Sputnik V vakcinos gamyba farmacijos komplekse, archyvinė nuotrauka

Pateikta paraiška registruoti "Sputnik V" vakciną Europos Sąjungoje

(atnaujinta 13:29 2021.01.20)
Europos Sąjunga surengė naujas konsultacijas su "Sputnik V" kūrėju, susitikime dalyvavo daugiau nei 20 tarptautinių ekspertų ir mokslininkų

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Rusijos tiesioginių investicijų fondas (RTIF) kreipėsi dėl "Sputnik V" vakcinos registravimo Europos Sąjungoje, pranešė RTIF spaudos tarnyba.

"RTIF pateikė paraišką užregistruoti vakciną ir tikisi, kad laipsniškas ekspertizės procesas prasidės vasarį. Europos vaistų agentūros sprendimas suteikti "Sputnik V" registraciją bus priimtas atlikus keletą ekspertų apžvalgų", — sakoma pranešime.

Rekomendacijos, pagrįstos šios dienos diskusijos rezultatais, "Sputnik V" kūrėjams bus išsiųstos per 7–10 dienų, pažymi RTIF.

Anksčiau Europos vaistų agentūra (EVA) RIA Novosti patvirtino naujas konsultacijas su "Sputnik V" vakcinos kūrėju ir aptarė galimą vakcinos leidimą ES rinkoje.

"Vakar įvyko susitikimas su kūrėju, kuriame buvo aptartas planas (vakcinos kūrimas — Sputnik), galimos ES patvirtinimo galimybės ir tolesnė jų sąveika su EVA", — pranešė agentūros spaudos tarnyba.

Šio susitikimo metu pateikta paraiška gauti mokslinę nuomonę apie vakciną iš Europos reguliavimo institucijos, po kurios bus galima tiesiogiai pereiti prie leidimo patekti į ES rinką gavimo procedūros, RIA Novosti sakė EVA.

"Sputnik V" vakcina yra registruota Rusijoje, Baltarusijoje, Serbijoje, Argentinoje, Bolivijoje, Alžyre, Palestinoje, Venesueloje, Paragvajuje ir Turkmėnistane.

Rugpjūčio mėnesį Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V".

Vakcina yra pagrįsta gerai ištirta ir patvirtinta žmogaus adenovirusinio vektoriaus platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikis poveikis.

Antroji tarpinė "Sputnik V" vakcinos klinikinių tyrimų duomenų analizė parodė 91,4 proc. veiksmingumą 28 dieną po pirmosios injekcijos, vakcinos veiksmingumas 42 dieną po pirmosios injekcijos viršijo 95 proc.

Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovas Kirilas Dmitrijevas lapkritį sakė, kad RDIF pateikė Europos reguliavimo institucijai paraišką dėl vakcinos "Sputnik V" registravimo ir neatmetė galimybės ją gaminti Vokietijoje.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
ES, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (268)
Dar šia tema
Lietuva apkaltino "Sputnik Lietuvą" "klaidinga informacija" apie vakcinas nuo COVID-19
Rusijoje svarstoma galimybė sukurti vienkomponentę COVID-19 vakciną
Europoje paskelbė "Sputnik V" gebėjimą sustabdyti pandemiją
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Lavrovas sukritikavo idėją įvesti COVID-19 pasus ES

(atnaujinta 18:46 2021.03.02)
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau pranešė, kad Europos Sąjungoje kuriamas elektroninis vakcinacijos pasas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Idėja įvesti COVID-19 pasus Europos Sąjungoje prieštarauja savanoriškos vakcinacijos taisyklei, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

"Tai, kiek suprantu, idėja, kuri yra ruošiama. Ji, kaip rašo jūsų kolegos Europoje, Europos šalyse suvokiama nevienareikšmiškai, o ši Briuselio demokratijos idėja... yra vertinama rimtai. Ir daugelis išsako tokį supratimą: pasirodo, kad ši idėja prieštarauja biurokratijos taisyklėms, nes ES šalyse yra sprendimas, kad skiepijimas — savanoriškas reikalas", — spaudos konferencijoje po susitikimo su Uzbekistano užsienio reikalų ministru sakė Lavrovas.

Anot jo, jei bus įvestas COVID-19 pasas, "tai prieštaraus savanoriškumo principui". "Tai reiškia, kad žmonės bus verčiami, jei žmonės, žinoma, norės judėti, o Europos gyventojaivsunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be judėjimo tarp Europos Sąjungos šalių", — paaiškino ministras.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau pranešė, kad Europos Sąjungoje kuriamas elektroninis vakcinacijos pasas. Planuojama, kad pasas leistų žmonėms palaipsniui saugiai keliauti Europos Sąjungoje arba už jos ribų — darbo arba turizmo tikslais. Į pažymėjimą bus įrašyta informacija apie paciento skiepijimą, pasveikimą po COVID-19 ir koronaviruso tyrimo rezultatus.

Dokumento sukūrimo teisinis pagrindas bus pateiktas kovo mėnesį. Vakcinacijos pasą planuojama parengti iki vasaros.

Tegai:
koronavirusas, ES, Rusija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Vilniaus savivaldybė parodė, kaip senjorai vakcinuojami namuose
Lietuvos kariuomenės vadui nustatytas COVID-19
Kerčės gatvėje, archyvinė nuotrauka

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas paragino Kijevą liautis šantažuoti Krymą vandeniu

(atnaujinta 11:52 2021.03.02)
Regionas valdo tik savo išteklius ir visi probleminiai praėjusių metų klausimai bus išspręsti kaip įmanoma greičiau, sakė politikas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Valstybės Dūmos deputatas Michailas Šeremetas paragino Kijevo valdžią nutraukti Krymo šantažą dėl vandens tiekimo per Šiaurės Krymo kanalą, nes Krymo gyventojams nereikia Ukrainos išmaldos.

Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Arsenas Avakovas teigė, kad Ukraina neturėtų tiekti vandens į Krymą tol, kol pusiasalis bus grąžintas Kijevo kontrolei.

"Laikas jau šiems personažams liautis šantažuoti Krymą. Krymo gyventojams nereikia išmaldos iš Ukrainos. Septyneri metai nuo to laiko, kai Ukraina nustojo tiekti vandenį į Krymą. Regionas verčiasi tik savo ištekliais ir artimiausiu metu bus išspręsti visi probleminiai praėjusių metų klausimai. Kelis kartus tai jau perėjome", — sakė Šeremetas RIA Novosti.

Pasak jo, Krymas yra klestintis regionas, o tai Kijevo politikams kelia pavydą.

"Štai kodėl jie pila purvą ant Krymo ir Rusijos", — sakė deputatas.

Krymas
© Sputnik / Константин Михальчевский

Anksčiau Ukraina per Šiaurės Krymo kanalą, einantį nuo Dniepro, aprūpino iki 85 procentų Krymo gėlo vandens poreikio. Tačiau po Krymo suvienijimo su Rusija vandens tiekimas per kanalą į respubliką buvo vienašališkai visiškai nutrauktas. Vandens tiekimo klausimas išspręstas išgaunant vandenį iš požeminių šaltinių ir natūralių rezervuarų, kurie per pastaruosius metus dėl mažo kritulių kiekio tapo gerokai seklesni.

Dėl vandens trūkumo daugelyje Krymo regionų, tarp jų Simferopolio, Jaltos ir Aluštos regionuose, į namus buvo įvestas vandentiekis. Rusijos vyriausybė parengė išsamų planą, kaip užtikrinti patikimą vandens tiekimą pusiasaliui. Jam įgyvendinti buvo skirta apie 50 milijardų rublių.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6% Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".

Tegai:
vanduo, Ukraina, Rusija, Krymas
Dar šia tema
"Kieno Krymas?": Ukraina paskelbė Tichanovskajai ultimatumą
Kryme pareiškė, kad Šrėderis pamiršo svarbiausią dalyką vertindamas Krymo įvykius
Dėmesys Krymui. Kaip valdant Baidenui persitvarko NATO
Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM apie Krymo priklausymą
Плита

Tyrimas: tik 38 proc. Lietuvos gyventojų nepila į kanalizaciją neleistinų medžiagų

(atnaujinta 11:07 2021.03.03)
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius, cheminius valiklius, panaudotą aliejų ir maisto likučius

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

"Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų", – teigia Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

"Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami", – sako  Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. "Vilniaus vandenų" užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Tegai:
Lietuva, tyrimas
Dar šia tema
Daugiausia buitinių nuotekų pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse
Lietuvai gresia šimtų milijonų eurų baudos dėl situacijos su nuotekomis
Lietuva pateko tarp ES antilyderių pagal žmonių, gyvenančių name be tualeto, skaičių