Rusijos bendrovės Kronštadt nepilotuojami aparatai

Rusija sukūrė nano-droną "ateities kariams"

(atnaujinta 11:37 2020.10.20)
Manoma, kad ateityje tokius prietaisus bus galima naudoti tiek pavieniui, tiek "spiečiuose", kurie sujungs dešimtis, šimtus ir daugiau vienetų

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Sankt Peterburgo bendrovė "Kronštadt" sukūrė nano-nepilotuojamą aparatą, kad ekipuotų "ateities karį", praneša RIA Novosti su nuoroda į organizacijos spaudos tarnybą.

Rusijos karys, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Рамиль Ситдиков

Nedidelių bepiločių orlaivių sukūrimas pastaraisiais metais buvo viena pagrindinių šios pramonės tendencijų. Numatoma, kad ateityje tokius aparatus bus galima naudoti tiek pavieniui, tiek "spiečiuose", kurie sujungs dešimtis, šimtus ir daugiau vienetų.

"Mes sukūrėme ir pagaminome nano-nepilotuojamą aparatą, sveriantį 180 gramų. Jis reikalingas norint išspręsti daugelį specifinių karinių užduočių, visų pirma, kad ekipuotų "ateities karį", — pažymėjo "Kronštadt" atstovai.

Bandymų metu naujieji bepiločiai orlaiviai sugebėjo įveikti griuvėsius ir sunaikintų pastatų patalpas, langus ir duris. Kūrėjų teigimu, be naudojimo kariniais tikslais, nano-dronai gali būti naudingi apsaugant oro erdvę virš strateginių objektų, įskaitant civilinius, pavyzdžiui, elektrines.

Pagal Gynybos ministerijos planus, robotizuotos sistemos ir nepilotuojami aparatai bus integruoti į kitos, trečios kartos kovinę ekipuotę "Ratnik", su kuria mokslo ir tyrimo darbai buvo baigti 2017 metais.

Tegai:
nepilotuojamas aparatas, Rusija
Dar šia tema
Rusijos kariai išbando egzoskeletą
Vokiečių karinė technika netoli Oriolo miesto, archyvinė nuotruka

FSB pasakojo, kokius nusikaltimus buvo pakarti nacių sadistai Oriolo srityje

(atnaujinta 15:17 2020.11.29)
Rusijos teisėsauga ir istorikai projekto "Be senaties termino" metu atskleidė daugybę nacių nusikaltimų prieš TSRS civilius gyventojus

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Didžiojo Tėvynės karo metu karo lauko tribunolo Orilio srityje nuosprendžiu buvo pakarti trys vokiečių Vermachto kareiviai, kurie sadistiškai žudė vaikus, moteris ir pagyvenusius žmones.

Adolfas Hitleris, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Фонд РИА Новости

Apie tai liudija išslaptintas dokumentas, kurį RIA Novosti pateikė Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) departamentas Omsko srityje, kur saugomi karinės kontržvalgybos "SMERŠ" archyviniai dokumentai.

Kalboma apie 1943 metų spalio 7 dienos pranešimą, kurį Centrinio fronto "SMERŠ" skyriaus viršininkas generolas majoras Aleksandras Vadis atsiuntė to paties fronto politinio skyriaus viršininkui generolui majorui Sergejui Galadževui.

Jame Vadis nurodo, kad 1943 metų rugsėjo 24 dieną, Sovietų kariuomenei išlaisvinus Oriolo srities Klimovskio apygardą, 48-osios armijos daliniai suėmė tris vokiečius: vyriausiąjį kapralą Josephą Švarcingerį, kapralą Gansą Rimą ir kapralą Vilgelmą Odiniusą.

"Atvežtus <...> į kaimą Novij Ropsk  Švarzingerį, Rimą ir Odiniusą atpažino vietos gyventojai, kaip 1943 m. rugsėjo 23 d. Vokiečių įvykdytų masinės civilių mirties bausmės ir kankinimų Setnikų miške dalyvius", — rašė Vadis. Po liudininkų apklausos visi trys buvo suimti.

Tyrimas nustatė, kad 1943 metų rugsėjo 23 dieną besitraukiantys vokiečių daliniai apsupo Setnikų mišką iš trijų pusių ir pradėjo masiškai naikinti ten besislapstančius Novij ir Starij Ropsk kaimų gyventojus.

"Vykdydami tarybinių piliečių sušaudymą, vokiečių karininkai ir kareiviai durstė žmones durtuvais ir peiliais, badė akis ir pan. Iš viso tą dieną vokiečiai sunaikino 200 žmonių, tame tarpe vaikus ir pagyvenusius žmones", — pranešė "SMERŠ" generolas.

Vokiečių vadovybė paliko Švarcingerį, Rimą ir Odiniusą tarp grupių, ginančių pagrindinių Vermachto pajėgų atsitraukimą. Jie turėjo sprogdinti tiltus, minuoti kelius, deginti kaimus ir žudyti civilius. 

Visi trys naciai dalyvavo žiauriose egzekucijose Setnikuose. Prie bylos buvo pridėtas Novo-Ropo bažnyčios kunigo laiškas apie tai, kad jis palaidojo 105 žmones, tame tarpe vaikus, žuvusius per tą masinę egzekuciją.

"Kaltinamieji Švarcingeris, Rimas ir Odiniusas 1943 m. rugsėjo 28 d. nuteisti mirties bausme pakariant. Bausmė įvykdyta 1943 m. spalio 2 dieną kaimo Novij Ropsk aikštėje, Klimovsky rajone, Oriolo srityje", — apibendrino generolas Vadis.

Rusijos teisėsauga ir istorikai projekto "Be senaties termino" metu atskleidė daugybę nacių nusikaltimų prieš TSRS civilius gyventojus.

Šių metų spalį Soleckio rajono teismas pirmą kartą Rusijos teisminiuose procesuose teisiškai pripažino nacių vykdytas civilių žudynes genocidu — dėl 1942 metų žudynių Žestianaja Gorka Naugardo apskrityje. Naciai ten nužudė daugiau nei 2,6 tūkst. žmonių.

Tegai:
Rusija, Rusijos Federalinio saugumo biuras (FSB)
Dar šia tema
Be senaties termino: kur slapstosi išlikę nacių nusikaltėliai
Pirmą kartą Rusijoje nacių vykdytas civilių žudymas buvo pripažintas genocidu
Valstybės Dūma pasiūlė sušaukti tribunolus dėl genocido Baltijos šalyse
Sušaudymas be senaties termino: kaip lenkai nužudė sovietinę Raudonojo kryžiaus misiją
Buvęs RAN prezidentas Vladimiras Fortovas

Mirė buvęs RAN prezidentas Vladimiras Fortovas

(atnaujinta 09:46 2020.11.29)
Sovietų ir rusų mokslininkas dirbo TSRS mokslų akademijos Cheminės fizikos institute ir Aukštų temperatūrų institute. RAN jis vadovavo 2013–2017 metais

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Buvęs Rusijos mokslų akademijos prezidentas, akademikas Vladimiras Fortovas mirė sekmadienio rytą, pranešė RIA Novosti Rusijos mokslų akademijos prezidento pavaduotojas Vladimiras Ivanovas.

Режиссер Роман Виктюк
© Sputnik / Виталий Белоусов

"Šį rytą mirė iškilus sovietų ir rusų mokslininkas, 2013-2017 metų Rusijos mokslų akademijos prezidentas, Rusijos mokslų akademijos akademikas Vladimiras Evgenijevičius Fortovas. Tai yra nepataisoma nuostolis Rusijai, Rusijos ir pasaulio mokslui", — sakė Ivanovas.

Jis pridūrė, kad Fortovui buvo 74 metai.

Vladimiras Fortovas dirbo TSRS mokslų akademijos Cheminės fizikos institute ir Aukštų temperatūrų institute. Jis iš esmės prisidėjo prie impulsinės plazmos fizikos, ekstremalių materijos būsenų fizikos, energetikos, kosmoso fizikos ir raketų technikos raidos. Jo darbo rezultatai buvo labai svarbūs užtikrinant Rusijos gynybinius pajėgumus.

1996–1997 metais Fortovas buvo vyriausybės vicepremjeras — Rusijos Federacijos valstybinio mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas. 1997-1998 metais Rusijos Federacijos mokslo ir technologijų ministras. 1996-2001 metais — Rusijos mokslų akademijos viceprezidentas. RAN jis vadovavo 2013–2017 metais.

Jis buvo apdovanotas daugybe ordinų ir medalių, daugelio prestižinių tarptautinių mokslo premijų laureatu.

Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 30-osios šventės

(atnaujinta 16:15 2020.11.29)
Nuo lapkričio 30 dienos iki metų galo lieka 31 diena. Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė

Lapkričio 30 yra 334-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 335-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 31 diena.

2020 metų lapkričio 30 dieną saulė teka 08:14, leidžiasi 15:59, dienos ilgis — 07 val. 45 min.

Advento pradžia

Adventas (lotyniškai "atėjimas") — prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis. Šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai šventei — kūdikėlio Jėzaus gimimui — Kalėdoms.

Anksčiau, pieš prasidedant Adventui, visus piemenis jų šeimininkai paleisdavo pas namiškius ilsėtis ir ruoštis šventei.

Advento pradžia laikoma šv. Andriejaus šventė, o pabaiga — Kūčių vakaras.

Šv. Andriejus, Saulės grįžtuvių laukimo pradžia

Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andrėjaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena

Lapkričio 30-oji paskelbta Mažosios Lietuvos diena.

Taip prisimenamas 1918 metais Tilžės aktu deklaruotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimas.

Savo vardadienius šiandien švenčia Andriejus, Dovainė, Saugardas, Vytartė.

Ši diena istorijoje

1427 metais gimė Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius, Jogailos sūnus, šv. Kazimiero tėvas. Mirė 1492 m.

1445 metais Vilniuje susirinko pirmasis Lietuvos Seimas.

1710 metais Turkija paskelbė karą Rusijai.

1939 metais daugiau nei 20 Rusijos divizijų įžengė į Suomijos teritoriją.

1987 metais priimta Afganistano Konstitucija.

1918 — Tilžėje pasirašytas Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos aktas dėl prisijungimo prie Lietuvos.

1995 metais Bilas Klintonas tapo pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Šiaurės Airijoje.

1996 metais Vilniuje atidaryta Maltos ordino ambasada Lietuvoje.

2009 metais didelė Venecijos dalis, taip pat ir Šv.Morkaus aikštė, po ciklono ir natūralios potvynio bangos atsidūrė po vandeniu. Didžiausias potvynis įvyko 1966 m. lapkričio mėnesį, kai miestas atsidūrė 1,94 m po vandeniu.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai