Naujausia priešlėktuvinių raketų sistema S-300V4

Kuriluose pasirodys naujausia priešlėktuvinių raketų sistema S-300V4

(atnaujinta 11:57 2020.10.26)
Šiuo metu karinių oro gynybos zenitinių raketų formacijoje prasidėjo vieno iš padalinių perkėlimo dideliais atstumais pratybos

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Naujausia Rytų karinės apygardos priešlėktuvinių raketų sistema S-300V4 pirmą kartą per pratybas bus perkelta į Kurilų salas, praneša RIA Novosti, remdamasi Oro gynybos pajėgų spaudos tarnyba.

Anot apygardos, kovinių mokymų tikslas — vykdyti oro gynybos raketinių sistemų S-300V4 kovinio rengimo užduotis nepažįstamuose poligonuose, įrangos perkėlimas vyko keliais etapais.

"Oro gynybos pajėgų raketų formacijoje, įsikūrusioje Žydų autonominėje srityje, pratybų metu pradėta perkelti vieną iš padalinių dideliais atstumais. Pratybų metu atliekamas jungtinis žygis į vieną iš Kurilų salų, naudojant geležinkelių ir jūrų transportą, dalinio dislokavimą, kovą su sąlyginiais diversantais", — sakoma pranešime.

Anksčiau Oro gynybos pajėgų oro gynybos raketų formacija Žydų autonominiame regione pirmą kartą Tolimuosiuose Rytuose gavo naujausią priešlėktuvinių raketų sistemą S-300V4. Personalas persikvalifikavo Orenburgo mokymo centre, kur gavo būtinas technines žinias, kad galėtų eksploatuoti naujausią karinę įrangą.

"Kapustin Jar" poligone vykdant praktinius S-300V4 skaičiavimus, buvo atlikta taikinių paieška ir aptikimas, o tada raketos buvo paleistos į mažo dydžio greitai skriejančius taikinius — "Saman" raketas, paleistas iš priešlėktuvinių raketų sistemos "Osa".

Tegai:
ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
JAV griežtai pasmerkė Turkijos vykdomus S-400 bandymus
Turkija nebijo JAV sankcijų, pareiškė Erdoganas
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Kremlius paaiškino, kodėl Putinas dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Pasak Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus, Putinas galės pasiskiepyti, kai tik prasidės masinė vakcinacija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali dalyvauti koronaviruso vakcinacijoje kaip savanoris, o masinė gyventojų imunizacija dar neprasidėjo, sakė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

"Mes dar nepradėjome plačios vakcinacijos, o kaip savanoris, žinoma, valstybės vadovas negali dalyvauti skiepijime. Tiesiog jis, būdamas valstybės vadovu, negali dalyvauti kaip savanoris — tai neįmanoma", — žurnalistams sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl Putinas dar nenusprendė pasiskiepyti nuo COVID-19.

Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė rusų vakcinacija nuo koronaviruso prasidės 2021 metais, ir bus savanoriška, cituoja  ją RIA Novosti.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

Anot jos, į apyvartą jau išleista daugiau nei 117 tūkstančių vakcinos "Sputnik V" dozių. Iki metų pabaigos planuojama pagaminti iš viso daugiau nei 2 milijonus dozių.

Prieš kelias dienas Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų medicinos ir akušerijos tarnybos direktorė Jelena Baybarina teigė, kad trečiasis "Sputnik V" vakcinos nuo koronaviruso klinikinių tyrimų etapas rodo ypač didelį jos efektyvumą.

"Sputnik V" yra pirmoji Rusijos vakcina nuo koronaviruso. Tai yra adenovirusinis preparatas, sukurtas remiantis kitu adenovirusu, į kurį įterpiamas koronaviruso genas. Patekęs į ląsteles, jose susidaro baltymai, kurie sukelia imunitetą ir skatina antikūnų vystymąsi.

Per pastarąją parą Rusijoje buvo nustatyti 24 326 nauji koronaviruso atvejai, 23 226 pasveikusieji buvo išrašyti ir 491 žmogus mirė.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas, koronavirusas, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
PSO papasakojo apie Rusijos ir ES bendradarbiavimą vakcinos "Sputnik V" srityje
Президент РФ Владимир Путин

Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais

(atnaujinta 14:10 2020.11.24)
Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Lietuva yra artima kaimynė ir jis norėtų pamatyti tokį patį požiūri iš jos pusės

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais, tikisi abipusio požiūrio, sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praneša RIA Novosti.

"Atrodo, kad mūsų sąveika su Lietuva galėtų būti aktyvesnė ir įvairesnė. Be to, kaip žinome, esame kaimynai, artimi kaimynai. Esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau pamatyti tą patį požiūrį ir iš mūsų kolegų iš Lietuvos", — per įgaliojimų įteikimo užsienio valstybių ambasadoriams ceremoniją sakė Putinas.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Lietuva, Rusija, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas
Lapkričio 25

Kokia šiandien diena: lapkričio 25-osios šventės

(atnaujinta 17:42 2020.11.24)
Nuo lapkričio 25 dienos iki metų galo lieka 36 dienos, dienos ilgis —  07 val. 57 min. Šią dieną 1992 metais Seimo pirmininku tapo Algirdas Brazauskas, o 1996 metais — Vytautas Landsbergis

Lapkričio 25 yra 329-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 330-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 36 dienos.

2020 metų lapkričio 25 dieną saulė teka 08:07leidžiasi 16:04, dienos ilgis — 07 val. 57 min.

Šv. Kotryna, Senbernių diena 

Lapkričio 25 dieną minima šv. Kotryna. Ji buvo IV amžiaus kankinė. Laikoma, kad šv. Kotryna yra mokslininkų globėja. XIX a. Žemaitijoje tikėta, kad šv. Kotryna padedanti, jei to prašoma, vyrams gauti gerą žmoną. Teigta, kad nevedusieji šito melsdavę šv. Kotrynos dienos išvakarėse.

Legenda pasakoja, kad mergina, būdama aštuoniolikmetė, buvo labai graži ir išsilavinusi. Įnirtingo krikščionių persekiojimo 305-312 metų laikotarpiu ji už tikėjimą buvusi žiauriai nužudyta: įsukta į tekinį, paskui nukirsdinta. Angelai nunešę jos kūną į Sinajaus kalną, kur vėlesniais laikais buvęs pastatytas garsus moterų vienuolynas. Sakoma, kad prieš mirtį ji dalyvavusi dispute su 50-čia mokslininkų ir juos nurungusi. Už tai Europoje, kur šv. Kotrynos kultas prasidėjo nuo Kryžiaus karų, ji laikyta mokslininkų globėja. Ikonografijoje šventoji vaizduojama su tekiniu ir kalaviju – jos kankinimo simboliais ar su knyga ir palmės šakele rankose, kaip moksliškumo ir nekaltumo ženklu.

Maždaug šiuo metu yra rudeninio avių kirpimo metas. Tada esanti daug geresnė vilna, negu reta vasarinė ar šieno pakratų prisivėlusi žieminė.

Ši diena istorijoje

1764 metais Varšuvoje karūnuotas Stanislovas Augustas Poniatovskis.

1837 metais gimė poetas, vertėjas, publicistas,1863 metų sukilimo dalyvis Andrius Vištelis. Mirė 1912 metais.

1907 metais gimė aktorius Napoleonas Nakas. Mirė 1970 metais.

1921 metais gimė tapytojas Albertas Žametas. Nuo 1864 metų. buvo Vilniaus miesto teatro dailininkas. Mirė 1876 metais.

1926 metais gimė televizijos režisierė, aktorė Galina Dauguvietytė. Mirė 2015 metais.

1931 metais paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas.

1942 metais gimė dailininkė Daliutė Matulaitė.

1973 metais mirė lietuvių kilmės Holivudo aktorius Laurence Harvey (Lorencas Harvis). Gimė 1928 metais Joniškyje žydų šeimoje.

1981 metais gimė Lietuvos dainininkas, dainų autorius, muzikos prodiuseris Stano. Tikrasis vardas — Stanislavas Stavickis.

1996 metais įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis. Naujuoju Seimo pirmininku antrą kartą išrinktas Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininkas Vytautas Landsbergis.

2003 metais Kaune mirė žymus rezistentas, politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, technikos mokslų daktaras Liudas Dambrauskas. Gimė 1921 metais.

2008 metais mirė 82 metų sulaukęs Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Gimė 1926 metais.

1988 metais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.

1992 metais įvyko pirmasis šeštojo Lietuvos Respublikos Seimo (1992-1996) posėdis. Seimo pirmininku išrinktas Algirdas Brazauskas.

1996 metais įvyko pirmasis septintojo Lietuvos Respublikos Seimo (1996-2000) posėdis. Seimo pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Germilė, Jaukanta, Jaukantas, Jaukantė, Jaumantas, Jaumantė, Katarina, Katrė, Katryna, Kotrė, Kotryna, Santautas, Santautė, Sanvyda, Sanvydas, Sanvydė, Trynė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai