Sputnik V

"Sputnik V" vakcinos gamyba iki gruodžio padidės penkis kartus

(atnaujinta 11:34 2020.10.20)
Pirmoji vakcina nuo koronaviruso buvo sukurta Rusijos Gamalėjaus centro ir paleista rugpjūčio 15 dieną

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Gruodžio mėnesį Rusijoje vakcinos "Sputnik V" nuo koronaviruso gamyba gali išaugti penkis kartus — iki 1,5 milijono dozių, sakė šalies Pramonės ir prekybos ministerijos vadovas Denisas Manturovas.

"Kalbant apie kiekį, kol kas parametrų nekeitėme. Iki mėnesio pabaigos norime pasiekti maždaug 300 tūkstančių dozių kiekį, lapkritį — apie 800 tūkstančių ir gruodį priartėti prie 1,5 milijono dozių", — interviu "Rossija 24" sakė Manturovas.

Praėjusią savaitę ministras pranešė, kad vakcinos "Sputnik V" gamyba Rusijoje kitą pavasarį gali padidėti iki 15 milijonų dozių per mėnesį.

Pirmoji vakcina nuo koronaviruso buvo sukurta Rusijos Gamalėjaus centro ir paleista rugpjūčio 15 dieną. Vakcina pavadinta "Sputnik V". Pirmieji pasiskiepys rizikos grupėms priklausantys gydytojai ir piliečiai, masinė rusų vakcinacija prasidės 2021 metais.

Pasak Rusijos sveikatos apsaugos ministro Michailo Muraškos, atlikus vaisto registraciją, Maskvos klinikose nuo koronaviruso buvo paskiepyta daugiau nei 5,5 tūkst. Dar viena sukurta Rusijos vakcina nuo koronaviruso "Vektor" centre artėja prie trečiojo tyrimo etapo. Taip pat vyksta Čiumakovo instituto vakcinos klinikiniai tyrimai.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Rusija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (160)
Dar šia tema
SAM atnaujino izoliacijos tvarką: paskelbtos saviizoliacijos išimtys
Abromiškių reabilitacijos ligoninėje trumpėja pacientų izoliacijos trukmė
Suvaldyti COVID-19 plitimą: Lietuvoje planuojama prailginti moksleivių atostogas
Российская вакцина против коронавируса Спутник V

Rusija JTO pristatė vakciną "Sputnik V"

(atnaujinta 19:56 2020.12.02)
Kai Rusijos gamintojai patenkins paklausą vidaus rinkoje, bus svarstomas vakcinos tiekimo eksportui klausimas

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Rusijos nuolatinė atstovybė JTO ir Sveikatos apsaugos ministerija surengė koronaviruso vakcinos "Sputnik V" pristatymą specialios Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sesijos metu.

Vakcina
© Sputnik / Владимир Песня

Virtualaus renginio "Sputnik V: Vakcina nuo COVID-19" dalyviai aptarė vakcinos testavimą, jos kainą, būsimą gamybos apimtį ir bendradarbiavimą su užsienio partneriais. Išsami informacija — RIA Novosti medžiagoje.

"Pagrindinė kandidatė"

Sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraško teigė, kad po registracijos atliktuose vakcinos testuose dalyvavo daugiau nei 40 tūkst. žmonių. Testuojama buvo Rusijoje, Baltarusijoje, Indijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Venesueloje, be to, bandymai aptariami Brazilijoje ir kitose šalyse.

"Šiuo metu jis (vakcina. - Sputnik) yra vienas iš pagrindinių kandidačių vakcinavimui, artėjant klinikinių tyrimų pabaigai ir masinės gamybos pradžiai", - sakė Muraško ir pridūrė, kad "Sputnik V" parodė "galingą imuninį ir antikūnų atsaką ".

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas teigė, kad klinikiniai šio vaisto tyrimai vis dar vyksta, tačiau jau paskiepyta daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių iš rizikos grupių.

Vakcinos gamyba

Pasak Muraško, "Sputnik V" pradėta tiekti į visus šalies regionus, kad artimiausiu metu būtų pradėta masinė vakcinacijos kampanija. Ministras pridūrė, kad Rusija planuoja padidinti vakcinos gamybą šalyje ir apskritai visame pasaulyje.

Pasak Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovo Kirilo Dmitrijevo, RDIF pateikė paraišką patvirtinti "Sputnik V" 40 šalių ir dirba su šių šalių reguliavimo institucijomis.

"Manau, kad labai svarbu, kad šie sprendimai būtų priimami neatsižvelgiant į politines aplinkybes", — sakė jis.

Dmitrijevas taip pat pabrėžė, kad valstybėms svarbu turėti įvairių skiepų portfelį.

Pasak RDIF vadovo, iki kovo mėnesio gamybos apimtis užsienio vietose sudarys mažiausiai 40 milijonų dozių per mėnesį — 40 milijonų žmonių.

"Mes tikimės daug didesnių apimčių, tačiau tai prognozuojama šiuo metu", — sakė jis.

Kai Rusijos gamintojai patenkins paklausą vidaus rinkoje, RDIF apsvarstys vakcinos tiekimo eksportui klausimą, sakė Dmitrijevas. Daugiau nei 50 šalių išreiškė norą įsigyti daugiau nei 1,2 milijardo "Sputnik V" dozių.

Apie kainą

"Mūsų vakcina kainuos mažiau nei 10 USD už dozę, tai yra daug pigiau nei kai kurios vakcinos, kurių pagrindinė dalis yra MRT ("Sputnik V" yra žmogaus adenoviruso pagrindu sukurta vakcina — Sputnik) Mes sutelkėme dėmesį į tai, kad ši vakcina būtų prieinama pasauliui ir ji bus parduodama visose šalyse ta pačia kaina", — sakė Dmitrijevas.

Vakcina susideda iš dviejų dozių. Kaip anksčiau pastebėjo kūrėjai, "Sputnik V" kaina bus mažiausiai du kartus pigesnė nei panašaus veiksmingumo vakcinos, kurių pagrindas yra MRN.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
Sputnik V, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (160)
Dar šia tema
Europos Komisijos vadovė įvardijo vakcinacijos nuo koronaviruso pradžios datą
Rusijoje papasakojo apie vakcinos "Sputnik V" bandymus vyresnio amžiaus žmonėms
Britų ekspertai įvertino informaciją apie Rusijos vakciną "Sputnik V"
Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова

Maskvoje mirė Puškino muziejaus prezidentė Irina Antonova

(atnaujinta 10:46 2020.12.01)
Antonova muziejuje dirbo nuo 1945 metų. 2013 metais ji atsistatydino iš įstaigos direktorės pareigų ir tapo jos prezidente

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Nusipelniusi RSFSR menininkė, Puškino valstybinio dailės muziejaus prezidentė Irina Antonova mirė eidama 99 metus.

"Irina Aleksandrovna mirė", — praneša RIA Novosti su nuoroda į muziejaus spaudos tarnybą.

Taip pat pažymėta, kad išsami informacija ir oficialus komentaras bus vėliau.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина (ГМИИ) Ирина Антонова
© Sputnik / Владимир Вяткин
Irina Antonova muziejuje

Irina Antonova gimė 1922 metų kovo 20 dieną Maskvoje. 1930–1933 metais ji su šeima gyveno Berlyne (Vokietija), kur jos tėvas buvo išsiųstas dirbti į sovietų prekybos misiją. 1940 metais ji įstojo į Filosofijos, literatūros ir istorijos instituto filologijos fakulteto Meno istorijos skyrių. 1941 metais, institutui susijungus su Maskvos valstybiniu Lomonosovo universitetu, ji tapo Maskvos valstybinio universiteto istorijos fakulteto meno istorijos katedros studente. Šį fakultetą ir baigė 1945 metais.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова
© Sputnik / Сергей Пятаков
Puškino muziejaus vadovė Irina Antonova

Nuo 1945 metų balandžio — valstybinio Puškino dailės muziejaus Vakarų departamento mokslo darbuotoja. 1961 metų vasarį ji tapo muziejaus direktore, pakeisdama Aleksandrą Zamoškiną. 1974 metais, jai vadovaujant, buvo pertvarkyta muziejaus ekspozicija. Tais pačiais metais pirmą kartą TSRS Puškino muziejuje buvo eksponuojamas garsus Leonardo da Vinčio paveikslas "Mona Liza". Vėliau, dalyvaujant Antonovai, Puškino muziejuje buvo surengta nemažai svarbių parodų: "Maskva — Paryžius. 1900–1930" (1981), "Maskva — Berlynas. 1900–1950" (1996), "Trojos lobiai iš Heinricho Šlymano kasinėjimų" (1996), "Picasso" (2010) ir kt.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова
© Sputnik / Сергей Пятаков
Irina Antonova

2013 metų balandžio mėnesį Irina Aleksandrovna buvo paskirta vyriausiąja valstybinių muziejų kuratore Rusijoje. Tų pačių metų liepą ji buvo atleista iš Puškino muziejaus direktorės pareigų ir užėmė specialiai jai įsteigtą Puškino muziejaus prezidento postą. Ordino "Už nuopelnus Tėvynei" laureatė (1997 — III laipsnis, 2002 — II laipsnis, 2007 — I laipsnis, 2012 — IV laipsnis). Tarp jos apdovanojimų yra Spalio revoliucijos, Raudonoji darbo vėliava, Tautų draugystės (1980), "Už nuopelnus Italijos Respublikai" (2001), Garbės legiono (2007, Prancūzija), Tekančios saulės (2013, Japonija) ordinai ir daugelis kitų apdovanojimų.

Tegai:
Maskva, mirtis
Temos:
Metų netektys — 2020
Data

Kokia šiandien diena: gruodžio 3-iosios šventės

(atnaujinta 22:56 2020.12.02)
Gruodžio 3 yra 337-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais — 338-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 28 dienos

Šiandien minima Tarptautinė žmonių su negalia diena.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1951 — gimė Vytautas Rumšas, lietuvių teatro aktorius.

1991 — Vokietijoje atidaryta Lietuvos ambasada;

1993 — atidaryta Klaipėdos jūrininkų ligoninė;

2001 — pirmą kartą Santarvės premijos laureatu tapo užsienio pilietis — Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis.

Ši diena pasaulio istorijoje

1586 — iš Amerikos į Angliją atvežtos bulvės;
1621 — Galilėjus išrado teleskopą;
1818 — prisijungusi prie JAV Ilinojaus valstija tapo 21-aja valstija;
1967 — atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija žmogui: Keiptaune chirurgas Kristianas Bernaras persodino širdį žydų išeiviui iš Lietuvos Luisui Vaškanskiui. Pacientas po operacijos išgyveno aštuoniolika dienų;
1973 — JAV kosminis palydovas "Pioneer 10" atsiuntė pirmąsias Jupiterio nuotraukas;
1976 — roko grupė Sex Pistols pradėjo kontraversiškąjį turą po Jungtinę Karalystę;
1990 — susivienijo Rytų ir Vakarų Vokietijos.

1948 — gimė John Michael Osbourne, roko muzikantas, iki 1978 grupės "Black Sabbath" vokalistas, vėliau pradėjęs solo karjerą, o pastaruoju metu tapęs realybės televizijos žvaigžde (realybės šou "The Osbournes").

Vardadienį švenčia Atalija, Audinga, Audingas, Gailintas, Ksavera, Ksaveras, Ksaverija, Linvyda, Linvydas, Linvydė.

Krikščionių minimas Šv. Pranciškus Ksaveras (1506–1552), gimęs Ispanijoje. Mokėsi Paryžiuje, kur sutiko šv. Ignacą Lojolą ir tapo jo bendražygiu, vienu pirmųjų naujos Jėzuitų Draugijos nariu. 1537 m. buvo įšventintas kunigu, o 1541 m. popiežiaus prašymu buvo pasiųstas misijų darbui į Indiją. Ligos ir vargų išsekintas mirė 1552 m. Kinijos pakrantėje, Sanciano saloje. 1929 m. pop. Pijus XI jį drauge su šv. Kūdikėlio Jėzaus Terese paskyrė misijų pagonių kraštuose globėju.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai