Foto objektyvas

Rusijos Valstybės Dūma paragino ES pasmerkti Latviją rusakalbių žurnalistų priespaudą

(atnaujinta 17:49 2020.12.23)
Parlamentarai pabrėžia, kad, jų manymu, visiškai nepriimtina vykdyti baudžiamąsias operacijas prieš Latvijai neparankius visuomenės veikėjus ir žurnalistus

VILNIUS, gruodžio 23 — Sputnik. Trečiadienį plenarinėje sesijoje Valstybės Dūma priėmė rezoliuciją, kurioje kreipiasi į Europos šalių parlamentarus, pasmerkdama Latvijos valdžios veiksmus rusakalbių žurnalistų atžvilgiu, ir ragina priešintis cenzūrai kaip politinės kovos elementui. Apie tai paskelbė RIA Novosti.

"Valstybės Dūmos deputatai kreipiasi į Europos valstybių parlamentus, kad jie pasmerktų šiurkščius Latvijos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų laikytis žodžio laisvės pažeidimus, taip pat remti laisvą žiniasklaidos darbą, priešintis jėgos naudojimui ir cenzūrai, kaip politinės kovos ir informacijos konfrontacijos įrankiams", — sakoma kreipimesi.

Parlamentarai pabrėžia, kad, jų manymu, visiškai nepriimtina vykdyti baudžiamąsias operacijas prieš Latvijai neparankius visuomenės veikėjus ir žurnalistus.

Kreipimesi pažymima, kad dar vienas provokuojamas Latvijos valdžios veiksmas, kurio tikslas buvo neteisėtai išstumti rusakalbių žiniasklaidos atstovus iš Latvijos informacinės erdvės, buvo 2020 metų gruodžio 3 dieną Latvijos valstybės saugumo tarnybos sulaikyti septyni informacinių portalų "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" darbuotojai.

Visos Valstybės Dūmos frakcijos palaikė kreipimąsi. Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat palaikė apeliacijos projektą.

"Mes palaikome Tarptautinių reikalų komiteto parengtą Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos apeliacijos projektą, susijusį su Latvijos valdžios represiniais veiksmais prieš rusakalbius žurnalistus", — sakoma ministerijos atsakyme.

Anksčiau rusakalbiams latvių žurnalistams, kurie dirbo portaluose "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo pareikšti įtarimai dėl ES sankcijų režimo pažeidimo, jie buvo apklausti ir turėjo pasižadėti neišvykti iš šalies. Pasak agentūros, kaltinimai buvo pareikšti pagal Latvijos baudžiamojo įstatymo 84 straipsnį (ES sankcijų režimo pažeidimas), bausmė — nuo piniginės baudos iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su žiniasklaidos grupe MIA "Rossija segodnia".

Tuo tarpu Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra agentūros darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai. Kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, sankcijos yra asmeninio pobūdžio, asmeniškai taikomos MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui ir negali būti taikomos visiems, bendradarbiaujantiems su žiniasklaidos bendrove.

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus prieš rusakalbius žurnalistus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. MIA "Rossija Segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
žurnalistai, Latvija, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (122)
Dmitrijus Peskovas

Peskovas teigė, kad JAV nėra linkusios plėtoti santykių su Rusija

(atnaujinta 20:31 2021.01.20)
Rusijos prezidento atstovas spaudai teigia, kad Vladimiras Putinas yra ir liks Rusijos bei Amerikos santykių plėtros rėmėjas

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo, yra ir bus santykių su JAV plėtotės šalininkas, tačiau jau keletą metų jo požiūris nebuvo abipusis užsienyje, sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša RIA Novosti.

"Jūs žinote, kad Putinas buvo, yra ir liks Rusijos ir Amerikos santykių plėtros rėmėjas, nes be normalių dviejų galių santykių neįmanoma kalbėti apie stabilų pasaulį. Deja, toks Putino požiūris daugelį metų nebuvo atlieptas užsienyje", — žurnalistams sakė Peskovas.

Maskvos ir Vakarų santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorijos dalimi.

Maskva buvo apkaltinta kišimusi ir prieš ją buvo įvestos sankcijos, Rusija atsakė, pradėdama importo pakeitimo kursą. Be to, Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti su Maskva sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą tvirtino, kad nedalyvauja konflikte Ukrainoje ir nėra Minsko susitarimų objektas.

Tegai:
JAV, Rusija, Vladimiras Putinas, Dmitrijus Peskovas
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Kremlius sureagavo į Navalno atliktą tyrimą apie Putino "rūmus"

(atnaujinta 17:52 2021.01.20)
Kaip priminė Peskovas, ši tema buvo pradėta prieš trejus ar ketverius metus ir šiuo atveju "pilama iš tuščio į kiaurą"

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas Aleksejaus Navalno tyrimą dėl Vladimiro Putino "rūmų" Gelendžike pavadino nepagrįstais pareiškimais, nesąmone ir kompiliacija.

"Taip, jau susipažinome", — žurnalistams sakė Peskovas.

Pasak jo, "šioje medžiagoje nėra nieko naujo".

"Jūs žinote, kad ši tema buvo pradėta maždaug prieš trejus ar ketverius metus. Ir šiuo atveju, pilama iš tuščio į kiaurą, jau ne kartą bandyta naudoti šias insinuacijas. Ir dažnai net neapkraunant savęs — tai buvo prieš ketverius metus, ir dabar — neapkraunant savęs bent minimaliais bandymais kaip nors ką nors įrodyti, bet bent jau iliustruoti", — RIA Novosti cituoja Kremliaus atstovą.

Jis sako, kad "vienintelė naujovė" šiame tyrime buvo "montažo" naudojimas. "Ten, kažkokių rūmų baseine, yra vaizdai apie Putino maudynes Jenisejuje — filmuota medžiaga, kuri Putinui plaukiant Jenisejuje apskriejo pasaulį. Tai toks sausas pareiškimas", — pridūrė prezidento atstovas spaudai.

Paprašytas patikslinti, ar Kremlių domina informacija, kad Federalinė saugumo tarnyba saugo Navalno medžiagoje nurodytus "rūmus", Peskovas paaiškino: "Jokių sąsajų nei su prezidentu, nei su Kremliumi, todėl mes neturime nei menkiausio noro to domėtis".

Jis sutiko, kad Federalinės saugumo tarnybos darbas yra tiesiogiai susijęs su prezidentu. "Tai visi absoliučiai nepagrįsti teiginiai, žinote, tai yra gryna nesąmonė ir kompiliacija. Ir nieko kito nėra", — sakė Peskovas, atsakydamas į pastabą, kad Federalinė saugumo tarnyba šiuo atveju užsiima "rūmų", kurie tariamai priklauso privatiems asmenims, apsauga.

"Šiuo atveju aš negaliu atsakyti, aš tikrai nesu išsamiai su to susipažinęs, aš nežinau, apie ką tiksliai kalbama", — Peskovas atsakė į žurnalistų klausimą, ar atitinka tikrovę naujojo Navalno filmo dalis, susijusi su dokumentais ir neva buvusių ir anksčiau nežinomų Putino kolegų nuotraukomis.

Tegai:
Kremlius, Aleksejus Navalnas, Vladimiras Putinas
Maisto produktai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvos eksportuota 17% daugiau gyvūninių maisto produktų

(atnaujinta 16:17 2021.01.20)
Baltijos šalies įmonės šiuo metu gali eksportuoti maistą, pašarus ir gyvūnus į daugiau nei 150 pasaulio šalių

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Praėjusiais metais gyvūninių maisto produktų ir kitų siuntų eksportas į užsienį paaugo 17 proc., rašo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Tarnybos duomenimis, 2020 metų sausio-gruodžio mėnesiais šalies gamintojai iš viso eksportavo per 24 tūkst. gyvūninės kilmės maisto produktų ir kitų siuntų.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, nuo pat 2020 metų pradžios buvo fiksuojamas daugumos produktų iš Lietuvos eksporto augimas, o per metus išaugo ypač didelę pridėtinę vertę maisto grandinėje turinčių produktų — tai yra pieno, šviežios mėsos, žuvies ir kitų gaminių eksporto kiekiai.

Apibendrinti statistikos duomenys rodo, kad pernai pieno produktų užsienio rinkoms parduota 23 proc. daugiau (per 111 tūkst. tonų). Tiek pat augo (23 proc.) ir šviežios mėsos pardavimai (eksportuota 12,8 tūkst. tonų), labiausiai šioje grupėje didėjo jautienos (48 proc.) ir paukštienos (18 proc.) eksportas.

Tuo tarpu žuvies ir jos gaminių pernai buvo eksportuota 7 proc. daugiau (iš viso 113,2 tūkst. tonų) nei 2019-ais. Šalies įmonės 2020 metais užsienio rinkose aktyviai prekiavo ir ėdalu augintiniams (katėms, šunims) — jų išvežimai siekia 9,9 tūkst. tonų.

Lietuvos įmonės šiuo metu gali eksportuoti maistą, pašarus ir gyvūnus į daugiau nei 150 pasaulio šalių.

Tegai:
maisto produktai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), eksportas, Lietuva
Dar šia tema
Statistikos departamentas: auga eksportuotų ir importuotų prekių kainos
Įvardytas galimas Baltarusijos eksporto iš Lietuvos į Rusiją perkėlimo laikas 
Gruodį infliacija Lietuvoje buvo mažiausia per pastaruosius 5 metus