MIA agentūros Rossija segodnia logotipas, archyvinė nuotrauka

Rusija prognozuoja, kad Baltijos šalyse padidės spaudimas rusakalbei žiniasklaidai

(atnaujinta 17:33 2020.12.14)
Pasak Rusijos nuolatinio atstovo prie ESBO pavaduotojo, spaudimas Rusijos ir rusakalbei žiniasklaidai yra Baltijos šalių valdžios politinio diskurso dalis

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Maskva prognozuoja, kad Baltijos šalyse padidės spaudimas Rusijos ir rusakalbei žiniasklaidai, RIA Novosti sakė Rusijos nuolatinio atstovo prie ESBO pavaduotojas Maksimas Bujakevičius.

"Baltijos šalys, žinoma, yra atsibodęs pavyzdys, tačiau, deja, jo aktualumas dėl to nesumažėja. <...> Tai jau yra visiškai oficialus, matyt, diskursas dėl specialių priemonių naudojimo ir, kaip sakoma, šių respublikų specialiųjų tarnybų spaudimo. Tai yra dabartinis jų valdžių vektorius ir taip savaip jie supranta nuomonės laisvę", — sakė jis.

Pastaraisiais metais padėtis su Rusijos žiniasklaida Baltijos šalyse tampa vis sudėtingesnė. Pavyzdžiui gruodžio pradžioje keli rusakalbiai latvių žurnalistai buvo apkaltinti ES sankcijų režimo pažeidimu.

Pagal Latvijos baudžiamojo kodekso 84 straipsnį jiems gresia bauda arba laisvės atėmimas. Latvijos, Lietuvos ir Estijos valdžios mano, kad šiems žurnalistams, bendradarbiaujantiems su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", taikomos ES nustatytos sankcijos naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui. Tačiau žurnalistai nėra šių portalų darbuotojai ir veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai bei korespondentai. Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pažymėjo, kad ES sankcijos yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi, tad negali būti taikomos visiems, bendradarbiaujantiems su kontroliuojančiąja bendrove.

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus žurnalistų atžvilgiu pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į šias baudžiamąsias bylas. 

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
žiniasklaida, žodžio laisvė, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida
Dar šia tema
Latvijos VST įvardijo septynių rusakalbių žurnalistų sulaikymo priežastis
Ekspertas: Latvijoje žurnalistai yra begėdiškai ir įžūliai persekiojami
Latvijos parlamentaras pasipiktino žurnalistų sulaikymu Latvijoje
Europa kuria "netiesos ministeriją" kovai su Rusija
Sputnik V vakcina

Europoje paskelbė "Sputnik V" gebėjimą sustabdyti pandemiją

(atnaujinta 00:30 2021.01.18)
Anot žurnalistų, Vakarų "pasakotojai" daugelį metų neigė Rusijos pasiekimus ir dabar stebisi pranešimu apie vaistų kūrimą

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Rusija sukūrė vakciną "Sputnik V" ir pademonstravo gebėjimą savarankiškai sukurti vaistą, galintį nuslopinti koronaviruso pandemiją, rašo Prancūzijos laikraštis "Monde diplomatique".

Straipsnio autorius Federikas Kuzka mano, kad Vakarai į šio vaisto atsiradimą reagavo skeptiškai ir abejingai dėl nežinojimo apie Rusijos mokslo tradicijas.

"Dėl kalbinių, kultūrinių ir politinių skirtumų, Rusijos iniciatyvos autoriai įtariai vertina šį neišmanymą", — sakė Kuzka.

Žurnalistas pabrėžė, kad vakcinos "Sputnik V" sukūrimas yra visos istorinės mokslo raidos Rusijoje grandinės rezultatas. Tačiau, jo nuomone, Vakarų "pasakotojai" daugelį metų neigė Rusijos pasiekimus ir dabar nustemba dėl paskelbto vaisto.

"Skirtingai nuo tokių šalių kaip JAV ir Europos Sąjunga, kur farmacijos laboratorijos primeta savo vaistus astronominėmis kainomis, Rusija nesivaiko pinigų", — nuomonę išsakė straipsnio autorius.

Jis pridūrė, kad "Sputnik V" dabar plinta visame pasaulyje ir galbūt po 50 metų niekas neatsimins vakarietiškų įtarimų dėl Rusijos vakcinos.

Rugpjūčio mėnesį Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus elektrochemijos tyrimų centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V". Vaistas sukurtas remiantis ištirta ir patikrinta žmogaus adenovirusinių vektorių platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikių neigiamų pasekmių nebuvimas.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Europa, Rusija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kauno klinikose prasidėjo revakcinacija nuo koronaviruso
Lietuvoje paskelbta "Pfizer" vakcinos tiekimo atnaujinimo data
Atsisveikinimo ceremonijoje, skirtoje Jeralaš leidėjui, režisieriui Borisui Gračevskiui, kino namuose Maskvoje

Maskvoje vyksta atsisveikinimas su Borisu Gračevskiu

(atnaujinta 21:54 2021.01.17)
Gračevskis, eidamas 72 metus, mirė ketvirtadienį Maskvos ligoninėje dėl koronaviruso sukeltų komplikacijų

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Maskvoje, kino namuose, prasidėjo atsisveikinimo su "Jeralaš" meno vadovu Borisu Gračevskiu ceremonija, draugai, kolegos ir kūrybos gerbėjai atvyko su juo atsisveikinti, praneša RIA Novosti.

Gračevskis, eidamas 72 metus, mirė ketvirtadienį ligoninėje dėl koronaviruso sukeltų komplikacijų.

На церемонии прощания с создателем детского юмористического киножурнала Ералаш, режиссером Борисом Грачевским в Доме кино в Москве
© Sputnik / Антон Денисов
Atsisveikinimo ceremonijoje, skirtoje "Jeralaš" leidėjui, režisieriui Borisui Gračevskiui, kino namuose Maskvoje

Karstas pastatytas scenoje, apsuptas gėlių ir vainikų. Salėje groja muzika, dideliame ekrane rodomos Gračevskio nuotraukos, daugelis jų vaizduoja jį su draugais ir kolegomis.

Režisierius gruodžio mėnesį užsikrėtė koronavirusu ir pirmą kartą buvo gydomas namuose. Tačiau mėnesio pabaigoje jis buvo sunkios būklės vienoje iš Maskvos ligoninių.

На церемонии прощания с создателем детского юмористического киножурнала Ералаш, режиссером Борисом Грачевским в Доме кино в Москве
© Sputnik / Антон Денисов
Atsisveikinimo ceremonijoje, skirtoje "Jeralaš" leidėjui, režisieriui Borisui Gračevskiui, kino namuose Maskvoje

Buvo pranešta, kad Gračevskio būklė stabilizavosi, tačiau sausio 14 dieną režisieriaus draugas, aktorius Vladimiras Dolinskis paskelbė apie jo mirtį.

Borisas Gračevskis — režisierius, scenaristas, filmų "Stogas" ir "Tarp muzikos ar tantros simfonijos" autorius, taip pat kelių dokumentinių filmų kūrėjas. Vaikų nuotaikingą naujienų leidinį "Jeralaš" 1974 metais įkūrė Gračevskis kartu su dramaturgu Aleksandru Čmeliku. 10 metų Gračevskis buvo "Jeralaš" direktorius, nuo 1984 metų — laikraščio meno vadovas.

Tegai:
koronavirusas, Rusija, mirtis
Sausio 18-oji

Kokia šiandien diena: sausio 18-osios šventės

(atnaujinta 13:50 2021.01.17)
Šią dieną 1401 metais Vytautas ir Lietuvos bajorai Vilniuje perdavė Lenkijai raštus, kuriuose buvo išdėstyta, jog Vytautas valdys Lietuvą kaip Lenkijos vietininkas, o po mirties grąžins ją Lenkijai

Sausio 18 yra 18-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 347 dienos.

2021 metų sausio 18 dieną saulė saulė teka 08:31, leidžiasi 16:27, dienos ilgis — 7 val. 56 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gedgaudas, Jogailė, Liberta, Jolita.

Sausio 18-oji Lietuvos istorijoje

1401 metais Vytautas ir Lietuvos bajorai Vilniuje perdavė Lenkijai raštus, kuriuose buvo išdėstyta, jog Vytautas valdys Lietuvą kaip Lenkijos vietininkas, o po mirties grąžins ją Lenkijai.

1667 metais gimė Jonas Berentas, lietuvių raštijos puoselėtojas. Mirė 1737 m.

1897 metais gimė etnografas Balys Buračas. Mirė 1972 m.

1900 metais gimė Juozas Tarvydas, literatūros tyrinėtojas, kritikas. Mirė 1973 m.

1918 metais mirė knygnešys Jurgis Bielinis. Prasidėjo judėjimas už krikščionių vienybę. Gimė 1846 m.

1921 metais Vilniuje gimė tautosakininkė Aleksandra Šalčiūtė.

1925 metais atidarytas Panevėžio muziejus.

1932 metais gimė aktorius Algimantas Bružas.

1951 metais Panevėžyje gimė poetė Daina Pranckietytė.

Sausio 18-oji pasaulio istorijoje

1520 metais Danijos ir Norvegijos karalius Kristianas II užkariavo Švediją.

1535 metais Ispanai įkūrė Limą — Peru sostinę.

1778 metais kapitonas Džeimsas Kukas atrado Havajų salas.

1779 metais Londone gimė gydytojas, filologas, žodyno sudarytojas Peteris Rožė.

1806 metais F. Bofortas sudarė sąlyginę skalę vėjo stiprumui (greičiui) matuoti.

1871 metais Vilhelmas I paskelbtas Vokietijos imperatoriumi.

1911 metais amerikietis Judžinas Ylis tapo pirmuoju pasaulyje pilotu, kuris lėktuvu nusileido ant laivo denio.

1919 metais prasidėjo Versalio taikos konferencija, kuria baigėsi I pasaulinis karas.

1943 metais II pasauliniame kare po 16 mėnesių trukusios apgulties sovietų armija pralaužė Leningrado blokadą.

1951 metais Olandijoje buvo pirmą kartą panaudotas melo detektorius.

1968 metais JAV ir SSRS suderino sutarties projektą dėl branduolinės ginkluotės kontrolės.

1976 metais Prancūzija išsiuntė iš šalies 40 SSRS pareigūnų, apkaltinusi juos šnipinėjimu.

1989 metais tūkstančiai mitinguojančių čekų centrinėje Prahos aikštėje reikalavo laisvės bei pagarbos žmogaus teisėms.

1992 metais daugiau kaip 100 000 žmonių dalyvavo pirmoje per 22 metus legalioje demonstracijoje Kenijoje, protestuojant prieš vyriausybės politiką.

1999 metais 62-ejų metų buvęs Zimbabvės prezidentas Kananas Banana nuteistas 10 metų laisvės atėmimo (9 iš jų lygtinai) už homoseksualizmą.

2011 metais būdamas 95 metų amžiaus Vašingtone mirė Taikos korpuso įkūrėjas Sardžentas Šraiveris.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai