Башня Гедеминаса, архивное фото

Istorikas paaiškino, kodėl Lietuva negali kalbėti apie okupaciją 1940 metais

(atnaujinta 16:47 2020.09.29)
Pirmadienį naujienų agentūroje "Rossija segodnia" vyko dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis, rinkinys" pristatymas

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Iki TSRS žlugimo Lietuva nenutraukė sovietų ir lietuvių savitarpio pagalbos sutarties, todėl teisiškai nederėtų kalbėti nei apie tuometinę jos okupaciją, nei apie jos reokupaciją 1991 metų sausį, sakė Rusijos istorinės atminties fondo direktorius Aleksandras Diukovas.

Pirmadienį jis kalbėjo naujienų agentūroje "Rossija segodnia" internetiniame dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis, rinkinys", kurį išleido "Istorinės atminties" fondas, pristatyme. Leidinys, skirtas Baltijos šalių įstojimo į TSRS 80-mečiui, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Rinkinyje yra išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma leidžiama pirmą kartą.

Pristatymo metu buvęs TSRS KGB karininko Michailo Golovatovo, Lietuvoje nuteisto už akių "Sausio 13-osios" byloje, advokatas Ryšardas Burda paklausė, kaip naujų istorinių dokumentų skelbimo fone susieti dabartinius Vilniaus pareiškimus apie Sovietų Sąjungos reokupaciją 1991 metų sausio mėnesį.

Pasak Diukovo, nedera kalbėti apie tariamą 1940 metų Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje dėl vienos paprastos priežasties.

"Papildomo sovietų kariuomenės kontingento įvedimas 1940 metų birželį buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusį 1939 metų TSRS ir Lietuvos susitarimą dėl savitarpio pagalbos. Lietuva sutarties nenutraukė. Lietuva nepaskelbė, kad ši sutartis yra negaliojanti ir kad Sovietų Sąjungos veiksmams prieštarauja", — cituoja Diukovą RIA Novosti.

Šis dokumentas tebegalioja net ir įvedus sovietų karius į Lietuvos teritoriją, o tai pašalina Sovietų Sąjungos okupacijos tezės teisinę prasmę, pabrėžė istorikas.

Kalbėdamas apie 1990-ųjų pradžios įvykius, Diukovas priminė, kad 1990 metų viduryje Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR Aukščiausiosios Tarybos paskelbė negaliojančiomis sutartis, kurias šios šalys sudarė su Sovietų Sąjunga iki 1939 metų rudens, būtent prieš sutartis su Maskva dėl savitarpio pagalbos.

"Tai reiškia, kad 1990 metais šių šalių Aukščiausiosios Tarybos pripažino, kad šios sutartys ir toliau veikia. Ir, pasak daugelio Vakarų teisininkų... šios sutartys toliau veikė iki 1994 metų, tai yra, iki galutinio sovietų kariuomenės išvedimo iš Baltijos šalių teritorijos", — pridūrė Diukovas.

Pasak jo, jei šios sutartys buvo pripažintos 1990 metais ir toliau veikė iki 1994 metų, "apie jokią reokupaciją negali būti nė kalbos".

1991 metų sausio mėnesio įvykių teismą Diukovas pavadino ne teismo procesu, o tiesiog "šališku teismu". Lietuvos teismas ignoruoja didžiulį sovietinio tyrimo dokumentų rinkinį, kuris aiškiai rodo, kad bent dalis žmonių 1991 metų sausio 13 dieną "buvo nužudyti ne sovietų karių rankomis", pridūrė jis.

"Tai yra faktai, kurių, deja, Lietuvos teisingumas nepaiso. Iš esmės, galime sakyti, kad Lietuvos teisėjai, Lietuvos teisėsaugos institucijos trukdo teisingumui. Deja, jie trukdo dėl politinių priežasčių", — apibendrino Diukovas.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai "Sausio 13-osios įvykių byloje". Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų karių, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma į vilniečius buvo iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į valstybę atgabentos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketverių metų.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl "Sausio 13-osios bylos", pavadindama ją "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas", ir "neturinčią nieko bendra su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos Federacijos tyrimų komitetas iškėlė bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Lietuva, Rusija, Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla (91)
Dar šia tema
Naujas 1940 metų birželio vaizdas: istorikas pasakojo apie Lietuvos įstojimą į TSRS
Maskvoje bus įvardyti vis dar gyvų Latvijos SS legiono veteranų vardai
Ekspertas: reikia iškelti Baltijos šalių atsakomybės už karo metų nusikaltimus klausimą
Donatas Šulcas: Lietuvos valdžiai nereikalingi protaujantys ir sąmoningi piliečiai
Dmitrijus Medvedevas

