Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Rusijoje papasakota apie CŽV dalyvavimą 1991 metų įvykiuose Lietuvoje

(atnaujinta 10:39 2021.01.14)
Ekspozicijos "Trisdešimt metų nuo 1991 metų sausio įvykių Vilniuje. Tiesa ir mitai" pagrindą sudarė daugybė liudininkų pasakojimų ir įvairių metų dokumentų

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. JAV CŽV stovėjo už įvykių Vilniuje 1991 metų sausio mėnesį, apmokė ir apginklavo Lietuvos nacionalistus — teigiama trečiadienį Rusijos Federacijos visuomenės rūmuose atidarytos nuotraukų parodos medžiagoje.

Ekspoziciją pavadinimu "Trisdešimt metų nuo 1991 metų sausio Įvykių Vilniuje. Tiesa ir mitai" suformavo daugybė liudininkų pasakojimų ir įvairių metų dokumentų.

"1990 metų pabaigoje į Vilnių atvyko grupė CŽV agentų. Jiems vadovavo Andrius Eiva (dar žinomas kaip Andrew Eiva, Andrius Eitavičius) ir Leonardas Hofas. Jie iškart pateko į Vytauto Landsbergio [tuometinio Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko] ir Regioninės apsaugos departamento direktoriaus Audriaus Butkevičiaus vidinį ratą", — RIA Novosti cituoja parodos medžiagą.

Eiva buvo kovos miesto sąlygomis specialistas ir turėjo partizanų kovos bei sabotažo patirties Afganistane, nurodoma dokumentuose. Būdamas Lietuvos vyriausybės konsultantu, jis tyrinėjo "partizanų judėjimo" organizavimo galimybes, keliavo po užsieniečiams uždaras sritis.

"1991 metų sausio mėnesį Eiva dalyvavo ginkluojant žmones, gynusius Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pastatą. Jo prašymu gynėjams buvo duoti šaulių ginklai, sprogmenys ir net naminiai Molotovo kokteiliai. Po sausio įvykių Lietuvoje Eiva buvo daugybės sprogimų sovietų karių ir jų šeimų dislokacijos ir gyvenamosiose vietose iniciatorius, asmeniškai vadovavo kovotojų veiksmams susidūrus su sovietų armijos daliniais", — nurodoma medžiagoje.

Remiantis dokumentais, su dramatiškais procesais Lietuvoje buvo susijęs dar vienas užsienio "svečias" — profesorius iš JAV Džinas Šarpas (Gene Sharp), vadinamasis "spalvotųjų revoliucijų" tėvas.

"Jis lankėsi Lietuvoje dar 1990 metų gegužės mėnesį. Bendravo su Butkevičiumi ir jo bendražygiais, davė jiems patarimų, pristatė metodinę literatūrą", — nurodoma medžiagoje.

Taip pat teigiama, kad CŽV dirbo kai kurie kiti artimi Landsbergio bendražygiai — lietuvių kilmės amerikietė, žurnalistė ir vertėja Rita Dapkutė, tapusi vietos informacijos centro vadove, taip pat finansininkas Kęstutis Urba.

"Eivos rate Vilniuje pasirodė ukrainietis Eugenijus Dikij, vėliau Banderos "Aidar"* bataliono vadovas ir [dabar] "Maidano vertybių" propaguotojas. Su būriu ukrainiečių "studentų savanorių" jis atėjo į pagalbą Lietuvos "naciams". Tai, ką jie sužinojo 1991 metais Lietuvoje, buvo panaudota 2014 metais Ukrainoje. Po daugelio metų Dikij prisiminė, kad būtent Vilniuje jis buvo mokomas gaminti "Molotovo kokteilį", — nurodoma parodos medžiagoje.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo mėesį paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą, tačiau sovietų valdžia šį sprendimą pavadino prieštaraujančiu Konstitucijai ir neteisėtu. Kitų metų pradžioje Lietuvoje vyko protestai, į šalį buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą, kad užtikrintų viešąją tvarką. Per susirėmimus prie telecentro, žuvo daugiau nei dešimt žmonių ir daugiau kaip 600 buvo sužeista. Tų įvykių dalyviai iš sovietų pusės pareiškė, kad tada įvyko provokacija, buvo šaudoma nuo namų stogų.

Vėliau Lietuvos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių. Tyrimo metu buvo teigiama, kad tada prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusius žmones nužudė sovietų kariai, tačiau įrodymų nepateikta.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie, anot komiteto, paskelbė neteisingą nuosprendį prieš daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat komitetas ėmėsi priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.

Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai tikrai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, įvyko laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė ir buvo TSRS dalis. 1991 metų sausio įvykiuose Vilniuje TSRS kariškiai atliko savo tarnybines pareigas ir elgėsi pagal TSRS įstatymus, pabrėžė komitetas.

Tegai:
CŽV, Lietuva, Sausio 13-oji
Vakcina Sputnik V, archyvinė nuotrauka

"Sputnik V" poveikio vaikams tyrimas bus atliktas iki 2021 metų pabaigos

(atnaujinta 09:42 2021.01.21)
Šiuo metu vaikams negalima suleisti "Sputnik V" vakcinos, tačiau mokslininkai tikisi iki metų pabaigos išsiaiškinti visus galimus šalutinius poveikius

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vakcinos "Sputnik V" poveikio vaikams tyrimas bus atliekamas visus 2021 metus, sakė Gamalėjaus nacionalinio epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Denisas Logunovas.

