų klausimais Sergejus Gavrilovas

Valstybės Dūma pasiūlė sušaukti tribunolus dėl genocido Baltijos šalyse

(atnaujinta 16:04 2020.10.29)
Turi būti įvardyti nusikaltimų vykdytojai, pripažintas genocido faktas, nustatytas aukų statusas ir priimtos kitos priemonės, mano deputatas Sergejus Gavrilovas

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Valstybės Dūmos Pilietinės visuomenės plėtros komiteto vadovas visuomeninių ir religinių asociacijų klausimais Sergejus Gavrilovas mano, kad tikslinga organizuoti regioninius Niurnbergo mini tribunolus dėl genocido visose srityse, kurios buvo fašistų kariuomenės okupuotos iki 1944 metų, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Baltijos šalių teritorijose.

Komentuodamas pirmąjį teismo sprendimą Rusijos Federacijoje dėl fašistinių baudžiamųjų būrių 1942–1943 metais Novgorodo srities Žestianaja Gorka rajone vykdyto sovietų civilių gyventojų genocido pripažinimo, Gavrilovas pažymėjo, kad sprendimai dėl atvejų, kai etninės grupės, pirmiausia rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai, tapo genocido aukomis, "turėtų tapti precedentu".

"Būtų tikslinga organizuoti regioninius, mini Niurnbergo tribunolus dėl genocido visose fašistų kariuomenės okupuotose srityse iki 1944 metų, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Baltijos šalių teritorijoje. Turi būti įvardyti nusikaltimų vykdytojai, pripažintas genocido faktas, nustatytas aukų statusas, priimtos politinės ir baudžiamosios priemonės politinių jėgų, kurios pareiškia, kad jos yra okupantų, įvykdžiusių genocidą, paveldėtojos, atžvilgiu", — RIA Novosti cituoja deputato žodžius.

Be to, pabrėžė deputatas, nereikėtų pamiršti apie Rusijos Šiaurės ir Tolimųjų Rytų užgrobimą per Pilietinį karą okupacijos laikotarpiu nuo 1918 iki 1922 m., kai buvo vykdomos masinės gyventojų žudynės, kankinimai ir koncentracijos stovyklų formavimas.

"Turime imtis priemonių, kad ateityje tai nepasikartotų, ir kad būtų atkurtas teisingumas, būtina gauti kompensaciją iš genocido organizatorių", — įsitikinęs parlamentaras.

Civilių gyventojų genocido problema tapo pagrindu projekto "Liaudies žygdarbis" atsiradimui, pridūrė Gavrilovas. Šio projekto rėmuose vyksta renginiai, skirti įamžinti žuvusių civilių atminimą, ypač karo metu Voronežo srityje.

"Voronežo ir Belgorodo sričių teritorijoje siautėjo naciai — vengrai, vokiečiai. Dokumentuose užfiksuoti civilių gyventojų sunaikinimo faktai, taip pat organizuoto pasipriešinimo okupantams faktai", — pridūrė deputatas.

Soleckio rajono teismas antradienį pirmą kartą Rusijos teisminiuose procesuose teisiškai pripažino nacių vykdytas civilių žudynes genocidu, remdamasis susidorojimų su civiliais gyventojais Novgorodo srities Žestianaja Gorka kaime 1942–1943 metais faktu.

Baigiamojoje kalboje Novgorodo srities prokuratūros Civilinės teisės skyriaus viršininkas Vitalijus Novikovas pažymėjo, kad pagal Niurnbergo tribunolo įstatus, karo nusikaltimai neturi senaties terminų. Tuo pačiu metu, pasak jo, karo metu "sovietų žmonių etninių grupių sunaikinimo" faktai anksčiau nebuvo oficialiai pripažinti.

1942 metais Žestianaja Gorka kaime nacių budeliai vykdė masinius civilių gyventojų sušaudymus. Praėjusių metų pavasarį visos Rusijos projekto "Be senaties termino" ribose projekto dalyviai ten rado daugiau nei 500 palaikų, tarp jų ir daug vaikų.

Prokuratūros duomenimis, 1942 metais civilių žudynėms naciai sukūrė "komandą" iš daugiau nei 20 žmonių, kuriai vadovavo vokiečių ir austrų karininkai. Kaip paprasti vykdytojai joje dalyvavo ir išeiviai iš Latvijos SSR.

Masinių žudynių organizatoriumi prokuratūra laiko vokiečių generolą Kurtą Hercogą, kurį 1947 m. sovietų karo tribunolas nuteisė 25 metams lagerių (jis mirė 1948 m.). Tačiau žudynių vykdytojai niekada taip ir nebuvo patraukti atsakomybėn.

1942–1943 m. Žestianaja Gorka kaime "komanda" sistemingai rengė masines civilių ir į nelaisvę paimtų Raudonosios armijos karių egzekucijas — per tą laiką, prokuratūros duomenimis, aukomis tapo mažiausiai 2,6 tūkst. žmonių.

Kaip parodė daugiau kaip 500 šiose vietose rastų kaulų liekanų tyrimai, tarp žuvusiųjų buvo 188 vaikai, jauniausiam iš jų buvo vos penkeri. Žmonės buvo nužudyti šūviais į galvą, smūgiais, dažnai daugybiniais.

Šiuo atžvilgiu prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis pažymėjo, kad, nepaisant milžiniškų TSRS nuostolių kare, genocido faktas tarptautiniu mastu buvo pripažintas tik žydų, romų ir serbų atžvilgiu. Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, Sovietų Sąjunga neteko 27 milijonų nužudytų ir mirusių žmonių.

Tegai:
Rusijos Valstybės Dūma, Rusija, Baltijos šalys, genocidas
Dar šia tema
Buvęs Vokietijos diplomatas papasakojo apie Hitlerio planus dėl TSRS tautų genocido
Profesorius ragina dar kartą patikrinti Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro duomenis
Pirmą kartą Rusijoje nacių vykdytas civilių žudymas buvo pripažintas genocidu

"Terminatoriai" danguje: kovinių sraigtasparnių pratybų Vakarų Rusijoje vaizdo įrašas

(atnaujinta 08:53 2020.10.29)
Pratybose dalyvavo daugiau nei 600 karių ir daugiau nei 15 sraigtasparnių iš Vakarų karinės apygardos. Lakūnai, be kita ko, treniravosi atlikti sužeistųjų evakuaciją 20 metrų aukštyje

Rusijos sraigtasparnių Ka-52, Mi-24 ir Vakarų karinės apygardos sraigtasparnių pulko transportinių ir puolamųjų sraigtasparnių Mi-8AMTŠ įgulos nariai atliko pratybas, praneša Vakarų karinės apygardos spaudos tarnyba.

Pratybos vyko Smolensko srityje. Jų metu sraigtasparnių Mi-24 ir Ka-52 įgulos atliko skrydžius itin mažame aukštyje, taip pat oro kovos elementus. Pažymima, kad įgulos taip pat vykdė oro žvalgybos užduotis ir pilotavimą nuolat kintančiomis oro sąlygomis.

Vakarų karinė apygarda pranešė, kad speciali užduotis buvo paskirta sraigtasparnių "Terminator" pilotams. Lakūnai turėjo nusileisti neparuoštose vietose ir apie 20 metrų aukštyje evakuoti sužeistuosius.

Iš viso pratybose dalyvavo daugiau nei 600 kariškių ir daugiau nei 15 sraigtasparnių.

Trečiadienį Rusija paminėjo Armijos aviacijos sukūrimo dieną Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose. Ši kariuomenės rūšis yra būtina palaikymui ore, žvalgybinei veiklai, desanto išlaipinimui, šaudymo pagalbos teikimui ir daugeliui kitų veiksmų.

Tegai:
sraigtasparnis, Rusija
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?

(atnaujinta 10:49 2020.10.30)
Pagaliau, su 2-uoju rinkimų turu, pasibaigė Lietuvos 2020 metų parlamentinių rinkimų maratonas. Ir, kaip ten bebūtų, pasibaigė jis visišku Landsbergių klano ir jo statytinių laimėjimu. Matyti, kas šituo džiaugiasi, o kas liūdi. Ir įdomu — ką gi tai žada Lietuvai?

Iš tiesų, jau 1-ame ture ligi šiol valdžiusioji LŽVS patyrė rimtą pralaimėjimą. Ir vilčių "atsitiesimui" 2-ame nebuvo per daug: tiek 4-eri metai neišpildytų pažadų, tiek Verygos karantininė politika, tiek, galų gale, ir visą tą 4-ių metų laikotarpį vykdyta "antivalstietiška" sisteminės žiniasklaidos (pradedant LRT, baigiant "Delfiu" ir pan. kanalais) propaganda, vis dėlto padarė savo. Ir, kaip matyti iš galutinių rezultatų — joks revanšas neįvyko...

Štai — pirmą vietą užėmusi Landsbergio-Šimonytės TS-LKD naujame Seime turės 50 mandatų. Na, ir pasikvietę talkon Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją formuos naują vyriausybę. Anot jų bendros deklaracijos, visuomenė šiuose rinkimuose išreiškė pasitikėjimą "demokratiją" ir "žmogaus teises" gerbiančioms partijoms. Bet žinant, kaip "demokratiją" supranta konservatoriai (pavyzdžiui, prisiminkime 2008 m. "naktinę reformą" ir kruvinąją 2009 metų sausio 16 dieną) ir "žmogaus teises" — liberalai (imkime nors "Laisvės partijos" programinius siekius: įteisinti vienalytes partnerystes ir legalizuoti lengvuosius narkotikus), sveikesnio proto nepraradusiems piliečiams šitokios šnekos didelio pasitikėjimo kelti neturėtų.

Tuo tarpu su 32-ais mandatais palikusi LŽVS, anot Ramūno Karbauskio, ruošiasi tapti būsimosios opozicijos "stuburu" ir priešintis, esant reikalui, antisocialiniams bei "vaivorykštiniams" naujųjų valdančiųjų siekiams. O ir LSDP, ir Darbo partija konkretesnių pozicijų šiuo momentu neišreiškia ir, panašu, bus pasirengusios savotiškai "žaisti" ir su valdžia, ir su opozicija.

Taigi, laimėjo konservatoriai ir liberalai. Žodžiu, Landsbergiai. Ir vyriausybės pagrindu bus atitinkama trijulė (TS LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija). Anot buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, šitai, — "geriausia, kas tokiu metu galėjo nutikti Lietuvai". Šiuos žodžius tikriausiai galime laikyti tikslia išraiška to, kaip į šių, 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus žiūri labiausiai antiliaudiniai ir, be to, kompradoriškiausi Lietuvos kriminalinio-buržuazinio elito elementai.

Na, o įvykus, šiam, atseit, "geriausiam" (anot Grybauskaitės) 2020 metų Seimo rinkimų scenarijui, ko reikėtų laukti Lietuvai — pačiai šaliai ir tautai?

Be bendro konteksto (kuris turėtų būti aiškus ir apskritai iš 30-ies "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo metų, ir iš 2008-2012 metų TS-LKD valdymo laikotarpio), jau ir dabar turime užuominų...

Pavyzdžiui, Šimonytė gi "diržų veržimosi" vengia, teigdama, esą, Lietuvai priklausant eurozonai, šis klausimas nebeaktualus, koks buvo 2008-2009 m., tuo tarpu Europarlamente sėdintis Kubilius yra gerokai atviresnis: anot jo, būtent tai ir teks daryti netolimoje ateityje, kad tik pavyktų sumažinti biudžeto deficitą...

Tuo tarpu su Laisvės partija į naująjį 2020-2024 metų Seimą patekęs neaiškios orientacijos "vienaragis", atseit, "profesionalus gėjus" (taip jis save ir įvardija) Tomas Vytautas Raškevičius, labai konkrečiai taikosi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Iš to jau galima įsivaizduoti, koks nausėdiškos "gerovės valstybės" kūrimas laukia mūsų ateinančių 4-ių metų bėgyje: biudžeto socialinėms garantijoms karpymai, privataus kapitalo siautėjimas, o taipogi ir priverstinės "tolerancijos" žengimas į vis naujas ir naujas aukštumas. Štai kas mūsų laukia.

Ir, tai žinant, reikėtų nepamiršti, kad šitokia situacija didele dalimi yra būtent paskutinius 12 metų vykusio Lietuvos vystymosi, o, gal tiksliau — nuosmukio — tiesioginė pasekmė (apie šitai kalbėjau gi praeitame rinkimų temai skirtame straipsnyje). Ir, atsižvelgiant tiek į bendras tendencijas, tiek į įvykusį politinį posūkį, panašu, kad šis procesas neišvengiamai eis toliau.

Tiesa, kaip visur, taip ir šioje naujoje vyriausybėje egzistuos prieštaravimų: vien TS-LKD esanti takoskyra tarp liberaliojo ir konservatyviojo flango šiuo atveju, kai valdančiąją daugumą sudarys 74 mandatai, gali daug reikšti, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamų lengvųjų narkotikų legalizavimų arba vienalyčių partnerysčių (ar, juo labiau, "santuokų") klausimais. Neatmestinas ir tolimesnis TS-LKD skilinėjimas, kaip į 2020-2024 m. Seimą nepatekusio Rimanto Dagio grupės atveju.

Be to, nereikia pamiršti ir Lietuvos "apačių": negana to, kad turėsime štai tokią valdžią, jau dabar turime gi vadinamąjo "kovido" problemą, ir prastėjančius ekonominius rodiklius, kurie duoda suprasti, kad nauja pasaulinė krizė visai nebetoli. Šiuo požiūriu, Landsbergių klano tiesioginis valdymas ne tik pagilins šalies bėdas, bet vis labiau ir labiau pravėrinės nišą realiai antisisteminei politikai.

Belieka klausimas: ar šia proga pavyks pasinaudoti, ar eilinį kartą ji bus "pramiegota"? Į jį ir atsakys ateinantys 4-eri metai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?