Elektromobilio įkrovimas

Kaliningrado srityje bus įrengtos naujos elektromobilių įkrovimo stotelės

(atnaujinta 10:39 2020.12.03)
Objektai atsiras Kaliningrade, Guseve ir Sovetske, o po to — Baltijske, Mamonove, Nesterove, Bagrationovske, taip pat Ušakovo ir Talpakų kaimuose

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Kaliningrado energetikai planuoja iki 2025 metų regione įrengti devynias elektromobilių įkrovimo stoteles (EĮS), pranešė elektros tinklų bendrovės "Rosseti Jantar" spaudos tarnyba.

"Rosseti Jantar" patvirtino elektrinio įkrovimo infrastruktūros plėtros programą iki 2025 metų. Elektros transporto priemonių inžinieriai prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse ir greitkeliuose įrengs devynias elektrinių transporto priemonių įkrovimo stoteles. Trys greito tipo EĮS bus įrengtos Kaliningrade, Guseve ir Sovetske 2021 m. Dar šešios 2022–2025 m. bus įrengtos Baltijsko, Mamonovo, Nesterovo, Bagrationovsko miestuose, Ušakovo ir Talpakų kaimuose", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad naujos stotelės bus integruotos į "Rosseti Jantar EZS" ir vienintelio operatoriaus "Rosseti" valdymo ir stebėjimo platformą. Už paslaugą klientai galės sumokėti mobiliąja programėle. Stotele vienu metu gali naudotis dvi elektrinės transporto priemonės. Greitosiose EĮS "Mode 4" režimu tai užtruks iki 40 minučių, lėtosiose "Mode 3" režimu — iki šešių valandų, priklausomai nuo transporto priemonės modelio ir akumuliatoriaus išsikrovimo lygio.

Nuo 2017 metų "Rosseti Jantar" Kaliningrado srityje įrengė šešias elektromobilių įkrovimo stoteles, sukurdamas "žalią" trasą tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienų. EPS įrengiamos pačiame Kaliningrade, taip pat kurortiniuose miestuose Baltijos jūros pakrantėje — Zelenogradske, Svetlogorske, Jantarnyj ir Kuršių nerijoje.

Pasak bendrovės, "Rosseti" viena pirmųjų šalyje pradėjo plėtoti elektrinio įkrovimo infrastruktūrą. Nuo Kaliningrado iki Irkutsko jau įrengta daugiau nei 250 stotelių. Iki 2024 metų pagal 30/30 programą 30 didžiųjų miestų ir 30 greitkelių turėtų būti įrengta apie tūkstantis elektromobilių įkrovimo stotelių.

Tegai:
elektromobilis
Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Udalcovas

Buvęs RF ambasadorius papasakojo apie tautiečių problemas Lietuvoje

(atnaujinta 21:32 2021.02.24)
Diplomatas papasakojo, kaip jis asmeniškai sureagavo į paminklo išniekinimo Žiežmaruose istoriją ir apie tai, ką padarė vietinė valdžia

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo vykdomasis direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigė, kad žinojimas apie rusakalbių problemas Lietuvoje padės jas išspręsti.

Apie tai jis pasakė per internetinę konferenciją, kurios metu buvo pristatyta ataskaita apie rusų ir tautiečių padėties užsienyje analizę, atskleidžiant jų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių pažeidimo faktus praėjusiais metais.

Udalcovas priminė, kad buvo Rusijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje, ir ne iš nuogirdų žino, su kokiomis situacijomis tautiečiai susiduria Baltijos šalyse.

"Tautiečių problema — ne tik kalėjime esančių, persekiojamų asmenų apsauga, čia daugybė veiksnių, kurie vienu ar kitu būdu daro įtaką, kaip mūsų žmonės jaučiasi ten. Ataskaitoje tai labai kvalifikuotai pavaizduota. Man atrodo, kad šie aspektai taip pat reikalauja labai rimtos analizės ir tinkamos reakcijos", — sakė jis.

Buvęs ambasadorius priminė apie paminklo sovietų kariams Žiežmariuose išniekinimą, įvykusį praėjusių metų rugsėjį. Tada vandalai išpylė raudonus dažus ir užrašė įžeidžiamus užrašus ant Raudonosios armijos karių paminklo vietinėse kapinėse. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl memorialo išniekinimo.

"Mes atvykome ten kitą dieną, aš, kaip ambasadorius. Mes padarėme labai griežtą pareiškimą. Aš pakviečiau seniūną. Atėjau prie šio paminklo. Aš jam pasakojau, kaip mes reaguosime. Pranešiau jam, kad RF Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl šio paminklo išniekinimo. Tai jam sukėlė įspūdį. Mūsų pokalbis baigėsi tuo, kad miesto valdžia ėmėsi remonto ir per dvi savaites suremontavo šį paminklą. Aš atvykau, kai tai buvo padaryta, apžiūrėjau — jau buvo padorios, normalios būklės", — pasakojo Udalcovas.

Šalia kario su vėliava, stovinčio ant postamento, paminklo yra masinė kapavietė. Išlaisvinant miestą čia buvo nužudyta ir palaidota daugiau nei 920 raudonarmiečių, tačiau ne visi vardai žinomi. 2002 metais laidojimo vieta buvo atkurta Rusijos lėšomis.

Taip pat Udalcovas priminė požiūrį į rusą Jurijų Melį, kuris Lietuvoje kali dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Jis pažymėjo, kad Lietuvos valdžia nerimauja dėl to, kad Rusijos Federacijos tyrimų komitetas ėmėsi bylos prieš teisėjus ir prokurorus.

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos tyrimų komitetas pradėjo bylą dėl karinių kapinių Lietuvoje išniekinimo
Latvijoje iš memorialo sovietų kariams pavogta patranka
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (kairėje) ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu (dešinėje)

Peskovas atskleidė, kodėl Putinas buvo be kepurės spaudžiant dideliam šalčiui

(atnaujinta 21:23 2021.02.24)
Dieną anksčiau, Tėvynės gynėjo dienos proga, Rusijos vadovas atvyko į Aleksandro sodą pagerbti karių atminimo

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori dalyvauti reikšminguose renginiuose be galvos apdangalo — jo sveikata gera, žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, aiškindamas Putino pasirodymą be kepurės vainikų padėjimo ceremonijoje Tėvynės gynėjo dieną, vasario 23 dieną.

Putinas antradienį padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo prie Kremliaus sienos, pagerbdamas žuvusių karių atminimą. Nepaisant šalnų, valstybės vadovas buvo be kepurės.

"Mes tikrai pranešime valstybės vadovui apie jūsų susirūpinimą. Mus tikrai labai paliečia jūsų rūpestis jo sveikata. Bet jūs žinote, kad jo sveikata yra gera. Ir taip, deja, nepaisant šalnų, jis dažniausiai ypač tokiomis jaudinamomis iškilmingomis akimirkomis vis tiek nori būti be galvos apdangalo", — sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl valstybės vadovas buvo be galvos apdangalo, kai lauke buvo 20 laipsnių šalčio.

Į Aleksandro sodą valstybės vadovas tradiciškai atvyksta vasario 23 dieną, kai Rusija švenčia Tėvynės gynėjo dieną.

Tegai:
Tėvynės gynėjo diena, šalčiai, Rusija, Vladimiras Putinas
Policijos automobilis

Vilniuje esančiame bute policija rado 10 kg kanapių

(atnaujinta 07:47 2021.02.26)
Įtariamieji, gimę 1991, 1992 ir 1999 metais, uždaryti į areštinę, o vyras, gimęs 1988 metais, apklaustas

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Vilniuje esančiame bute policijos pareigūnai rado ir paėmė apie 10 kg augalinės kilmės medžiagos, praneša Lietuvos policijos departamentas.

Incidentas įvyko vasario 25 dieną Blindžių gatvėje. Policijos duomenimis, įtariama, kad tai narkotinė medžiaga — kanapės.

Įtariamieji, gimę 1991, 1992 ir 1999 metais, uždaryti į areštinę, o vyras, gimęs 1988 metais, apklaustas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
kanapės, policija, Vilnius
Dar šia tema
Lietuvoje moteris peiliu sužalojo policininką
Pasvalio rajone vairuotojas atsitrenkė į greitosios pagalbos automobilį ir žuvo
Klaipėdos policija atsakė į pranešimus apie prieigos prie jūros ribojimus