Medvedevas paskelbė apie grėsmę JT paversti "demokratinių tautų klubu"

(atnaujinta 12:36 2020.10.24)
Jungtinių Tautų 75-ųjų metinių proga skelbiamas Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo straipsnis

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Bandymai sugriauti JT vaidmenį ir sukurti "demokratinių tautų bendruomenę" kelia Rusijai nerimą. Tai pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.

"Tokio pobūdžio idėjos ne vienija, o suskaldo žmoniją, prisideda prie tarptautinės įtampos eskalavimo ir galiausiai sukelia tiesioginius konfliktus", - rašė Medvedevas straipsnyje, skirtame JT 75-osioms metinėms ir paskelbtame RT kanalo svetainėje.

Eksprezidentas pabrėžė, kad jokios kitos tarptautinės organizacijos, jau nekalbant apie karinius aljansus, negali sukrėsti JT statuto numatytų organų monopolijos pasaulio bendruomenės valios išreiškimui. Tuo pačiu metu JAV ir jos sąjungininkės NATO, kaip pažymėjo Medvedevas, ir toliau "grubiai bando kištis į suverenių valstybių vidaus reikalus".

"Atsakomybės už pasaulinį saugumą išplovimas, įvairių organizacijų ir atskirų galių bandymai uždėti etiketes ant valstybių ir vyriausybių, lemti pasaulio likimą, neišvengiamai nublokš mus atgal dešimtmečiams", - įsitikinęs Medvedevas.

Pasak jo, tik suderintas JT Saugumo Tarybos vertinimas leidžia "suprasti, kas teisus ir kas kaltas, kas yra agresorius ir kas yra agresijos auka".

"Priešingu atveju informacinių "įmetimų", faktų klastojimo, hibridinio karo metodų sąlygomis kyla rizika, kad juodas bus pristatytas kaip baltas, neteisėti veiksmai taps teisėtais, tiesa bus paslėpta už gražaus paveikslo televizijoje ar įrašų socialiniuose tinkluose".

Apie ginklų mažinimą

Medvedevas atkreipė dėmesį, kad vienas pagrindinių JT uždavinių yra nusiginklavimas, visų masinio naikinimo ginklų atsargų sumažinimas ir panaikinimas, ir priminė, kad Rusija tikisi surengti "branduolinio penketuko" šalių susitikimą. Ji apima JAV, JK, Prancūziją, Kiniją ir Rusiją.

Anot buvusio valstybės vadovo, Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutarties (START III) pratęsimo klausimas taip pat reikalauja "greito sprendimo". Medvedevas pabrėžė, kad Rusijos pozicija šiuo klausimu jau suformuota.

Be to, jis atkreipė dėmesį į būtinybę sumažinti naujų grėsmių riziką.

"Šiuo atžvilgiu Rusija paskelbė moratoriumą naujų raketų sistemų diegimui Europoje ir kituose regionuose. Tikimės priešpriešinių Vakarų partnerių žingsnių. Taip pat palaikome teisiškai privalomą visų kosmoso valstybių susitarimą dėl visapusiško kosminės erdvės militarizavimo uždraudimą", - sakė Dmitrijus Medvedevas.

Apie JT užduotis pandemijos metu

Medvedevas pareiškė, kad koronaviruso pandemijos sukeltas pasaulinis ekonomikos nuosmukis privertė valstybes permąstyti vertybes ir teikti pirmenybę žmonių gyvybėms ir sveikatos apsaugai.

"COVID-19 epidemija aiškiai parodė, kad vien politinės laisvės negali išgelbėti gyvybių. Tam reikalinga veiksminga ir prieinama medicininės priežiūros ir socialinės apsaugos sistema, šalies sanitarinio saugumo programos ir didžiausias pastangų koordinavimas visais viešosios valdžios lygmenimis."

Pasak Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo, būtent stiprios valstybės, sugebėjusios greitai mobilizuoti ekonomiką ir politines institucijas, sėkmingai susidorojo su pandemijos padariniais.

