Lavrovas pareiškė, kad Rusijos ir Vokietijos santykiams reikalingas perkrovimas
(atnaujinta 14:40 2020.12.08)
Lavrovas pažymėjo, kad Vokietijos politikų atvykimas į Maskvą taps gera proga pratęsti dialogą ir ieškoti papildomų kontaktinių taškųVILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. Maskvos ir Berlyno santykiuose susikaupė nemažai problemų, todėl jiems reikia perkrovimo, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitikime su partijos "Alternatyva Vokietijai" delegacija Rusijos sostinėje, pranešė RIA Novosti.
©
Sputnik / Михаил Воскресенский
"Tarp mūsų su Vokietija daug klausimų, kuriuose mes laikomės skirtingų pozicijų, kartais priešingų pozicijų, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai yra natūralus dalykas, o situacija, visų pirma, tarpvalstybinių grėsmių, būdingų visai žmonijai, augimas reikalauja dialogo, interesų pusiausvyros paieškos, o ne konfrontacijos eskalavimo, ne bandymų trukdyti dialogui", — sakė ministras.
Lavrovas pažymėjo, kad Vokietijos politikų atvykimas į Maskvą bus gera proga pratęsti dialogą ir ieškoti papildomų kontaktinių taškų, nors Berlynas ir bandė sutrukdyti šiai kelionei, nustatydamas "kliūtis ir sudarant protokolinius sunkumus".
"Mus ypač nustebino dėl jūsų kelionės sukelta isteriška vidinė diskusija. <...> Mes savo ruožtu niekada ne tik neprotestuojame, bet ir netrukdome palaikyti ryšius tarp Vokietijos valdžios atstovų ir Rusijos opozicijos, o Berlyno atstovai mieliau renkasi iš opozicijos atstovų susitikti ne su parlamentinių partijų atstovais, bet su nesisteminiais veikėjais", — prisiminė jis.
Anksčiau Lavrovas pareiškė, kad Vokietija sustiprino Rusijos sulaikymo kursą, o kaltinimai, ultimatumai ir grasinimai, jo nuomone, Berlyne tapo įprasti. Ministras taip pat pavadino Vokietijos elgesį situacijoje su Aleksejumi Navalnu nepriimtinu ir neatitinkančiu tarptautinių įsipareigojimų.
Incidentas su Navalnu ir antirusiškos sankcijos
ES anksčiau priėmė sprendimą taikyti sankcijas šešiems asmenims ir vienai organizacijai dėl situacijos su Aleksejumi Navalnu. Rusams buvo uždrausta patekti į Sąjungą. Lavrovas anksčiau sakė, kad Maskva imsis atsakomųjų priemonių dėl ES antirusiškų sankcijų, susijusių su Navalno byla.
Navalnas rugpjūčio 20 dieną sunegalavo lėktuve. Jis buvo paguldytas į Omsko ligoninę. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Pasak Rusijos gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta. Vėliau jis lėktuvu buvo nugabentas į Vokietiją. Po to šios šalies vyriausybė, remdamasi karo gydytojais, paskelbė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodinga karine "Novičiok" medžiaga.
Vėliau Vokietijos Federacinės Respublikos ministrų kabinetas teigė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, be to, OPCW, Berlyno prašymu, atlieka savo tyrimus. Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialią užklausą dėl šios situacijos. Iki šiol tiek Vokietija, tiek OPCW atsisakė pateikti Maskvai medžiagos, kuri, jų nuomone, tapo "apnuodijimo" priežastimi, formulę.
Tegai:
Višinskis ir Butina piketavo prie Latvijos ambasados prieš žiniasklaidos priespaudą
(atnaujinta 11:52 2021.01.26)
Butinos rankose, simboliškai surakintose antrankiais, plakatas su užrašu "Aukšto saugumo žodžio laisvės zona"VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. ŽTK narys, "Rossija segodnia" žiniasklaidos grupės vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis ir iš Amerikos kalėjimo paleista rusė, Visuomenės rūmų narė Marija Butina netoli Latvijos ambasados Maskvoje surengė piketus prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojų persekiojimą Latvijoje ir apskritai Baltijos šalyse, pranešė RIA Novosti.
Butinos rankose, simboliškai surakintose antrankiais, yra plakatas su užrašu "Aukšto saugumo lygio žodžio laisvės zona". Savo ruožtu Višinskis ragina nutraukti žurnalistų persekiojimą.
"Deja, man vėl teko užsidėti antrankius. Tai paskutinis dalykas, kurį norėčiau padaryti, bet kitaip negaliu. Tai yra solidarumo veiksmas su mūsų tautiečiais, Latvijos žurnalistais, kurie dabar persekiojami už alternatyvų požiūrį, už bendradarbiavimą su Rusijos žiniasklaida", — sakė Butina.
Tai, kas vyksta Latvijoje, visuomenininkė pavadino žodžio laisvės ir visuotinių vertybių persekiojimu.
"Latvijoje šiurkščiai pažeidžiamos ne tik kolegų žurnalistų, bet ir tautiečių teisės <...> Jie pažeidžia pagrindinę žurnalisto taisyklę — galimybę pasirinkti redakciją, kuri atitiktų jo vidinius įsitikinimus <...> Tai, kad Latvijoje manipuliuojama tokiomis sąvokomis, kaip Europos sankcijos, užfiksavome ne tik mes, ne tik Rusijos užsienio reikalų ministerija, bet ir organizacija, kurią vargu ar galima įtarti užuojauta mūsų šaliai, organizacija "Žurnalistai be sienų", — pažymėjo Višinskis.
2020 metų gruodį rusakalbiai Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.
©
Sputnik / Евгений Биятов
Kirilas Višinskis
Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus prieš rusakalbius žurnalistus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu.
Rusijos Federacijos diplomatinė žinyba pažymėjo, kad sankcijos yra asmeninio pobūdžio, susijusios su MIA "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, ir negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus.
Tegai:
Rusija pareiškė apie naujos kartos naikintuvo-perėmėjo sukūrimą
(atnaujinta 00:25 2021.01.26)
Šiuo metu perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etapeVILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Rusijos valstybinė korporacija "Rostech" pranešė apie naujos kartos naikintuvų-perėmėjų kūrimo pradžią, praneša RIA Novosti.
"Perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etape", — pridūrė bendrovė.
Bandomieji konstravimo darbai baigiami prototipo sukūrimu.
Anksčiau Rusijos orlaivių statybų korporacija "MiG" pareiškė, kad MiG-41, kuris kuriamas siekiant pakeisti perėmėją MiG-31, galės atlikti misijas kosmose.
Buvo pažymėta, kad jis taps "absoliučiai nauju lėktuvu", o ne giliu pirmtako modernizavimu. MiG-41 bus įdiegtos visiškai naujos technologijos darbui Arktyje, o ateityje jis galės atlikti užduotis be piloto.
Amerikiečių žurnalas "Military Watch" pernai prognozavo, kokie gali būti ateities Rusijos koviniai lėktuvai. Visų pirma apie MiG-41 buvo pranešta, kad jis sujungs MiG-25 ir MiG-31 perėmėjų bei naujos kartos technologijų pranašumus. Tokiu būdu, pažymėjo leidinys, MiG-41 galės kelti grėsmę priešo palydovams.
Paaiškėjo, koks bus poveikis smulkiąjam ir vidutiniam Baltijos šalių verslui po "Brexit"
(atnaujinta 16:19 2021.01.26)
Pabrėžiama, kad dažniau įmonės "Brexit" pasekmes įvertino neutraliai — taip mano 33% Latvijoje, 26% Estijoje ir net 46% Lietuvoje apklaustų vadovųVILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Tik viena iš dešimties Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) prognozuoja neigiamą "Brexit" poveikį jų veiklai, pabrėžiama "Luminor" banko 2020 metų gruodžio mėnesį atlikta apklausa.
Pabrėžiama, kad dažniau įmonės "Brexit" pasekmes įvertino neutraliai — taip mano 33% Latvijoje, 26% Estijoje ir net 46% Lietuvoje apklaustų vadovų.
Pažymima, kad 39 procentai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo vadovų teigė, kad "Brexit" neturės įtakos jų verslui, nes įmonė nebuvo plėtojama JK. Daugiau nei pusė apklaustų Baltijos šalyse MVĮ teigė, kad neketina plėsti savo verslo 2021 m. Dėl nenuspėjamų pasaulinių įvykių, įskaitant "Brexit", pasekmes.
Pagal 2020 metų apklausą, COVID-19 pandemija šiuo metu yra labiau neaiški verslui nei "Brexit". Taigi 67 proc. Lietuvos, 52 proc. Latvijos ir 48 proc. Estijos MVĮ mano, kad ilgalaikiai su pandemija susiję apribojimai neigiamai paveiks jų verslo tvarumą.
"Brexit" vertinimui įtakos greičiausiai turėjo prasidėjusi COVID‑19 pandemija — palyginti su ja, visa kita atrodo nelabai reikšminga. Šiais metais smulkus ir vidutinis verslas labiau nerimauja dėl veiklos finansavimo galimybių. „Luminor“ pradėjo bendradarbiauti su Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu — atvėrėme 660 milijonų eurų paskolų portfelį skirtą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuris, tikimės, padės mūsų klientams plėsti veiklą, vykdyti investicinius projektus ar papildyti apyvartinį kapitalą", — teigė "Luminor" banko Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.
Pažymima, kad "Luminor" banko apklausa buvo atlikta 2020 metų gruodį, bendradarbiaujant su rinkos tyrimų kompanija "Norstat". Apklausos dalyviai — 750 Baltijos šalių SVĮ vadovai arba finansų vadovai.
Tegai: