Vokiečių karinė technika netoli Oriolo miesto, archyvinė nuotruka

FSB pasakojo, kokius nusikaltimus buvo pakarti nacių sadistai Oriolo srityje

(atnaujinta 15:17 2020.11.29)
Rusijos teisėsauga ir istorikai projekto "Be senaties termino" metu atskleidė daugybę nacių nusikaltimų prieš TSRS civilius gyventojus

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Didžiojo Tėvynės karo metu karo lauko tribunolo Orilio srityje nuosprendžiu buvo pakarti trys vokiečių Vermachto kareiviai, kurie sadistiškai žudė vaikus, moteris ir pagyvenusius žmones.

Adolfas Hitleris, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Фонд РИА Новости

Apie tai liudija išslaptintas dokumentas, kurį RIA Novosti pateikė Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) departamentas Omsko srityje, kur saugomi karinės kontržvalgybos "SMERŠ" archyviniai dokumentai.

Kalboma apie 1943 metų spalio 7 dienos pranešimą, kurį Centrinio fronto "SMERŠ" skyriaus viršininkas generolas majoras Aleksandras Vadis atsiuntė to paties fronto politinio skyriaus viršininkui generolui majorui Sergejui Galadževui.

Jame Vadis nurodo, kad 1943 metų rugsėjo 24 dieną, Sovietų kariuomenei išlaisvinus Oriolo srities Klimovskio apygardą, 48-osios armijos daliniai suėmė tris vokiečius: vyriausiąjį kapralą Josephą Švarcingerį, kapralą Gansą Rimą ir kapralą Vilgelmą Odiniusą.

"Atvežtus <...> į kaimą Novij Ropsk  Švarzingerį, Rimą ir Odiniusą atpažino vietos gyventojai, kaip 1943 m. rugsėjo 23 d. Vokiečių įvykdytų masinės civilių mirties bausmės ir kankinimų Setnikų miške dalyvius", — rašė Vadis. Po liudininkų apklausos visi trys buvo suimti.

Tyrimas nustatė, kad 1943 metų rugsėjo 23 dieną besitraukiantys vokiečių daliniai apsupo Setnikų mišką iš trijų pusių ir pradėjo masiškai naikinti ten besislapstančius Novij ir Starij Ropsk kaimų gyventojus.

"Vykdydami tarybinių piliečių sušaudymą, vokiečių karininkai ir kareiviai durstė žmones durtuvais ir peiliais, badė akis ir pan. Iš viso tą dieną vokiečiai sunaikino 200 žmonių, tame tarpe vaikus ir pagyvenusius žmones", — pranešė "SMERŠ" generolas.

Vokiečių vadovybė paliko Švarcingerį, Rimą ir Odiniusą tarp grupių, ginančių pagrindinių Vermachto pajėgų atsitraukimą. Jie turėjo sprogdinti tiltus, minuoti kelius, deginti kaimus ir žudyti civilius. 

Visi trys naciai dalyvavo žiauriose egzekucijose Setnikuose. Prie bylos buvo pridėtas Novo-Ropo bažnyčios kunigo laiškas apie tai, kad jis palaidojo 105 žmones, tame tarpe vaikus, žuvusius per tą masinę egzekuciją.

"Kaltinamieji Švarcingeris, Rimas ir Odiniusas 1943 m. rugsėjo 28 d. nuteisti mirties bausme pakariant. Bausmė įvykdyta 1943 m. spalio 2 dieną kaimo Novij Ropsk aikštėje, Klimovsky rajone, Oriolo srityje", — apibendrino generolas Vadis.

Rusijos teisėsauga ir istorikai projekto "Be senaties termino" metu atskleidė daugybę nacių nusikaltimų prieš TSRS civilius gyventojus.

Šių metų spalį Soleckio rajono teismas pirmą kartą Rusijos teisminiuose procesuose teisiškai pripažino nacių vykdytas civilių žudynes genocidu — dėl 1942 metų žudynių Žestianaja Gorka Naugardo apskrityje. Naciai ten nužudė daugiau nei 2,6 tūkst. žmonių.

Tegai:
Rusija, Rusijos Federalinio saugumo biuras (FSB)
Dar šia tema
Be senaties termino: kur slapstosi išlikę nacių nusikaltėliai
Pirmą kartą Rusijoje nacių vykdytas civilių žudymas buvo pripažintas genocidu
Valstybės Dūma pasiūlė sušaukti tribunolus dėl genocido Baltijos šalyse
Sušaudymas be senaties termino: kaip lenkai nužudė sovietinę Raudonojo kryžiaus misiją
Žurnalistė Marija Butina pikete prie Latvijos ambasados ​​Maskvoje, 2021 m. sausio 26 d.

Višinskis ir Butina piketavo prie Latvijos ambasados ​​prieš žiniasklaidos priespaudą

(atnaujinta 11:52 2021.01.26)
Butinos rankose, simboliškai surakintose antrankiais, plakatas su užrašu "Aukšto saugumo žodžio laisvės zona"

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. ŽTK narys, "Rossija segodnia" žiniasklaidos grupės vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis ir iš Amerikos kalėjimo paleista rusė, Visuomenės rūmų narė Marija Butina netoli Latvijos ambasados ​​Maskvoje surengė piketus prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojų persekiojimą Latvijoje ir apskritai Baltijos šalyse, pranešė RIA Novosti.

© Sputnik
"Raginu užstoti tautiečius" — Butina pikete prie Latvijos ambasados

Butinos rankose, simboliškai surakintose antrankiais, yra plakatas su užrašu "Aukšto saugumo lygio žodžio laisvės zona". Savo ruožtu Višinskis ragina nutraukti žurnalistų persekiojimą.

"Deja, man vėl teko užsidėti antrankius. Tai paskutinis dalykas, kurį norėčiau padaryti, bet kitaip negaliu. Tai yra solidarumo veiksmas su mūsų tautiečiais, Latvijos žurnalistais, kurie dabar persekiojami už alternatyvų požiūrį, už bendradarbiavimą su Rusijos žiniasklaida", — sakė Butina.

Tai, kas vyksta Latvijoje, visuomenininkė pavadino žodžio laisvės ir visuotinių vertybių persekiojimu.

"Latvijoje šiurkščiai pažeidžiamos ne tik kolegų žurnalistų, bet ir tautiečių teisės <...> Jie pažeidžia pagrindinę žurnalisto taisyklę — galimybę pasirinkti redakciją, kuri atitiktų jo vidinius įsitikinimus <...> Tai, kad Latvijoje manipuliuojama tokiomis sąvokomis, kaip Europos sankcijos, užfiksavome ne tik mes, ne tik Rusijos užsienio reikalų ministerija, bet ir organizacija, kurią vargu ar galima įtarti užuojauta mūsų šaliai, organizacija "Žurnalistai be sienų", — pažymėjo Višinskis.

2020 metų gruodį rusakalbiai Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Член Совета по правам человека при президенте РФ, исполнительный директор медиагруппы Россия Сегодня Кирилл Вышинский в одиночном пикете у посольства Латвии в Москве, 26 января 2021 года
© Sputnik / Евгений Биятов
Kirilas Višinskis

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus prieš rusakalbius žurnalistus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu.

Rusijos Federacijos diplomatinė žinyba pažymėjo, kad sankcijos yra asmeninio pobūdžio, susijusios su MIA "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, ir negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus.

Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Rusija, Latvija
Korporacijos Rostech stendas

Rusija pareiškė apie naujos kartos naikintuvo-perėmėjo sukūrimą

(atnaujinta 00:25 2021.01.26)
Šiuo metu perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etape

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Rusijos valstybinė korporacija "Rostech" pranešė apie naujos kartos naikintuvų-perėmėjų kūrimo pradžią, praneša RIA Novosti.

"Perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etape", — pridūrė bendrovė.

Bandomieji konstravimo darbai baigiami prototipo sukūrimu.

Anksčiau Rusijos orlaivių statybų korporacija "MiG" pareiškė, kad MiG-41, kuris kuriamas siekiant pakeisti perėmėją MiG-31, galės atlikti misijas kosmose.

Buvo pažymėta, kad jis taps "absoliučiai nauju lėktuvu", o ne giliu pirmtako modernizavimu. MiG-41 bus įdiegtos visiškai naujos technologijos darbui Arktyje, o ateityje jis galės atlikti užduotis be piloto.

Amerikiečių žurnalas "Military Watch" pernai prognozavo, kokie gali būti ateities Rusijos koviniai lėktuvai. Visų pirma apie MiG-41 buvo pranešta, kad jis sujungs MiG-25 ir MiG-31 perėmėjų bei naujos kartos technologijų pranašumus. Tokiu būdu, pažymėjo leidinys, MiG-41 galės kelti grėsmę priešo palydovams.

Tegai:
Rusija
Dar šia tema
Į tarnybos vietą. Paskelbtas Rusijos penktos kartos naikintuvo Su-57 vaizdo įrašas
Rusijos naikintuvai "užkariavo" Japoniją
Rusijos naikintuvas Su-57 užkariauja pasaulį. Kas toliau?
Vingio parke ant vyro užkrito medis

Vakarinio bėgimo metu Vilniuje ant vyro užkrito medis

(atnaujinta 08:18 2021.01.27)
Šiuo metu duomenų apie nukentėjusio sveikatos būklę nėra, tačiau liudininkai pažymi, kad jis buvo gyvas, kai buvo perduodamas gydytojams

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Vilniuje, Vingio parke, ant vyro, kuris išėjo pabėgioti, užkrito medis, apie tai Facebook pranešė liudininkas.

Šiuo metu duomenų apie vyro sveikatos būklę nėra, tačiau teigiama, kad jis gyvas. Įvykio liudininko padarytose nuotraukose matosi, kaip vyrui bandoma suteikti pagalbą. Taip pat vienoje iš nuotraukų galima pastebėti, kad nukentėjęs kraujuoja.

Дерево упавшее на мужчину в парке Вингис
Ant vyro užkritęs medis Vingio parke

Anot liudininko, vyras vakare bėgiojo, kai ant jo užkrito pušis.

Informaciją apie įvykį patvirtino ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

"Situacija sudėtingėja, daugėja pranešimų apie nelaimes, virstantys medžiai ne tik niokoja turtą, bet jau sužeidė ir žmogų Vingio parke", — parašė jis Facebook.

Meras pažymėjo, kad trečiadienį visą dieną snigs, savivaldybės tarnybos nespės valyti gatvių, todėl mieste susiklostys sunki padėtis kelyje, ir medžiai kels didelį pavojų.

"Mieli bėgikai, šeimos su vaikais — Vingio parke šiuo metu vaikščioti pavojinga. Kaip ir kituose parkuose — nerizikuokime, palaukime, kol nuo šakų nutirps sunkus sniegas", — paragino meras.

Šimašius taip pat pažymėjo, kad jis jau paprašė miesto tarnybų nupurtyti sniegą nuo jaunų medžių, krūmų, pušų, esančių prie namų. Jis paragino tai padaryti ir miesto gyventojus, tačiau paprašė aplenkti didelius medžius.

Anksčiau skubios pagalbos tarnyba 112 taip pat pranešė apie daugybę pranešimų apie nuvirtusius medžius. Ypač pasižymėjo Varėnos rajonas, kur nuo kelio per Dubaklonio mišką teko pašalinti net 20 medžių.

Lietuvoje jau antrą dieną smarkiai sninga. Išvakarėse apie 20 tūkstančių namų liko be elektros, nes sniegas nutraukė laidus.

Tegai:
orai, snigimas, Vingio parkas, Vilnius