Vilnius, archyvinė nuotrauka

Rusija likviduos prekybos atstovybes Lietuvoje ir Ukrainoje

(atnaujinta 14:53 2020.11.11)
Kurį laiką buvo diskutuojama dėl prekybos atstovybių uždarymo šiose dviejose šalyse. Daugelis ekspertų ir politikų pažymėjo, kad Maskva nieko nepraras

VILNIUS, lapkričio 11 — Sputnik. Rusijos vyriausybė nusprendė likviduoti valstybės prekybos atstovybes dviejose šalyse — Lietuvoje ir Ukrainoje. Atitinkamą dokumentą pasirašė Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.

Kurį laiką buvo diskutuojama apie prekybos atstovybių likvidavimą Lietuvoje ir Ukrainoje. Kaip pažymėta Federacijos taryboje, Maskva nieko dėl to nepraras.

Pavyzdžiui, Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad Rusijos prekybos atstovybė Lietuvoje nėra reikalinga, juolab, kad ši šalis aktyviai dalyvauja vykdant antirusiškas sankcijas.

Šių metų vasarį Pramonės ir prekybos ministerijos vadovas Denisas Manturovas sakė, kad ministerija sustabdo darbą Baltijos šalyse, "kad nebūtų aktyvios veiklos imitacijos".

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas pabrėžė, kad Rusijos prekybos atstovybių likvidavimas gresia toms šalims, kurios elgiasi Rusijos Federacijos atžvilgiu "ne visai adekvačiai" ir mato šalį kaip "grėsmę".

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų valdant buvusiai Lietuvos lyderei Daliai Grybauskaitei, žinomai dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios krypties ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Tegai:
Ukraina, Lietuva, Rusijos prekybos atstovybė, Rusija
Dar šia tema
Rusijoje pasiūlyta likviduoti prekybos atstovybę Lietuvoje
Ekspertas: Lietuvos elgesys galėjo turėti įtakos Rusijos prekybos atstovybės situacijai
Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова

Maskvoje mirė Puškino muziejaus prezidentė Irina Antonova

(atnaujinta 10:46 2020.12.01)
Antonova muziejuje dirbo nuo 1945 metų. 2013 metais ji atsistatydino iš įstaigos direktorės pareigų ir tapo jos prezidente

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Nusipelniusi RSFSR menininkė, Puškino valstybinio dailės muziejaus prezidentė Irina Antonova mirė eidama 99 metus.

"Irina Aleksandrovna mirė", — praneša RIA Novosti su nuoroda į muziejaus spaudos tarnybą.

Taip pat pažymėta, kad išsami informacija ir oficialus komentaras bus vėliau.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина (ГМИИ) Ирина Антонова
© Sputnik / Владимир Вяткин
Irina Antonova muziejuje

Irina Antonova gimė 1922 metų kovo 20 dieną Maskvoje. 1930–1933 metais ji su šeima gyveno Berlyne (Vokietija), kur jos tėvas buvo išsiųstas dirbti į sovietų prekybos misiją. 1940 metais ji įstojo į Filosofijos, literatūros ir istorijos instituto filologijos fakulteto Meno istorijos skyrių. 1941 metais, institutui susijungus su Maskvos valstybiniu Lomonosovo universitetu, ji tapo Maskvos valstybinio universiteto istorijos fakulteto meno istorijos katedros studente. Šį fakultetą ir baigė 1945 metais.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова
© Sputnik / Сергей Пятаков
Puškino muziejaus vadovė Irina Antonova

Nuo 1945 metų balandžio — valstybinio Puškino dailės muziejaus Vakarų departamento mokslo darbuotoja. 1961 metų vasarį ji tapo muziejaus direktore, pakeisdama Aleksandrą Zamoškiną. 1974 metais, jai vadovaujant, buvo pertvarkyta muziejaus ekspozicija. Tais pačiais metais pirmą kartą TSRS Puškino muziejuje buvo eksponuojamas garsus Leonardo da Vinčio paveikslas "Mona Liza". Vėliau, dalyvaujant Antonovai, Puškino muziejuje buvo surengta nemažai svarbių parodų: "Maskva — Paryžius. 1900–1930" (1981), "Maskva — Berlynas. 1900–1950" (1996), "Trojos lobiai iš Heinricho Šlymano kasinėjimų" (1996), "Picasso" (2010) ir kt.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова
© Sputnik / Сергей Пятаков
Irina Antonova

2013 metų balandžio mėnesį Irina Aleksandrovna buvo paskirta vyriausiąja valstybinių muziejų kuratore Rusijoje. Tų pačių metų liepą ji buvo atleista iš Puškino muziejaus direktorės pareigų ir užėmė specialiai jai įsteigtą Puškino muziejaus prezidento postą. Ordino "Už nuopelnus Tėvynei" laureatė (1997 — III laipsnis, 2002 — II laipsnis, 2007 — I laipsnis, 2012 — IV laipsnis). Tarp jos apdovanojimų yra Spalio revoliucijos, Raudonoji darbo vėliava, Tautų draugystės (1980), "Už nuopelnus Italijos Respublikai" (2001), Garbės legiono (2007, Prancūzija), Tekančios saulės (2013, Japonija) ordinai ir daugelis kitų apdovanojimų.

Tegai:
Maskva, mirtis
Temos:
Metų netektys — 2020
Rygos uostas

"Keista laimė": Rusija įvertino Latvijos "pasiekimus" po įstojimo į ES

(atnaujinta 09:30 2020.12.01)
Rusijos senatorius pažymėjo, kad per pastaruosius 16 metų iš Latvijos Respublikos išvyko 370 tūkstančių žmonių. Be to, sunaikinta beveik visa pramonė

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos narys Aleksejus Puškovas įvertino Latvijos "pasiekimus" po jos įstojimo į Europos Sąjungą.

"Įstojusi į ES 2004 metais, Latvija pajuto radusi laimę. Rezultatas: Latvijos tranzito žlugimas, žuvininkystės pramonės, beveik visos pramonės sunaikinimas, alaus daryklų uždarymas (sovietmečiu jų buvo apie 80, liko trys ar keturios)", — parašė Rusijos senatorius Twitter'yje.

Pasak jo, per šį laiką iš Latvijos Respublikos išvyko 370 tūkst. žmonių.

"Keista laimė", — konstatavo Puškovas.

Į senatoriaus pranešimą sureagavo Latvijos ambasadorius Rusijoje Maris Riekstinšas. Jo manymu, liūdna, kad "atominės valstybės senatoriui rūpi, kaip suskaičiuoti kitos šalies alaus daryklas".

"Dar liūdniau, kai skaičiavimai neišeina", — parašė jis.

Diplomatas patarė Rusijos skaitytojams susipažinti su Latvijos statistikos departamento duomenimis apie vidutinį atlyginimą ar pensiją.

Savo ruožtu Puškovas pareiškė, kad informacija apie alaus daryklas Latvijoje yra gerai žinomas faktas.

"Praėjusį kartą ambasadorius mums paaiškino, kad klydome vertindami Latvijos uostų apkrovą ir apskritai tranzitą. Dabar Latvijos susisiekimo ministerija prašo mūsų Transporto ministerijos išsaugoti tranzitą: dėl jo praradimo Latvija netenka didelio pelno. Manau, kad ponas ambasadorius žino", — parašė senatorius.

Kaip anksčiau rašė Sputnik Latvija, respublikos Susisiekimo ministerija praėjusią savaitę kreipėsi į Rusijos transporto ministeriją su prašymu padėti sustabdyti Rusijos tranzito apimčių mažėjimą. Ministerijos vadovas Talis Linkaitis išreiškė susidomėjimą "kiekviena krovinių tona, kuri gali vykti per Latviją ar į Latviją".

Pastaruoju metu Rusija didina savo uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos šalių uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija turi direktyvą "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios rodo nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Tegai:
Rusija, ES, Latvija
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka: NATO kuria grupuotę "vakarų Baltarusijos žemių užgrobimui" 

(atnaujinta 18:21 2020.12.02)
Anksčiau Baltarusijos lyderis pareiškė, kad Varšuva prašė NATO sukurti specialias pajėgas Baltijos šalių ir Lenkijos armijose kovai su Baltarusijos valdžia

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad NATO kuriama karinė grupuotė siekiant "užgrobti vakarų Baltarusijos žemes", praneša Sputnik Baltarusija

Praėjusią savaitę Lukašenka, remdamasis informacija, kurią jis gavo iš Baltarusijos specialiųjų tarnybų, sakė, kad Varšuva anksčiau prašė NATO sukurti specialias pajėgas Baltijos šalių ir Lenkijos armijose kovai su Baltarusijos valdžia. Rugpjūtį Lukašenka apkaltino Lenkiją ketinimu aneksuoti Gardino sritį.

"NATO kuriama karinė grupuotė siekiant užgrobti vakarų Baltarusijos žemes", - teigė prezidentas. Papasakykite, kaip į tai reaguoti?"

Kalbėdamas apie padėties Baltarusijoje pablogėjimą, Lukašenka teigė, kad jį sukėlė išorinis kišimasis. "Kalbama apie, cituoju, "istorinį baltarusių žemių priklausymą Lenkijai". Tai jau deklaruojama atvirai. Pasirodo, ten, kur šiandien gyvename, šios žemės mums nepriklauso. Aišku kam. Jie veikia šia kryptimi", - sakė Baltarusijos lyderis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Baltarusijos valdininkai "nepagrįstai" kaltina NATO karinės galios didinimu regione. Jo nuomone, Minskas naudojasi išorine grėsme "norėdamas sutramdyti protestuotojus".

Prasidėjus protestams Baltarusijoje, Lietuvoje, netoli kaimyninės šalies sienos, buvo surengtos kelios NATO pratybos. Reaguodamas į tai, Minskas buvo priverstas stiprinti sienų su Vakarų valstybėmis apsaugą.

NATO nuolat didina kontingentų skaičių šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

Tegai:
Baltarusija, NATO, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų