Vakcina

Paskelbta antrosios rusiškos vakcinos nuo koronaviruso registravimo data

(atnaujinta 15:09 2020.10.09)
Taip pat pažymima, kad bus atliekamas atskiras klinikinis tyrimas po registracijos, kuriame dalyvaus 150 vyresnių nei 60 metų savanorių

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Antrąją Rusijos koronaviruso vakciną "EpiVacCorona", kurią sukūrė "Vektor" centras, planuojama registruoti spalio 15 dieną. Šią datą interviu portalui stopkoronavirus.ru įvardijo centro generalinis direktorius Rinatas Maksiutovas, praneša "Lenta.ru".

Pasak jo, visiems vakciną išbandžiusiems savanoriams sekasi gerai. Tik nedaugelis per pirmąsias porą dienų po injekcijos pajuto skausmą injekcijos vietoje. Vakcinos tyrime dalyvavo 100 žmonių nuo 18 iki 60 metų.

"Poregistracinių klinikinių tyrimų dalyviai, kurių skaičius bus 30 000, pirmieji gaus vakciną. Taip pat bus atliekamas atskiras klinikinis tyrimas po registracijos, kuriame dalyvaus 150 vyresnių nei 60 metų savanorių", — sakė jis.

"Vektor" centro vaistas, vadinamas "EpiVacCorona", tapo antrąja Rusijos vakcina nuo koronaviruso. Pirmoji buvo sukurta Gamalėjaus centro ir paleista rugpjūčio 15 dieną. Vaistas buvo pavadintas "Sputnik V". Pirmieji pasiskiepys rizikos grupių gydytojai ir piliečiai; masinė rusų vakcinacija prasidės 2021 m. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Michailo Muraškos, atlikus vaisto registraciją, Maskvos klinikose nuo koronaviruso buvo paskiepyta daugiau kaip 5,5 tūkst.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (129)
Dar šia tema
Šalies gyventojams priminta, kokiais atvejais reikėtų skambinti į Karštąją liniją 1808
Kokie COVID-19 apribojimai taikomi vykstantiems į kitas ES šalis lietuviams
Valstybės Dūmos Pilietinės visuomenės plėtros komiteto vadovas visuomeninių ir religinių asociacijų klausimais Sergejus Gavrilovas

Valstybės Dūma pasiūlė sušaukti tribunolus dėl genocido Baltijos šalyse

(atnaujinta 16:04 2020.10.29)
Turi būti įvardyti nusikaltimų vykdytojai, pripažintas genocido faktas, nustatytas aukų statusas ir priimtos kitos priemonės, mano deputatas Sergejus Gavrilovas

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Valstybės Dūmos Pilietinės visuomenės plėtros komiteto vadovas visuomeninių ir religinių asociacijų klausimais Sergejus Gavrilovas mano, kad tikslinga organizuoti regioninius Niurnbergo mini tribunolus dėl genocido visose srityse, kurios buvo fašistų kariuomenės okupuotos iki 1944 metų, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Baltijos šalių teritorijose.

Komentuodamas pirmąjį teismo sprendimą Rusijos Federacijoje dėl fašistinių baudžiamųjų būrių 1942–1943 metais Novgorodo srities Žestianaja Gorka rajone vykdyto sovietų civilių gyventojų genocido pripažinimo, Gavrilovas pažymėjo, kad sprendimai dėl atvejų, kai etninės grupės, pirmiausia rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai, tapo genocido aukomis, "turėtų tapti precedentu".

"Būtų tikslinga organizuoti regioninius, mini Niurnbergo tribunolus dėl genocido visose fašistų kariuomenės okupuotose srityse iki 1944 metų, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Baltijos šalių teritorijoje. Turi būti įvardyti nusikaltimų vykdytojai, pripažintas genocido faktas, nustatytas aukų statusas, priimtos politinės ir baudžiamosios priemonės politinių jėgų, kurios pareiškia, kad jos yra okupantų, įvykdžiusių genocidą, paveldėtojos, atžvilgiu", — RIA Novosti cituoja deputato žodžius.

Be to, pabrėžė deputatas, nereikėtų pamiršti apie Rusijos Šiaurės ir Tolimųjų Rytų užgrobimą per Pilietinį karą okupacijos laikotarpiu nuo 1918 iki 1922 m., kai buvo vykdomos masinės gyventojų žudynės, kankinimai ir koncentracijos stovyklų formavimas.

"Turime imtis priemonių, kad ateityje tai nepasikartotų, ir kad būtų atkurtas teisingumas, būtina gauti kompensaciją iš genocido organizatorių", — įsitikinęs parlamentaras.

Civilių gyventojų genocido problema tapo pagrindu projekto "Liaudies žygdarbis" atsiradimui, pridūrė Gavrilovas. Šio projekto rėmuose vyksta renginiai, skirti įamžinti žuvusių civilių atminimą, ypač karo metu Voronežo srityje.

"Voronežo ir Belgorodo sričių teritorijoje siautėjo naciai — vengrai, vokiečiai. Dokumentuose užfiksuoti civilių gyventojų sunaikinimo faktai, taip pat organizuoto pasipriešinimo okupantams faktai", — pridūrė deputatas.

Soleckio rajono teismas antradienį pirmą kartą Rusijos teisminiuose procesuose teisiškai pripažino nacių vykdytas civilių žudynes genocidu, remdamasis susidorojimų su civiliais gyventojais Novgorodo srities Žestianaja Gorka kaime 1942–1943 metais faktu.

Baigiamojoje kalboje Novgorodo srities prokuratūros Civilinės teisės skyriaus viršininkas Vitalijus Novikovas pažymėjo, kad pagal Niurnbergo tribunolo įstatus, karo nusikaltimai neturi senaties terminų. Tuo pačiu metu, pasak jo, karo metu "sovietų žmonių etninių grupių sunaikinimo" faktai anksčiau nebuvo oficialiai pripažinti.

1942 metais Žestianaja Gorka kaime nacių budeliai vykdė masinius civilių gyventojų sušaudymus. Praėjusių metų pavasarį visos Rusijos projekto "Be senaties termino" ribose projekto dalyviai ten rado daugiau nei 500 palaikų, tarp jų ir daug vaikų.

Prokuratūros duomenimis, 1942 metais civilių žudynėms naciai sukūrė "komandą" iš daugiau nei 20 žmonių, kuriai vadovavo vokiečių ir austrų karininkai. Kaip paprasti vykdytojai joje dalyvavo ir išeiviai iš Latvijos SSR.

Masinių žudynių organizatoriumi prokuratūra laiko vokiečių generolą Kurtą Hercogą, kurį 1947 m. sovietų karo tribunolas nuteisė 25 metams lagerių (jis mirė 1948 m.). Tačiau žudynių vykdytojai niekada taip ir nebuvo patraukti atsakomybėn.

1942–1943 m. Žestianaja Gorka kaime "komanda" sistemingai rengė masines civilių ir į nelaisvę paimtų Raudonosios armijos karių egzekucijas — per tą laiką, prokuratūros duomenimis, aukomis tapo mažiausiai 2,6 tūkst. žmonių.

Kaip parodė daugiau kaip 500 šiose vietose rastų kaulų liekanų tyrimai, tarp žuvusiųjų buvo 188 vaikai, jauniausiam iš jų buvo vos penkeri. Žmonės buvo nužudyti šūviais į galvą, smūgiais, dažnai daugybiniais.

Šiuo atžvilgiu prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis pažymėjo, kad, nepaisant milžiniškų TSRS nuostolių kare, genocido faktas tarptautiniu mastu buvo pripažintas tik žydų, romų ir serbų atžvilgiu. Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, Sovietų Sąjunga neteko 27 milijonų nužudytų ir mirusių žmonių.

Tegai:
Rusijos Valstybės Dūma, Rusija, Baltijos šalys, genocidas
Dar šia tema
Buvęs Vokietijos diplomatas papasakojo apie Hitlerio planus dėl TSRS tautų genocido
Profesorius ragina dar kartą patikrinti Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro duomenis
Pirmą kartą Rusijoje nacių vykdytas civilių žudymas buvo pripažintas genocidu

"Terminatoriai" danguje: kovinių sraigtasparnių pratybų Vakarų Rusijoje vaizdo įrašas

(atnaujinta 08:53 2020.10.29)
Pratybose dalyvavo daugiau nei 600 karių ir daugiau nei 15 sraigtasparnių iš Vakarų karinės apygardos. Lakūnai, be kita ko, treniravosi atlikti sužeistųjų evakuaciją 20 metrų aukštyje

Rusijos sraigtasparnių Ka-52, Mi-24 ir Vakarų karinės apygardos sraigtasparnių pulko transportinių ir puolamųjų sraigtasparnių Mi-8AMTŠ įgulos nariai atliko pratybas, praneša Vakarų karinės apygardos spaudos tarnyba.

Pratybos vyko Smolensko srityje. Jų metu sraigtasparnių Mi-24 ir Ka-52 įgulos atliko skrydžius itin mažame aukštyje, taip pat oro kovos elementus. Pažymima, kad įgulos taip pat vykdė oro žvalgybos užduotis ir pilotavimą nuolat kintančiomis oro sąlygomis.

Vakarų karinė apygarda pranešė, kad speciali užduotis buvo paskirta sraigtasparnių "Terminator" pilotams. Lakūnai turėjo nusileisti neparuoštose vietose ir apie 20 metrų aukštyje evakuoti sužeistuosius.

Iš viso pratybose dalyvavo daugiau nei 600 kariškių ir daugiau nei 15 sraigtasparnių.

Trečiadienį Rusija paminėjo Armijos aviacijos sukūrimo dieną Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose. Ši kariuomenės rūšis yra būtina palaikymui ore, žvalgybinei veiklai, desanto išlaipinimui, šaudymo pagalbos teikimui ir daugeliui kitų veiksmų.

Tegai:
sraigtasparnis, Rusija
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje

(atnaujinta 17:57 2020.10.29)
Baltarusijos lyderis mano, kad studentams užsienyje "praplaus smegenis" ir "pakiš" respublikai penktąją koloną

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl baltarusių gautų diplomų užsienio universitetuose nepripažinimo.

Pasienis
© Sputnik / Андрей Александров

"Nurodžiau vyriausybei. Artimiausiu metu bus imtasi priemonių dėl užsienyje gautų diplomų nepripažinimo", — RIA Novosti cituoja Lukašenką.

Prezidentas pakomentavo kai kurių Baltarusijos studentų ketinimus išvykti studijuoti į užsienį. "Kažkas nori išvykti studijuoti į užsienį. Lenkai, lietuviai ir kiti ten skelbia (apie savo pasirengimą priimti baltarusius į savo universitetus). Be problemų. Rytoj išduosime bilietus, lai važiuoja. Bet tik lingvistiniame universitete moko užsienio kalbų. Patikėkite, Lenkijoje, Čekijoje ir net Lietuvoje žmonių, galinčių kalbėti užsienio, anglų ar vokiečių kalbomis, yra užtektinai", — pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad "ką ten paliks — vieną ar du žmones, ir tai fizikus, matematikus, talentingus".

"Jei jie [baltarusiai — Sputnik] nori ten mokytis, jiems ten smegenis praplaus, kaip tai daro lenkai mūsų ten besimokantiems bičiuliams, ir jie juos pakiš mums kaip penktąją koloną... To nebus", — pabrėžė Baltarusijos vadovas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visos šalies įmonėse turėjo prasidėti masiniai streikai. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba kaip įprastai.

Tegai:
universitetai, Lietuva, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai