Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Putinas paskyrė naują Rusijos ambasadorių Lietuvoje

(atnaujinta 15:02 2020.10.16)
Penktadienį Kremliuje priimtas sprendimas atšaukti Aleksandrą Udalcovą iš Rusijos ambasados Lietuvoje vadovo pareigų

VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vietoje Aleksandro Udalcovo ambasadoriumi Lietuvoje paskyrė Aleksejų Isakovą, atitinkami dekretai buvo paskelbti oficialiame teisinės informacijos interneto portale.

"Paskirti Aleksejų Viktorovičių Isakovą Rusijos Federacijos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje", — sakoma dokumente.

Kitu dekretu Putinas atleido Aleksandrą Udalcovą iš šių pareigų. Diplomatas šias pareigas ėjo septynerius metus.

Tegai:
Aleksejus Isakovas, Rusijos ambasada Lietuvoje, Aleksandras Udalcovas, Lietuva, Rusija
Valstybės Dūmos Pilietinės visuomenės plėtros komiteto vadovas visuomeninių ir religinių asociacijų klausimais Sergejus Gavrilovas

Valstybės Dūma pasiūlė sušaukti tribunolus dėl genocido Baltijos šalyse

(atnaujinta 16:04 2020.10.29)
Turi būti įvardyti nusikaltimų vykdytojai, pripažintas genocido faktas, nustatytas aukų statusas ir priimtos kitos priemonės, mano deputatas Sergejus Gavrilovas

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Valstybės Dūmos Pilietinės visuomenės plėtros komiteto vadovas visuomeninių ir religinių asociacijų klausimais Sergejus Gavrilovas mano, kad tikslinga organizuoti regioninius Niurnbergo mini tribunolus dėl genocido visose srityse, kurios buvo fašistų kariuomenės okupuotos iki 1944 metų, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Baltijos šalių teritorijose.

Komentuodamas pirmąjį teismo sprendimą Rusijos Federacijoje dėl fašistinių baudžiamųjų būrių 1942–1943 metais Novgorodo srities Žestianaja Gorka rajone vykdyto sovietų civilių gyventojų genocido pripažinimo, Gavrilovas pažymėjo, kad sprendimai dėl atvejų, kai etninės grupės, pirmiausia rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai, tapo genocido aukomis, "turėtų tapti precedentu".

"Būtų tikslinga organizuoti regioninius, mini Niurnbergo tribunolus dėl genocido visose fašistų kariuomenės okupuotose srityse iki 1944 metų, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Baltijos šalių teritorijoje. Turi būti įvardyti nusikaltimų vykdytojai, pripažintas genocido faktas, nustatytas aukų statusas, priimtos politinės ir baudžiamosios priemonės politinių jėgų, kurios pareiškia, kad jos yra okupantų, įvykdžiusių genocidą, paveldėtojos, atžvilgiu", — RIA Novosti cituoja deputato žodžius.

Be to, pabrėžė deputatas, nereikėtų pamiršti apie Rusijos Šiaurės ir Tolimųjų Rytų užgrobimą per Pilietinį karą okupacijos laikotarpiu nuo 1918 iki 1922 m., kai buvo vykdomos masinės gyventojų žudynės, kankinimai ir koncentracijos stovyklų formavimas.

"Turime imtis priemonių, kad ateityje tai nepasikartotų, ir kad būtų atkurtas teisingumas, būtina gauti kompensaciją iš genocido organizatorių", — įsitikinęs parlamentaras.

Civilių gyventojų genocido problema tapo pagrindu projekto "Liaudies žygdarbis" atsiradimui, pridūrė Gavrilovas. Šio projekto rėmuose vyksta renginiai, skirti įamžinti žuvusių civilių atminimą, ypač karo metu Voronežo srityje.

"Voronežo ir Belgorodo sričių teritorijoje siautėjo naciai — vengrai, vokiečiai. Dokumentuose užfiksuoti civilių gyventojų sunaikinimo faktai, taip pat organizuoto pasipriešinimo okupantams faktai", — pridūrė deputatas.

Soleckio rajono teismas antradienį pirmą kartą Rusijos teisminiuose procesuose teisiškai pripažino nacių vykdytas civilių žudynes genocidu, remdamasis susidorojimų su civiliais gyventojais Novgorodo srities Žestianaja Gorka kaime 1942–1943 metais faktu.

Baigiamojoje kalboje Novgorodo srities prokuratūros Civilinės teisės skyriaus viršininkas Vitalijus Novikovas pažymėjo, kad pagal Niurnbergo tribunolo įstatus, karo nusikaltimai neturi senaties terminų. Tuo pačiu metu, pasak jo, karo metu "sovietų žmonių etninių grupių sunaikinimo" faktai anksčiau nebuvo oficialiai pripažinti.

1942 metais Žestianaja Gorka kaime nacių budeliai vykdė masinius civilių gyventojų sušaudymus. Praėjusių metų pavasarį visos Rusijos projekto "Be senaties termino" ribose projekto dalyviai ten rado daugiau nei 500 palaikų, tarp jų ir daug vaikų.

Prokuratūros duomenimis, 1942 metais civilių žudynėms naciai sukūrė "komandą" iš daugiau nei 20 žmonių, kuriai vadovavo vokiečių ir austrų karininkai. Kaip paprasti vykdytojai joje dalyvavo ir išeiviai iš Latvijos SSR.

Masinių žudynių organizatoriumi prokuratūra laiko vokiečių generolą Kurtą Hercogą, kurį 1947 m. sovietų karo tribunolas nuteisė 25 metams lagerių (jis mirė 1948 m.). Tačiau žudynių vykdytojai niekada taip ir nebuvo patraukti atsakomybėn.

1942–1943 m. Žestianaja Gorka kaime "komanda" sistemingai rengė masines civilių ir į nelaisvę paimtų Raudonosios armijos karių egzekucijas — per tą laiką, prokuratūros duomenimis, aukomis tapo mažiausiai 2,6 tūkst. žmonių.

Kaip parodė daugiau kaip 500 šiose vietose rastų kaulų liekanų tyrimai, tarp žuvusiųjų buvo 188 vaikai, jauniausiam iš jų buvo vos penkeri. Žmonės buvo nužudyti šūviais į galvą, smūgiais, dažnai daugybiniais.

Šiuo atžvilgiu prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis pažymėjo, kad, nepaisant milžiniškų TSRS nuostolių kare, genocido faktas tarptautiniu mastu buvo pripažintas tik žydų, romų ir serbų atžvilgiu. Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, Sovietų Sąjunga neteko 27 milijonų nužudytų ir mirusių žmonių.

Tegai:
Rusijos Valstybės Dūma, Rusija, Baltijos šalys, genocidas
Dar šia tema
Buvęs Vokietijos diplomatas papasakojo apie Hitlerio planus dėl TSRS tautų genocido
Profesorius ragina dar kartą patikrinti Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro duomenis
Pirmą kartą Rusijoje nacių vykdytas civilių žudymas buvo pripažintas genocidu

"Terminatoriai" danguje: kovinių sraigtasparnių pratybų Vakarų Rusijoje vaizdo įrašas

(atnaujinta 08:53 2020.10.29)
Pratybose dalyvavo daugiau nei 600 karių ir daugiau nei 15 sraigtasparnių iš Vakarų karinės apygardos. Lakūnai, be kita ko, treniravosi atlikti sužeistųjų evakuaciją 20 metrų aukštyje

Rusijos sraigtasparnių Ka-52, Mi-24 ir Vakarų karinės apygardos sraigtasparnių pulko transportinių ir puolamųjų sraigtasparnių Mi-8AMTŠ įgulos nariai atliko pratybas, praneša Vakarų karinės apygardos spaudos tarnyba.

Pratybos vyko Smolensko srityje. Jų metu sraigtasparnių Mi-24 ir Ka-52 įgulos atliko skrydžius itin mažame aukštyje, taip pat oro kovos elementus. Pažymima, kad įgulos taip pat vykdė oro žvalgybos užduotis ir pilotavimą nuolat kintančiomis oro sąlygomis.

Vakarų karinė apygarda pranešė, kad speciali užduotis buvo paskirta sraigtasparnių "Terminator" pilotams. Lakūnai turėjo nusileisti neparuoštose vietose ir apie 20 metrų aukštyje evakuoti sužeistuosius.

Iš viso pratybose dalyvavo daugiau nei 600 kariškių ir daugiau nei 15 sraigtasparnių.

Trečiadienį Rusija paminėjo Armijos aviacijos sukūrimo dieną Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose. Ši kariuomenės rūšis yra būtina palaikymui ore, žvalgybinei veiklai, desanto išlaipinimui, šaudymo pagalbos teikimui ir daugeliui kitų veiksmų.

Tegai:
sraigtasparnis, Rusija
airBaltic lėktuvas Rygos oro uoste

Ekspertas: skrydžių rinkos ES šalyse padėtis blogesnė nei Rusijoje

(atnaujinta 17:54 2020.10.29)
Latvijos skrydžių kompanija buvo sukurta kaip tarptautinis vežėjas, turintis centrą respublikoje, o tokiam modeliui prireiks daug laiko atsigauti po krizės, sako aviacijos ekspertas Maksimas Pjaduškinas

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Tai įprasta praktika, nes esant dabartinėms krizės sąlygoms daugelis Europos šalių turi subsidijuoti savo skrydžių kompanijas, interviu Sputnik Lietuva sakė aviacijos ekspertas, žurnalo "Aviatransportnoje obozrenije" generalinis direktorius Maksimas Pjaduškinas.

Latvijai, jo nuomone, tai būtina norint išsaugoti savo vežėją.

"Tiesą sakant, pagal įvairius vertinimus, dabar, kai praėjo pirmoji koronaviruso banga, o antroji ateina, vienas ar du procentai viso pasaulio oro linijų jaučiasi gerai. <...> Iš tiesų vidaus pervežimai visiškai atsigavo tik Kinijoje ir Rusijoje. Ką daryti, jei Latvijos vyriausybė nori turėti skrydžių kompaniją, tenka imtis tokių skubių priemonių", — teigė ekspertas.

Pjaduškinas mano, kad kol kas sunku prognozuoti, kaip klostysis situacija, nes daugelis ES šalių vėl įveda ribojamąsias priemones.

"Daugelis vėl imasi labai rimtų karantino priemonių ir akivaizdu, kad šiomis sąlygomis vargu ar pavyks atsigauti tarptautiniams vežimams. Tiesą sakant, Europos šalys yra blogesnėje padėtyje, nes jų vidaus rinkos yra labai mažos. Pavyzdžiui, Latvijoje praktiškai nėra vietinių pervežimų. Pati skrydžių kompanija buvo sukurta kaip savotiškas tarptautinis vežėjas, turintis centrą Latvijoje. Tokiam modeliui reikės daug laiko atsigauti", — apibendrino jis.

Latvija turės skirti papildomą finansavimą "airBaltic", jei dėl kitų metų pandemijos pervežimų apimtis neatsikurs, sakė Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis.

Bendrovės konsoliduoti nuostoliai pirmąjį pusmetį siekė beveik 185 milijonus eurų. Anksčiau Europos Komisija leido į "airBaltic" pagrindinį kapitalą įdėti 250 milijonų eurų ir padidinti valstybės dalį įmonėje iki 91 procento.

Tegai:
Rusija, Latvija, skrydžiai, aviacija
Dar šia tema
Paaiškėjo, kaip pasikeitė gyventojų išlaidų įpročiai per COVID-19 pandemiją
Lietuvos oro uostai papasakojo, kokios veido kaukės tinka kelionei lėktuvu
Žiemą planuojama išlaikyti "airBaltic" susisiekimą su Baltijos šalimis