Rusijos aktorius Michailas Jefremovas

Teismas sušvelnino nuosprendį Jefremovui

(atnaujinta 19:52 2020.10.22)
Per kelias ateinančias savaites Rusijos aktorius Michailas Jefremovas bus išsiųstas į koloniją

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Maskvos miesto teismas sušvelnino Michailui Jefremovui skirtą bausmę nuo aštuonerių iki septynerių su puse metų bendrojo režimo kolonijoje, praneša RIA Novosti.

Gynyba siekė pakeisti tikrąjį terminą bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu. Prokuratūra pasisakė už pirminio nuosprendžio nekeitimą.

Teismas laikė atsakomybę švelninančia aplinkybe tai, kad aktorius sumokėjo kompensaciją nukentėjusiajai pusei, taip pat atsisakė pripažinti aukomis Iriną Sterchovą, avarijos metu žuvusio Sergejaus Zacharovo žmoną, ir bendrovę, kuriai priklauso automobilis "Lada Stone XXI".

"Mes buvome pasirengę tokiam sprendimui ir manome, kad tai teisinga. Mano įgaliotojai nuo pat pradžių sakė sutiksiantys su bet kokiu teismo sprendimu", — sakė nukentėjusiųjų advokatas Aleksandras Dobrovinskis.

Per kelias ateinančias savaites aktorius bus išsiųstas į koloniją.

Anksčiau Maskvos Presnenskio teismas aktoriui Michailui Jefremovui skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už birželio mėnesį Maskvos centre įvykusią avariją.

Birželio 8 dieną Maskvos centre aktorius, neblaivus vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su "Lada". Automobilio vairuotojas, internetinės parduotuvės kurjeris Sergejus Zacharovas, vėliau mirė ligoninėje.

Tegai:
Michailas Jefremovas, Rusija
Dar šia tema
Jefremovas papasakojo apie pirmąją naktį tardymo izoliatoriuje
Atskleista tardymo izoliatoriaus, kuriame atlieka bausmę Jefremovas, meniu
Maskvos centre užpultas buvęs Jefremovo advokatas
Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова

Maskvoje mirė Puškino muziejaus prezidentė Irina Antonova

(atnaujinta 10:46 2020.12.01)
Antonova muziejuje dirbo nuo 1945 metų. 2013 metais ji atsistatydino iš įstaigos direktorės pareigų ir tapo jos prezidente

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Nusipelniusi RSFSR menininkė, Puškino valstybinio dailės muziejaus prezidentė Irina Antonova mirė eidama 99 metus.

"Irina Aleksandrovna mirė", — praneša RIA Novosti su nuoroda į muziejaus spaudos tarnybą.

Taip pat pažymėta, kad išsami informacija ir oficialus komentaras bus vėliau.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина (ГМИИ) Ирина Антонова
© Sputnik / Владимир Вяткин
Irina Antonova muziejuje

Irina Antonova gimė 1922 metų kovo 20 dieną Maskvoje. 1930–1933 metais ji su šeima gyveno Berlyne (Vokietija), kur jos tėvas buvo išsiųstas dirbti į sovietų prekybos misiją. 1940 metais ji įstojo į Filosofijos, literatūros ir istorijos instituto filologijos fakulteto Meno istorijos skyrių. 1941 metais, institutui susijungus su Maskvos valstybiniu Lomonosovo universitetu, ji tapo Maskvos valstybinio universiteto istorijos fakulteto meno istorijos katedros studente. Šį fakultetą ir baigė 1945 metais.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова
© Sputnik / Сергей Пятаков
Puškino muziejaus vadovė Irina Antonova

Nuo 1945 metų balandžio — valstybinio Puškino dailės muziejaus Vakarų departamento mokslo darbuotoja. 1961 metų vasarį ji tapo muziejaus direktore, pakeisdama Aleksandrą Zamoškiną. 1974 metais, jai vadovaujant, buvo pertvarkyta muziejaus ekspozicija. Tais pačiais metais pirmą kartą TSRS Puškino muziejuje buvo eksponuojamas garsus Leonardo da Vinčio paveikslas "Mona Liza". Vėliau, dalyvaujant Antonovai, Puškino muziejuje buvo surengta nemažai svarbių parodų: "Maskva — Paryžius. 1900–1930" (1981), "Maskva — Berlynas. 1900–1950" (1996), "Trojos lobiai iš Heinricho Šlymano kasinėjimų" (1996), "Picasso" (2010) ir kt.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова
© Sputnik / Сергей Пятаков
Irina Antonova

2013 metų balandžio mėnesį Irina Aleksandrovna buvo paskirta vyriausiąja valstybinių muziejų kuratore Rusijoje. Tų pačių metų liepą ji buvo atleista iš Puškino muziejaus direktorės pareigų ir užėmė specialiai jai įsteigtą Puškino muziejaus prezidento postą. Ordino "Už nuopelnus Tėvynei" laureatė (1997 — III laipsnis, 2002 — II laipsnis, 2007 — I laipsnis, 2012 — IV laipsnis). Tarp jos apdovanojimų yra Spalio revoliucijos, Raudonoji darbo vėliava, Tautų draugystės (1980), "Už nuopelnus Italijos Respublikai" (2001), Garbės legiono (2007, Prancūzija), Tekančios saulės (2013, Japonija) ordinai ir daugelis kitų apdovanojimų.

Tegai:
Maskva, mirtis
Temos:
Metų netektys — 2020
Rygos uostas

"Keista laimė": Rusija įvertino Latvijos "pasiekimus" po įstojimo į ES

(atnaujinta 09:30 2020.12.01)
Rusijos senatorius pažymėjo, kad per pastaruosius 16 metų iš Latvijos Respublikos išvyko 370 tūkstančių žmonių. Be to, sunaikinta beveik visa pramonė

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos narys Aleksejus Puškovas įvertino Latvijos "pasiekimus" po jos įstojimo į Europos Sąjungą.

"Įstojusi į ES 2004 metais, Latvija pajuto radusi laimę. Rezultatas: Latvijos tranzito žlugimas, žuvininkystės pramonės, beveik visos pramonės sunaikinimas, alaus daryklų uždarymas (sovietmečiu jų buvo apie 80, liko trys ar keturios)", — parašė Rusijos senatorius Twitter'yje.

Pasak jo, per šį laiką iš Latvijos Respublikos išvyko 370 tūkst. žmonių.

"Keista laimė", — konstatavo Puškovas.

Į senatoriaus pranešimą sureagavo Latvijos ambasadorius Rusijoje Maris Riekstinšas. Jo manymu, liūdna, kad "atominės valstybės senatoriui rūpi, kaip suskaičiuoti kitos šalies alaus daryklas".

"Dar liūdniau, kai skaičiavimai neišeina", — parašė jis.

Diplomatas patarė Rusijos skaitytojams susipažinti su Latvijos statistikos departamento duomenimis apie vidutinį atlyginimą ar pensiją.

Savo ruožtu Puškovas pareiškė, kad informacija apie alaus daryklas Latvijoje yra gerai žinomas faktas.

"Praėjusį kartą ambasadorius mums paaiškino, kad klydome vertindami Latvijos uostų apkrovą ir apskritai tranzitą. Dabar Latvijos susisiekimo ministerija prašo mūsų Transporto ministerijos išsaugoti tranzitą: dėl jo praradimo Latvija netenka didelio pelno. Manau, kad ponas ambasadorius žino", — parašė senatorius.

Kaip anksčiau rašė Sputnik Latvija, respublikos Susisiekimo ministerija praėjusią savaitę kreipėsi į Rusijos transporto ministeriją su prašymu padėti sustabdyti Rusijos tranzito apimčių mažėjimą. Ministerijos vadovas Talis Linkaitis išreiškė susidomėjimą "kiekviena krovinių tona, kuri gali vykti per Latviją ar į Latviją".

Pastaruoju metu Rusija didina savo uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos šalių uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija turi direktyvą "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios rodo nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Tegai:
Rusija, ES, Latvija
Rusijos ir NATO vėliavos

NATO pareiškė apie Rusijos "agresyvios politikos" tęsimą

(atnaujinta 08:38 2020.12.02)
Pažymima, kad ilgainiui iki 2030 metų Rusija greičiausiai išliks pagrindine karine grėsme Šiaurės Atlanto aljansui

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Rusija tęsia "tvirtą politiką ir agresyvius veiksmus", sakoma NATO strateginėje ataskaitoje.

Tai trukdo konstruktyviam dialogui, teigia dokumento autoriai.

"Rusija reguliariai vykdo bauginančias karines operacijas netoli NATO sienų", — sakoma leidinyje.

Ataskaitoje taip pat buvo pranešta apie "neigiamą poveikį euroatlantinio regiono saugumu" Rusijos aktyvią veiklą Juodojoje ir Baltijos jūroje, Arktyje ir Viduržemio jūros rytuose. Taip pat teigiama apie "Maskvos agresiją" prieš Ukrainą ir Gruziją.

"Ilgainiui iki 2030 metų Rusija greičiausiai išliks pagrindine karine grėsme Šiaurės Atlanto aljansui", — sako pranešimo autoriai.

Jie mano, kad NATO turėtų palaikyti abipusį požiūrį į Rusiją, kuris susideda iš "sulaikymo" ir dialogo. Be to, Aljansui rekomenduojama išlikti atviram diskutuojant apie taikų sambūvį ir teigiamai reaguoti į "konstruktyvius pokyčius" Rusijos pusės pozicijoje.

Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.

Tegai:
Rusija, NATO
Dar šia tema
NATO remia Rusijos ir JAV dialogą dėl START III sutarties
Ekspertas: NATO reikalinga Juodoji jūra, kad galėtų "pačiupinėti" Rusiją