Jis priminė, kad kol kas vaikų negalima vakcinuoti "Sputnik V".

"Toks tyrimas planuojamas ir bus atliktas per šiuos metus", — spaudos konferencijoje naujienų agentūroje "Rossija segodnia" sakė Logunovas.

Kalbėdamas apie šalutinį poveikį, kuris užfiksuotas dvigubame placebu kontroliuojamame poregistraciniame tyrime, Logunovas pažymėjo, kad nėra rimtų nepageidaujamų reiškinių, susijusių su vakcinacija. Šalutinis poveikis pasireiškia galvos skausmais, karščiavimais ir skausmais injekcijos vietoje.

Rugpjūčio mėnesį Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V".

Vakcina yra pagrįsta gerai ištirta ir patvirtinta žmogaus adenovirusinio vektoriaus platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikis poveikis.

Antroji tarpinė "Sputnik V" vakcinos klinikinių tyrimų duomenų analizė parodė 91,4 proc. veiksmingumą 28 dieną po pirmosios injekcijos, vakcinos veiksmingumas 42 dieną po pirmosios injekcijos viršijo 95 proc.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
COVID-19, koronavirusas, vakcinacija, vakcina, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Prezidentas ragino spartinti vakcinavimą ir kuo greičiau pasiekti kolektyvinį imunitetą 
PSO įvertino vakcinacijos poveikį imuniteto COVID-19 vystymuisi
Vakcinos "EpiVacCorona" veiksmingumo rezultatai bus paskelbti vasario mėnesį
Kinija ir PSO apkaltintos lėtu atsaku į koronavirusą
Dmitrijus Peskovas

Peskovas teigė, kad JAV nėra linkusios plėtoti santykių su Rusija

(atnaujinta 20:31 2021.01.20)
Rusijos prezidento atstovas spaudai teigia, kad Vladimiras Putinas yra ir liks Rusijos bei Amerikos santykių plėtros rėmėjas

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo, yra ir bus santykių su JAV plėtotės šalininkas, tačiau jau keletą metų jo požiūris nebuvo abipusis užsienyje, sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša RIA Novosti.

"Jūs žinote, kad Putinas buvo, yra ir liks Rusijos ir Amerikos santykių plėtros rėmėjas, nes be normalių dviejų galių santykių neįmanoma kalbėti apie stabilų pasaulį. Deja, toks Putino požiūris daugelį metų nebuvo atlieptas užsienyje", — žurnalistams sakė Peskovas.

Maskvos ir Vakarų santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorijos dalimi.

Maskva buvo apkaltinta kišimusi ir prieš ją buvo įvestos sankcijos, Rusija atsakė, pradėdama importo pakeitimo kursą. Be to, Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti su Maskva sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą tvirtino, kad nedalyvauja konflikte Ukrainoje ir nėra Minsko susitarimų objektas.

Tegai:
JAV, Rusija, Vladimiras Putinas, Dmitrijus Peskovas
Nord Stream-2

Vokietijos užsienio reikalų ministras patikslino Berlyno poziciją dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 11:56 2021.01.21)
Jis pažymėjo, kad supranta kai kurių bendrovių sprendimą pasitraukti iš projekto dėl gresiančių sankcijų

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas atmetė ekstrateritorines sankcijas "Nord Stream-2", pažadėjo, kad apie jas bus diskutuojama su naująja JAV administracija, ir teigė, kad per kelias ateinančias savaites ir mėnesius bus galima spręsti apie daugelio bendrovių pasitraukimo iš projekto pasekmes, praneša RIA Novosti.

"Mūsų vizijoje šios sankcijos, kurios yra ekstrateritorinės, yra neteisingos. Anksčiau apie tai kalbėdavome vėl ir vėl", — sakė jis.

Jis teigė, kad sankcijų tema bus aptarta su naująja JAV administracija.

Elektros perdavimo  linijos
© Sputnik / Руслан Шамуков

"Mes kalbėsime apie tai tarpusavyje — ir tai yra skirtumas su ankstesne vyriausybe. Tada mes apie viską sužinojome tik iš žiniasklaidos ir nediskutavome tarpusavyje", — sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.

Masas dar negalėjo įvardyti datų galimoms konsultacijoms su JAV valdžios institucijomis.

Jis pažymėjo, kad supranta kai kurių bendrovių sprendimą pasitraukti iš projekto dėl gresiančių sankcijų.

Apie šių įvykių įtaką "Nord Stream-2" paleidimui Masas kalbėjo santūriai: "Ar jis bus, bus nuspręsta artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais. Dabar to niekas negali pasakyti iš anksto".

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat nemažai Europos šalių.

Sausio 1 dieną JAV Senatas balsavo už gynybos biudžetą 2021 metams. Dokumente, be kita ko, numatyta išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Gruodžio mėnesį Vokietijos vandenyse buvo baigta statyti 2,6 kilometro ilgio dujotiekio atkarpa. Dabar būtina pakloti atkarpą Danijos vandenyse, remiantis preliminariais žiniasklaidos vertinimais, jos ilgis sieks apie 150 kilometrų.

Dėl naujų JAV apribojimų Norvegijos bendrovė "Det Norske Veritas — Germanischer Lloyd" (DNV GL), Šveicarijos bendrovė "Zurich Insurance" ir Danijos bendrovė "Ramboll" atsisakė bendradarbiauti su "Nord Stream-2".

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba