Jevgenijus Primakovas, archyvinė nuotrauka

Kvotos, paskatos ir stipendijos: gaus užsienio studentai Rusijoje

(atnaujinta 21:29 2020.11.17)
Rusija pakeis kvotų suteikimo nemokamam užsienio piliečių mokslui Rusijos universitetuose sistemą, pridedant dotacijos ir stipendijos komponentą

VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas MIA "Rossija segodnia" nuotolinės konferencijos metu papasakojo apie federalinės agentūros darbo pokyčius, pranešė Marija Naumenka.

Užsieniečiams bus skiriamos stipendijos

Rusija pakeis kvotų suteikimo nemokamam užsienio piliečių mokslui Rusijos universitetuose sistemą, pridedant dotacijos ir stipendijos komponentą. Tai pareiškė Federalinės nepriklausomų valstybių sandraugos, užsienyje gyvenančių tautiečių ir tarptautinio humanitarinio bendradarbiavimo (Rossotrudničestvo) agentūros vadovas Jevgenijus Primakovas. Jo nuomone, tokiu atveju talentingų vaikų iš kitų šalių nereikės atitraukti nuo ugdymo proceso. Pati priemonė pritrauks daugiau pretendentų į Rusijos Federaciją.

"Jei suteiktume teisę studentams studijuoti Rusijoje už valstybės lėšas, norėtume, kad jie mokytųsi, o ne iš beviltiškumo, kad nėra galimybių save išlaikyti, eitų dirbti taksi vairuotojais, budėtojais ar kur nors kitur. Aš atėjau mokytis kaip programuotojas — tai ir turiu būti programuotojas, o ne taksistas", — sakė jis.

Agentūros vadovas kaip pavyzdį pateikė Amerikos ir Europos struktūras, kurios iš esmės teikia stipendijas ir paskatas.

"Mes (Rusija — Sputnik) — tik kvotą. Manau, kad tam tikrai šios kvotos daliai turėtų būti skiriama minimali stipendija, tada ji bus naudinga. Tai nėra biudžeto lėšų švaistymas, tai nėra labdara. Ateityje tai tikrai atsipirks", — pabrėžė Primakovas.

Rusijos Federacijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų Lavrovo ir Maso susitikimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба МИД РФ

Užsieniečiai, studijavę Rusijos Federacijoje, turėtų dirbti namuose, būti geros valios ambasadoriais, stiprinti savo šalies suverenitetą ir prisidėti gerinant santykius su Rusija.

Kvotos padvigubės

Tuo tarpu Rusijos universitetuose padidės švietimo kvotų skaičius. Primakovas pažymėjo, kad atitinkamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas jau yra. Dabar programa skirta 15 tūkstančių biudžetinių vietų. Iki 2023–2024 metų jų bus du kartus daugiau.

"Mes nežinome, kaip klostysis situacija ekonomikoje dėl "koronos" (Covid-19 koronaviruso pandemijos — Sputnik). Tai nėra paprasta. Tačiau mes vis tiek manome, kad yra sprendimas — ir studentų skaičius didės. Savo ruožtu, mus domina daugiau žmonių, atvykstančių iš buvusių sovietinių respublikų, NVS šalių", — sakė jis.

Buvusi TSRS yra prioritetas

Pasak Primakovo, "Rossotrudničestvo" savo naujojoje koncepcijoje ypatingą dėmesį skirs posovietinėms šalims.

"Svarbiausi pokyčiai, kuriuos turime, yra ne organizaciniai, o prasminiai. Tai nėra išorinio perimetro atmetimas, bet dėmesys artimam perimetrui, tai yra, darbui su buvusia TSRS. Šis prioritetas yra išdėstytas Rusijos Federacijos užsienio politikos koncepcijoje, mes tiesiog ketiname įgyvendinti šį prioritetą perskirstydami savo išteklius", — paaiškino jis.

Be to, jei anksčiau "Rossotrudničestvo" užduotis buvo humanitarinė pagalba, ypač kultūros, kalbos ir mokslo srityje, dabar darbotvarkė bus žymiai išplėsta. Pasak Jevgenijaus Primakovo, parodų ir folkloro ansamblių atvykimas yra neveiksmingo darbo pavyzdžiai.

"Dabar humanitarinis kelias apims žmogaus teises ir socialinius aspektus, asmens galimybes siekti gerovės, apginti savo teises, — sakė jis. — Nauja atnaujinta "Rossotrudničestvo" yra agentūra, formuojanti viešąją nuomonę ir dirbanti užsienyje. Tai yra esminis dalykas. Mes negalime būti patenkinti paprasčiausiai demonstruodami savo vėliavą ir savo puikią kultūrą".

Paskelbtas pergalingo Tuktamyševos čiuožimo "Grand Prix" etape Maskvoje vaizdo įrašas

(atnaujinta 17:04 2020.11.23)
Iš viso Rusijos rinktinė iškovojo vienuolika medalių iš dvylikos. Antrąją vietą užėmė Aliona Kostornaja, trečiąją — Anastasija Guliakova

Tarptautinė dailiojo čiuožimo sąjunga (ISU) paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pergalingas Rusijos dailiojo čiuožimo sportininkės Elizavetos Tuktamyševos čiuožimas "Grand Prix" etape Maskvoje. Vaizdo įrašas paskelbtas Facebook.

"Grand Prix" Maskvos etapas vyko sporto rūmuose "Megasport".

Vaizdo įraše galima pamatyti dalis sportininkės laisvosios programos. Jai pavyko įvykdyti du akselius su trimis su puse apsisukimais.

 Tuktamyševa iš viso surinko 223,39 taško ir užėmė pirmąją vietą, aplenkusi Alioną Kostornają (220,78) ir Anastasiją Guliakovą (199,03). Iš viso Rusijos rinktinė iškovojo vienuolika medalių iš dvylikos.

Tuktamyševa, komentuodama savo pergalę, pareiškė, kad buvo šokiruota ir nesitikėjo tokio rezultato.

Tegai:
Rusija, dailusis čiuožimas
Kalėdiniai žaislai

Latvija yra viena didžiausių Kalėdinių žaislų tiekėja į Maskvą

(atnaujinta 16:01 2020.11.23)
Tokių siuntų didelis importas į Rusijos Federaciją prasideda daugiausia rugpjūtį, o įforminimo pikas prasideda rugsėjį - spalį

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Latvija tiekia Maskvai daug Kalėdinės produkcijos šventėms. Apie tai pranešė Maskvos regioninės muitinės spaudos tarnyba.

Tokių prekių didelis importas prasideda daugiausia rugpjūtį, o muitinės įforminimo pikas prasideda rugsėjo - spalio mėnesiais.

Nuo metų pradžios Maskvos regioninėje muitinėje buvo įforminta 1,9 tūkstančio eglutės žaisliukų ir Naujametinių papuošimų — tai dešimt procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu, nuo rugsėjo pradžios buvo įforminti 74 procentai prekių, o nuo sausio iki balandžio deklaruota mažiau nei vienas procentas visos Naujametinės prekių apimties.

"Pagrindinė Naujųjų metų ir Kalėdų švenčių produktų importuotoja buvo Kinija, taip pat dideli prekių kiekiai buvo tiekiami iš Latvijos, Suomijos, Nyderlandų ir Lenkijos", — rašoma pranešime.

Katalikai ir stačiatikiai Kalėdas švenčia skirtingu metu. Taip yra dėl to, kad skaičiavimams buvo naudojami skirtingi kalendoriai — Juliano ir Grigaliaus. Katalikams įprasta Kalėdas švęsti prieš Naujuosius metus — gruodžio 25 dieną, o stačiatikiams jau po — sausio 7 dieną.

Tegai:
žaislai, Naujieji metai, Kalėdos, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Sinoptikai paspėliojo, kokių orų lietuviai gali sulaukti per Kalėdas
"Maxima" per šv. Kalėdas nedirbs, o per kitas šventines dienas dirbs trumpiau
Lapkričio 24-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 24 dienos šventės

(atnaujinta 15:55 2020.11.23)
Nuo lapkričio 24 dienos iki metų galo lieka 37 dienos, dienos ilgis — 08 val. 00 min., šią dieną savo vardadienį švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas

Lapkričio 24 yra 328-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 329-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 37 dienos.

2020 metų lapkričio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 16:05, dienos ilgis — 08 val. 00 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas.

Katalikai šią dieną mini kankinius — Šv. kunigą Andriejų Zung–Laką ir jo draugus.

1988 metais šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuoti vietnamiečių kankiniai, primenantys XVIII–XIX a. Tolimuosiuose Rytuose vykusią evangelizaciją.

Šią dieną minima 117 kankinių: 8 vyskupai, 50 kunigų ir 59 pasauliečiai. Bendru šventimu pagerbiami kankiniai iš Azijos regionų — Tunkvino, Anamitos ir Koncichino. Jie visi labiau norėjo iškentėti tremtį, kalėjimus, kankinimus, pagaliau net mirtį, negu mindžioti kryžių ir atsisakyti krikščioniškojo tikėjimo.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1714 metais Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, matematikas, astronomas, architektas. Mirė 1758 metais.

1906 metais gimė prozininkas ir vertėjas Kazys Jankauskas. Mirė 1996 metais.

1907 metais gimė rašytojas Justinas Pilyponis. Mirė 1947 metais.

1910 metais gimė rašytojas ir vertėjas Viktoras Katilius. Mirė 1993 metais.

1937 metais gimė literatūros tyrinėtojas, teatrologas Algis Samulionis. Mirė 1994 metais.

1941 metais gimė mokslo populiarintojas, diplomatas Romualdas Kalonaitis.

1952 metais gimė Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Albertas Malinauskas.

1956 metais gimė chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Ričardas Janilionis.

1989 metais buvo priimtas LSSR Tautinių mažumų įstatymas.

1996 metais mirė fizikos ir matematikos mokslų daktaras Viktoras Kybartas. Gimė 1929 metais.

1997 metais į apyvartą buvo išleisti naujieji 200 litų nominalo banknotai.

2010 metais nacionaliniame muziejuje Vilniuje iškilmingai įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija kultūros veikėjai Marijai Remienei ir etnologei Irenai Aušrelei Čepienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1642 metais danų jūrininkas Abelis Tasmanas atrado Tasmaniją.

1759 metais prasidėjo pragaištingas Vezuvijaus išsiveržimas.

1842 metais pirmą kartą susitiko Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas.

1859 metais buvo išspausdintas kontroversiškasis anglų natūralisto Čarlzo Darvino veikalas "Rūšių atsiradimas".

1874 metais Amerikietis Džozefas Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą.

1963 metais buvo nušautas Amerikos prezidento Džono F.Kenedžio nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas.

1987 metais JAV ir TSRS susitarė atsikratyti trumpų ir vidutinių nuotolių branduolinių raketų.

1991 metais nuo AIDS mirė britų legendinės grupės "Queen" 45 metų vokalistas Fredis Merkuris. Gimė 1946 metais.

1992 metais Kinijoje, Kinijos pietų oro linijų lėktyvui nukritus, žuvo 141 žmogus.

2007 metais Kevinas Rudas tapo 26-uoju Australijos ministru pirmininku.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai