Buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas

Rusijoje paaiškintas Gorbačiovo nedalyvavimas Sausio 13-osios bylos nagrinėjime

(atnaujinta 22:17 2020.12.28)
Paskelbti dokumentai patvirtina, kad Gorbačiovas pasisakė už derybas su Lietuvos vadovybe, kuri atėjo į valdžią po rinkimų

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas principiniais sumetimais nedalyvavo 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje procese, RIA Novosti papasakojo Gorbačiovo fondo spaudos tarnybos vadovas, buvusio sovietų lyderio vertėjas Pavelas Palažčenka.

Lapkritį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė bylą dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių, kuomet per susirėmimus prie Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių. Kaip buvo pranešama teismo svetainėje, sprendimą planuojama paskelbti 2021 metų kovą.

"Kiek žinau, procesas baigėsi ir teismas priėmė nuosprendį. Michailas Sergejevičius jame nedalyvavo principiniais sumetimais. Paskelbti dokumentai patvirtina, kad jis pasisakė už derybas su Lietuvos vadovybe, kuri atėjo į valdžią po rinkimų", — RIA Novosti pasakė Palažčenka.

Kaip pažymėjo fondo spaudos tarnybos vadovas, įvykių išvakarėse Gorbačiovas pareiškė, kad krizė bus išspręsta politinėmis priemonėmis. "Tačiau sausio įvykiai panaikino šią galimybę", — pridūrė agentūros šaltinis.

Savo knygoje, kuri buvo išleista gruodį ir su kuria susipažino RIA Novosti, Palažčenka mini tuos įvykius. Jis rašo, kad "nė minutės neabejojo, jog Gorbačiovas negalėjo duoti nurodymo šturmuoti tankais Vilniaus televizijos bokštą". Palažčenka taip pat abejoja, kad tokį įsakymą davė TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas ar KGB pirmininkas Vladimiras Kriučkovas.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma teismo procesą "Sausio 13-osios byloje" pavadino "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, kuris neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga".

2018 metų liepą Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn po 1991 metų įvykių Vilniuje tyrimo. 2020 metų gruodžio viduryje Tardymo komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie dėl riaušių Vilniuje nuteisė daugiau kaip 50 rusų.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Vilnius savo veiksmais prieštarauja teisiniam pagrindui ir taiko įstatymų "atgalinę galią".

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Michailas Gorbačiovas
Temos:
Sausio 13-osios byla (110)
Federacijos tarybos narys Aleksejus Puškovas, archyvinė nuotrauka

Puškovas įvardijo praeities atgyveną, kurios "atėjo laikas Rusijai atsikratyti"

(atnaujinta 10:37 2021.01.25)
Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pažymėjo, kad valstybei laikas suprasti neigiamą Vakarų požiūrį

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas Telegram pareiškė, kad būtina nustoti atkreipti dėmesį į Vakarų lyderių nuomonę apie Rusiją.

"Rusijoje per daug dėmesio skiriama tam, kas rašoma ir sakoma apie mus Vakaruose. <...> Tai 1980–1990 metų pabaigos atgyvena, kai pagrindinis tikslas buvo įtikti JAV ir Vakarams. Tačiau atėjo laikas palikti šią atgyveną praeityje", — rašė Puškovas.

Kaip pavyzdį politikas nurodė "ne paties įtakingiausio laikraščio" straipsnį, kuris buvo "visur cituojamas", ir buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo padėjėjos pareiškimą, kuris, pasak Puškovo, pusdieniui tapo "viena pagrindinių šalies naujienų". Tačiau parlamentaras nenurodė, apie kokį pareiškimą ir leidinį kalbėjo.

Senatorius pažymėjo, kad laikas suprasti neigiamą Vakarų požiūrį į Rusiją.

"Toliau vertindami save pagal jų standartus ir apžvalgas, mes tik patvirtiname tam tikrą savo antrinį pobūdį. Tarsi jie yra teisėjai, jie teikia vertinimus, o mes esame kaltinamieji, mes bandome pasiteisinti ir paneigti šiuos vertinimus", — aiškino Puškovas.

Puškovas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos negali būti suvokiamos kaip teisėjos po paskutinių įvykių savo šalyje, "kurie pagaliau atskleidė jų žiniasklaidos ir interneto platformų, kaip ideologinės diktatūros instrumentų, vaidmenį". Senatorius pabrėžė, kad Rusija turi teisę į savo kriterijus ir savo veiksmų vertinimus, o jei JAV ir toliau "iš inercijos atliks teisėjo vaidmenį, kuriam ji neturi nei moralinės, nei politinės teisės, Maskva neturėtų priimti to inerciškai".

Tegai:
Aleksejus Puškovas, JAV, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas papasakojo, kaip START-III sutarties pratęsimas paveiks Rusijos ir JAV santykius
"Mes jau kariaujame!": Ką prarado Rusija ir kas laukia po Trampo
"Nord Stream-2" nulems Vokietijos ir JAV santykių likimą
Rusijos S-400 sistemos "užgrobia" ketvirtąją šalį: kas toliau?
Koronaviruso mėgintuvėliai

Rusija pirmoji pasaulyje gavo "britiškos" COVID-19 padermės nuotrauką

(atnaujinta 10:22 2021.01.25)
Pažymima, kad šios padermės mutacijos neturi įtakos Rusijos vakcinos veiksmingumui, nes jos antigenai sąveikauja su tomis viruso baltymo dalimis, kurios nėra paveiktos pokyčių

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. "Rospotrebnadzor" mokslininkai pirmą kartą mikroskopu nufotografavo "britų" naujo koronaviruso padermę, rašoma agentūros interneto svetainėje. 

Фотография под микроскопом британского штамма коронавируса
Фотография под микроскопом британского штамма коронавируса

Pirmą kartą pasaulyje "Rospotrebnadzor" nufotografavo Didžiosios Britanijos koronaviruso padermę, išskirtą iš paciento 2020 metų gruodžio mėnesį. Viruso nuotrauka mikroskopu buvo gauta vykdant nuolatinį šio varianto savybių (įskaitant jo struktūrines ypatybes ir apraiškas ląstelių kultūrose) tyrimą bei eksperimentinius modelius naudojant laboratorinius gyvūnus.

Pažymima, kad Rusijoje registruoti PGR testai, kuriuos sukūrė "Rospotrebnadzor" institucijos, leidžia patikimai nustatyti užsikrėtimo "britiškąja" viruso paderme atvejus, o tyrimų sistema sugeba atskirti viruso variantą nuo nemutantinių formų.

"Britanijos koronaviruso padermei būdingos mutacijos neturi įtakos "EpiVacCorona" vakcinos efektyvumui, nes ji paremta peptidiniais antigenais, kurie sąveikauja su nekintamais koronaviruso baltymais ir jų neveikia viruso pokyčiai", — pažymėjo departamentas.

Gruodžio viduryje JK buvo nustatyta nauja mutacija — SARS-CoV-2. Vėliau tapo žinoma, kad virusas plinta greičiau ir gali būti 70 procentų užkrečiamesnis nei ankstesnė padermė. Vis dėlto nėra duomenų apie padidėjusį mirštamumą.

Tegai:
koronavirusas, Didžioji Britanija, Rusija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva į sąrašą įtraukė nukentėjusias nuo COVID-19 mutacijos šalis
Antikūnų kiekis vyrų ir moterų kraujyje po vakcinos "Sputnik V" nesiskiria
Gedimino pilis

LVŽS vyriausybei pasiūlė kovos su pandemija priemones

(atnaujinta 12:45 2021.01.25)
Jų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vyriausybei pasiūlė koronaviruso pandemijos valdymo būdus.

Parlamentarų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonyte ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano.

"Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką I. Šimonytės Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus", — sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS partijos narys Aurelijus Veryga teigė, kad visuomenė, šalies prezidentas ir parlamentarai buvo suklaidinti, kai vyriausybė paskelbė apie išsamų 130 žingsnių infekcijos kontrolės planą. Pasak jo, šiuo metu matosi tik ankstesnio kabineto priimtų sprendimų kartojimas, tačiau tai vyksta neatsižvelgiant į pažeidžiamiausias sritis ir nepasimokant iš pirmosios pandemijos bangos metu įgytos patirties.

"Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad susirūpinimą kelia tai, jog vyriausybė neturi aiškaus plano išeiti iš karantino.

"Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone", — sakė Karbauskis.

Be to, jiems rūpi, kaip vyriausybė parenka ekspertus. Pasak Karbauskio, dažniausiai jie yra ne epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, o kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai — hematologai, šeimos gydytojai ir kiti.

Pasak partijos vadovo, LVŽS siūlo priemones, susijusias su gyventojų perkėlimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos sistemomis, skiepais ir bandymais.

Planuodama skiepus, partija siūlo pasinaudoti jau parengtų užsienio šalių patirtimi, ypač tų, kurios teritorijos, gyventojų struktūros ir kitų savybių požiūriu yra panašios į Lietuvą.

Jie mano, kad būtina reguliuoti žmonių judėjimą tik per didžiąsias šventes, reguliuoti minias prekybos centruose, leisti dirbti smulkiajam verslui ir užtikrinti klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, į vakcinacijos eilę įtraukti mokytojus kaip prioritetinę grupę.

Partija tikisi, kad jei jos pasiūlymai bus priimti, tai turės teigiamą poveikį situacijai ir padės susidoroti su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko virš 119 tūkstančių žmonių. Nuo infekcijos mirė 2664 žmonės.

Lietuvoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje, pirmiausia buvo paskiepyti medicinos darbuotojai. Beveik devyni tūkstančiai gyventojų jau yra visiškai paskiepyti

Tegai:
koronavirusas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)