"Rusija nuolat teikė pasiūlymus dėl bendro atsisakymo taikyti prekybos ir finansinius apribojimus humanitarinės pagalbos tiekimui. Jokie politiniai sumetimai negali trukdyti bendradarbiavimui siekiant gelbėti gyvybes", - sakė Medvedevas.

Tegai:
Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Dmitrijus Medvedevas
Rusijos prezidentas V. Putinas dalyvavo Valdai diskusijų klubo posėdyje, nuotrauka iš įvykio vietos

Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime

(atnaujinta 13:49 2020.10.23)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kasmet surengia susitikimą su "Valdai" diskusijų klubu. Šiemet jis pasisakė apie pasaulio tvarką koronaviruso epochoje ir Rusijos (ir savo) vaidmenį bei užsiminė apie Navalno "apnuodijimo" istoriją

Maskva, spalio 23 — Sputnik. Vladimiras Putinas dalyvavo "Valdai" diskusijų klubo posėdyje, Rusijos prezidentas pasisakė per vaizdo konferenciją. Šių metų tema yra "Pandemijos pamokos ir nauja darbotvarkė: kaip pasaulinę krizę paversti pasaulio galimybėmis".

Apie laukiančius "Rusijos nykimo"

Savo kalboje Putinas pakomentavo kai kurių šalių lūkesčius dėl Rusijos silpnėjimo.

"Stiprindamas savo šalį, žvelgdamas į tai, kas vyksta pasaulyje, kitose šalyse, noriu pasakyti tiems, kurie vis dar laukia laipsniško Rusijos nykimo: šiuo atveju mus jaudina tik vienas dalykas: kad tik neperšaltume jūsų laidotuvėse".

Prezidentas pabrėžė, kad Rusija tinkamai įvertina savo intelektinius, teritorinius, ekonominius ir karinius pajėgumus bei galimybes.

Apie pandemiją

Kalbėdamas apie COVID-19 pandemiją, Putinas pažymėjo, kad koronavirusas nesitraukia, o pasaulis yra ties "tektoninių poslinkių" riba visose gyvenimo srityse.

"Koronaviruso epidemija rimtai pakeitė socialinį, verslo ir tarptautinį gyvenimą. Pasakysiu daugiau: kiekvieno žmogaus kasdienybę".

Putinas pabrėžė, kad didžiuojasi Rusijos piliečiais ir jų noru padėti vienas kitam — pirmiausia gydytojams ir medicinos darbuotojams.

"Pandemija priminė žmogaus gyvenimo trapumą. Sunku buvo įsivaizduoti, kad mūsų technologiškai pažangiame XXI amžiuje net ir labiausiai klestinčiose turtingose ​​šalyse žmogus gali likti be apsaugos nuo, atrodo, ne tokios mirtinos infekcijos, ne tokios baisios grėsmės".

Rusijos prezidentas pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė nepadarė visko kovodama su koronavirusu, liko praleistos galimybės.

Dėl galimybės įvesti naujus apribojimus

Pasak Putino, šiandien nereikia grįžti prie ribojamųjų priemonių, kokios buvo pavasarį, dėl to, kad "medicina suveikė efektyviai". Jis pažymėjo, kad buvo sukurtos rezervinės vietos ligoninėse, atsirado vaistų, "gydytojai jau supranta ir žino, ką daryti".

Valstybės vadovas priminė, kad Švedija nenustatė apribojimų dėl koronaviruso, tačiau ekonomika vis tiek nukentėjo.

Dabar makroekonominiai rodikliai Rusijoje yra priimtini, ekonomika atsigauna, pridūrė prezidentas.

Apie pilietinę visuomenę

Piliečių balsas turės lemiamą vaidmenį plėtojant Rusiją, pabrėžė Putinas. Jis pažymėjo, kad rusų nuomonė turėtų būti lemiama, o įvairių socialinių jėgų konstruktyvūs prašymai turėtų būti įgyvendinti.

Dėl valstybių savarankiškumo

Kalbėdamas apie valstybės struktūrą, prezidentas pažymėjo, kad bandymas aklai ką nors nukopijuoti yra neteisingas.

"Mes matome, kaip veikia tokie importuoti demokratijos modeliai. Paprastai tai yra tik apvalkalas, fikcija. Fikcija, neturinti vidinio turinio, net suverenumo išvaizdos. Kur tokios schemos įgyvendinamos, žmonių iš tikrųjų nieko neklausia, o atitinkami lyderiai yra ne kas kita kaip vasalai. O už vasalą, kaip žinia, šeimininkas viską sprendžia".

Pasak jo, nesvarbu, kaip vadinama politinė sistema, kuri kiekvienoje šalyje yra skirtinga, sava politinė kultūra, tradicijos, savo požiūris į vystymąsi.

"Kyla klausimas: kas yra stipri valstybė? Kur slypi jos stiprybė? Žinoma, ne visiškoje teisėsaugos institucijų kontrolėje ar griežtume, ne privačios iniciatyvos panaikinime ar civilinio aktyvumo ribojime, net ne ginkluotųjų pajėgų galioje ir gynybos potenciale. Nors, manau, jūs suprantate, koks svarbus šis komponentas yra Rusijai geografijos ir daugybės geopolitinių iššūkių požiūriu. Ir, žinoma, mūsų, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, istorinė atsakomybė užtikrinti pasaulinį stabilumą. Nepaisant to, esu įsitikinęs, kad valstybės stiprybė pirmiausia slypi piliečių pasitikėjime ja. Tai yra valstybės stiprybė".

Putinas pabrėžė, kad valdžios šaltinis yra žmonės, tai yra, jų "noras perduoti plačią valdžią išrinktai vyriausybei", valstybėje matant savo atstovus, iš kurių būtina griežtai reikalauti.

Apie kintančius vaidmenis pasaulyje

Prezidentas pažymėjo, kad šiandien JAV vargu ar gali pretenduoti būti išskirtinėmis, ir pasvarstė, ar to reikia pačiai Amerikai.

"Kalbant apie ekonominį svorį ir politinę įtaką, Kinija aktyviai juda supervalstybės pozicijos link. Vokietija juda ta pačia kryptimi".

Tuo pačiu jis pridūrė, kad pastebimai pasikeitė Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vaidmenys pasaulio reikaluose, tokios valstybės kaip Brazilija ir Pietų Afrika rimtai sustiprėjo.

Rusijos prezidentas paragino valstybes būti koronaviruso pandemijos metu sąžiningesniuose tarpvalstybiniuose santykiuose ir atsisakyti dvigubų standartų politikos.

"Daugeliui kitų šalių, patyrusių ir kenčiančių nuo koronaviruso infekcijos, nereikia pagalbos, kuri gali ateiti iš išorės, o paprasčiausiai panaikina apribojimus bent jau humanitarinėje srityje, tiekiant vaistus, kreditinius išteklius, įrangą ir keičiantis technologijomis. Tai tiesioginės, grynos formos humanitariniai dalykai. Ne, galų gale, jie nepanaikino jokių apribojimų, paslėpdami kai kuriuos svarstymus, kurie neturi nieko bendro su humanitariniu komponentu. Nors tuo pačiu metu visi kalba apie humanizmą".

Apie ginklų kontrolę

Kalbėdamas apie ginklų kontrolę, Putinas pažymėjo, kad pasaulis neturi ateities be apribojimų šioje srityje. Jis priminė, kad Vašingtonas palaipsniui traukiasi nuo tokių susitarimų.

"Visi puikiai žino — pasitraukimas iš antibalistinių raketų sistemos, paskui iš sutarties dėl branduolinių ginklų, paskui iš "atviro dangaus", na, vis dar nėra išeities, tačiau Amerika paskelbė pradėjusi pasitraukimo iš šios sutarties procedūrą. Kodėl? Kokiu pagrindu? Jie net nepaaiškina, kodėl, tiesiog nepaaiškina, kodėl".

Prezidentas pažymėjo, kad Maskva neprieštarauja Kinijos dalyvavimui START sutartyje, tačiau pabrėžė, kad pats Vašingtonas turėtų vesti dialogą su Pekinu, o ne perkelti jį Rusijai.

Putinas taip pat ragino į šį susitarimą įtraukti visas branduolines jėgas.

"Europiečiai mums sako: tegul jos (JAV — Sputnik) išeina, bet jūs neišeinate. Aš sakau: labas, o, tai geras filmas. Jūs visi esate NATO nariai, todėl skirsite, perduosite informaciją amerikiečiams, o mes negalėsime to padaryti, nes liksime šiame susitarime. Todėl nekvailiokime, kalbėkime sąžiningai vienas su kitu. <...> Bet iš tikrųjų, kaip suprantu, JAV partneriai Europoje norėtų, kad JAV liktų šioje sutartyje ir nieko ten nesunaikintų".

Apie situaciją Karabache

Diskusijos metu dalyviai palietė padėties Kalnų Karabache pablogėjimą. Prezidentas pabrėžė, kad nuo konflikto eskalavimo pradžios kiekvienoje pusėje mirė daugiau nei du tūkstančiai žmonių, bendras aukų skaičius artėja prie penkių tūkstančių.

Karo veiksmai Kalnų Karabache
© Sputnik / Валерий Мельников

Jis pažymėjo, kad bėgant metams Rusija pasiūlė įvairius šios krizės sprendimo būdus, kad padėtų stabilizuoti padėtį ilgam. Pasak prezidento, tai buvo sunkus darbas suartinti pozicijas.

"Atrodė, kad dar šiek tiek daugiau — ir mes surasime sprendimą. Deja, taip neįvyko, ir šiandien mes turime blogiausios formos konfliktą", — sakė Putinas.

Jis pabrėžė, kad Rusijai tiek Armėnija, tiek Azerbaidžanas yra partneriai, su kuriais Maskva nori turėti visaverčius santykius.

Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad labai norėtųsi rasti kompromisą dėl Kalnų Karabacho. Pasak Putino, jis kelis kartus per dieną telefonu kalba su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu.

Apie situaciją su Navalnu

Atsakydamas į vieno iš diskusijos dalyvių klausimą apie situaciją su Aleksejumi Navalnu, Putinas pažymėjo, kad Rusija yra pasirengusi atlikti šio įvykio tyrimą, tačiau tam reikia patvirtinimo, kad jis buvo apnuodytas, o tokios informacijos nėra.

Prezidentas pažymėjo, kad nurodė Generalinei prokuratūrai iš karto po žmonos kreipimosi patikrinti paciento galimybę išvykti gydytis į užsienį, turint omenyje baudžiamosios bylos apribojimus.

"Be to, viename iš savo pokalbių su vienu iš Europos lyderių pasiūliau, kad mūsų specialistai atvyktų į Vokietiją kartu su prancūzų, vokiečių, švedų specialistais, dirbtų vietoje, gautų kai kurias medžiagas. Ir šias medžiagas būtų galima panaudoti kaip pagrindą pradėti baudžiamąją bylą, jei tai tikrai nusikalstamas įvykis, jį ištirti. Bet jie nieko neduoda".

Putinas taip pat pridūrė, kad kyla abejonių dėl pranešimų apie "Novičiok" pėdsakų aptikimą Navalno kūne.

"Jie sakė radę "Novičiok" pėdsakus. Vėliau visa tai buvo perkelta į OPCW <...>, ir staiga mums buvo pasakyta: tai ne "Novičiok", tai kažkas kita. <...> Taigi, tai "Novičiok" ar ne? Jau kyla abejonių dėl to, kas buvo pasakyta iš pradžių", — pridūrė prezidentas.

Apie Konstitucijos pataisas

Kalbėdamas apie priimtas Rusijos Konstitucijos pataisas, Putinas nurodė, kad jos skirtos šalies plėtrai.

"Jūsų ką tik paminėtos Konstitucijos pataisos yra skirtos ne tik suteikti dabartiniam valstybės vadovui teisę būti išrinktam 2024 metais ar net vėliau. Jomis siekiama šių pokyčių, visų pirma, stiprinti Rusijos Federacijos suverenitetą, apibrėžti mūsų plėtros perspektyvas, sukurti pagrindinius konstitucinius pagrindus ekonomikos, socialinės sferos plėtrai ir mūsų suvereniteto stiprinimui. Ir aš tikiuosi, kad visa tai veiks".

Apie aplinką

Prezidentas pažymėjo, kad šiandien būtina aptarti neriboto vartojimo atmetimą, kad būtų užtikrintas pagrįstas pakankamumas.

"Jei norime išsaugoti savo bendrus namus ateities kartoms, turime išvalyti savo planetą. Aplinkos apsaugos tema jau seniai ir tvirtai įtraukta į pasaulinę darbotvarkę".

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas