Vamzdžiai Nord Stream-2 klojimui

Ekspertas: "Nord Stream-2" užbaigimas "Gazprom" yra svarbesnis nei JAV sankcijos

(atnaujinta 23:04 2020.11.05)
Visi projekte dalyvaujantys vamzdynų klojimo įrenginiai ir tiekimo laivai bus įtraukti į "juodąjį sąrašą", tačiau "Gazprom" tam yra pasirengęs, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Visiems laivams ir vamzdžių klojimo įrenginiams, kurie bus naudojami baigiant "Nord Stream-2" dujotiekį, bus taikomos JAV sankcijos, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

"Gazprom" yra tam pasirengęs, jam svarbiau baigti "Nord Stream-2" statybas, tačiau šie laivai patirs tam tikrų problemų, nes negalės veikti tarptautinėse rinkose. Apskritai, jie daugiausia dirba Rusijos rinkoje, o ne užsienyje, todėl šiuo atžvilgiu nieko nepraras. Įmonės-savininkės, jų sąskaitos JAV bus užblokuotos, pas juos dar bus kai kurios problemos, tačiau, nepaisant to, čia "Gazprom" yra svarbiau užbaigti "Nord Stream-2", todėl jie visi dabar, matyt, krauna vamzdžius ir vyks užbaigti statybų", — pasakė jis.

Dar du Rusijos laivai plaukia į Vokietijos Mukrano uostą — "Nord Stream-2" projekto logistikos bazę. Tai rodo laivo stebėjimo portalo "Marine Traffic" duomenys.

Planuojama, kad ketvirtadienio popietę į Mukraną atvyks daugiafunkcis laivas "Artemis Offshore" ir "Gazprom laivyno" tiekimo laivas darbui su plaukiojančiomis gręžimo platformomis "Ostap Šermet".

Tegai:
Nord Stream-2, Rusija, sankcijos, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (462)
Dar šia tema
Lenkija prašo, kad "Gazprom" sumažintų dujų kainas
Austrijos "OMV" atsakė į Lenkijos reikalavimą dėl "Nord Stream-2"
Bundestagas sukritikavo JAV poziciją dėl "Nord Stream-2"

Nufilmuotas naujos priešraketinės raketos paleidimas Rusijoje

(atnaujinta 14:17 2020.11.26)
Priešraketinės gynybos sistema skirta apsaugoti nuo aviacijos ir kosminių puolimo ginklų smūgių

Kazachstane įvyko dar vienas bandomasis naujos Rusijos priešraketinės gynybos sistemos raketos paleidimas. Vaizdo įrašą paskelbė Rusijos gynybos ministerija.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip iš Sary-Šagan poligono buvo paleistas sviedinys.

Komentaruose vartotojai atkreipė dėmesį į didelį zenitinės raketos pakilimo greitį.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad naujoji priešraketinė raketa patvirtino savo charakteristikas, o koviniai vienetai sėkmingai pataikė į sąlyginį taikinį nurodytu tikslumu.

Priešraketinės gynybos sistema naudojama Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgose. Ji skirta apsaugoti nuo aviacijos ir kosminių puolimo ginklų smūgių.

Ankstesni raketos bandymai vyko 2020 metų spalio pabaigoje, 2019 metų birželį ir liepą, 2018 metų vasarį, liepą, rugpjūtį ir gruodį bei 2017 metų lapkritį.

Balandžio mėnesį JAV kosmoso vadovybės vadovas Džonas Reimondas pareiškė, kad šios raketos bandymai kelia iššūkį amerikiečių gynybai. Anot jo, ši Rusijos sistema sugeba sunaikinti žemoje orbitoje esančius palydovus.

Per pastaruosius metus Rusijos Federacijos gynybos ministerija ne kartą pranešė apie sėkmingus oro gynybos sistemos naujos priešraketinės raketos bandymus Sary-Šagan poligone.

Tegai:
Rusijos oro ir kosmoso pajėgos, Rusijos Gynybos ministerija, raketos, Rusija
Dar šia tema
Rusijos gynybos ministerija parodė komplekso "Murmansk-BN" išskleidimą — video
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo oro mūšį su naikintuvais Su-35S
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo, kaip parašiutininkai šokinėja iš lėktuvo L-410
Išniekintos kapinės

"Visiški niekšai": "Rossotrudničestvo" vadovas pasisakė apie vandalizmą Lietuvoje

(atnaujinta 13:57 2020.11.26)
Primakovas pareikalavo realaus tyrimo ir bausmės nusikaltėliams ir pareiškė, kad ketina kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas tuos, kurie išniekino broliškas tarybinių kareivių kapines Obelių mieste, pavadino "visiškais niekšais". Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

Lietuvos karo istorijos asociacija "Užmiršti kariai" trečiadienį pranešė, kad paieškos sistemos rado išniekintas broliškas tarybinių kareivių kapines. Šiuo metu nežinoma, kas ir kada įvykdė nusikaltimą ant antkapių pildamas raudonus dažus ir piešdamas svastiką.

Primakovas teigė reikalaujantis tikro tyrimo, nubaudžiant atsakingus asmenis. Jis pranešė, kad būtina rasti Lietuvos nevyriausybinę organizaciją, kuri galėtų prižiūrėti kapus, nes vietos valdžia leidžia niekinti kapus.

"Mes kreipsimės į Lietuvos valdžios institucijas: ar dabartinėje Lietuvoje leidžiama niekinti kapus, ar padaryta išimtis tarybinių karių kapams ir ar iš jų galima tyčiotis?" — rašė "Rossotrudničestvo" vadovas.

Primakovas netgi pareiškė piniginį apdovanojimą už informaciją apie tai padariusius žmones.

"Atkreipkite dėmesį — man reikės ne tiesiog informacijos, o informacijos, kurią galima patikrinti, ir įrodymų, kad tai nedžiugintų sukčių ir provokatorių. Kviečiu visus prisijungti prie šios privačios iniciatyvos, kad tai nebūtų mano asmeninė idėja, bet taptų visuomenės iniciatyva", — pridūrė jis.

Tai ne pirmas tarybinių karių laidojimo vietų ir paminklų išniekinimas Lietuvoje. Rugsėjo mėnesį Rusijos Federacijos Tyrimo komitetas pradėjo tyrimą dėl tarybinių karių paminklo prie bendros kapavietės Žiežmariuose, Kauno rajone, išniekinimo.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, rugsėjo pradžioje vandalai vietinėse kapinėse ant Raudonosios armijos paminklo išpylė raudonus dažus. Jie taip pat parašė įžeidžiančius užrašus. Vėliau paminklas buvo nuvalytas.

Tegai:
kapinės, Tarybų Sąjunga, Lietuva, Rusija
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos

Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteiktas išskirtinis statusas

(atnaujinta 17:53 2020.11.26)
Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) oficialiai pripažintas visai šaliai reikšmingu objektu

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vyriausybė Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteikė valstybei svarbaus projekto statusą ir nustatė oficialias parko teritorijos ribas. Šis sprendimas žymi reikšmingo etapo įtvirtinimą bei naujų darbų pradžią, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Vienas iš didžiųjų Kauno infrastruktūros projektų – 30 ha ploto teritorija inovatyvių įmonių pritraukimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vystymui – sulaukė išskirtinio pripažinimo nacionaliniu lygmeniu. Šią savaitę Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą.

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė "Rail Baltica", Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

"Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą. Kaunas gali ir turi tapti aukštųjų technologijų vystymo centru su ambicija siekti mokslo proveržio. Visa, ko mums reikia – sutelkti Lietuvos ir užsienio talentus bei sukurti jų darbui tinkamą infrastruktūrą", – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Строительная площадка инновационного индустриального парка Алексотас
Aleksoto inovacijų pramonės parko statybos.

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė