Sputnik V vakcina rankoje, archyvinė nuotrauka

"Rusai netgi pasirengę pasidalinti su užsieniečiu". Norvegas pasiskiepijo "Sputnik V"

(atnaujinta 00:15 2021.01.26)
Praėjusį pirmadienį Rusija pradėjo masinę vakcinaciją. Po nedidelio tyrimo NRK korespondentas Maskvoje taip pat gavo injekciją

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Norvegijos televizijos kompanijos NRK korespondentas Rusijoje Janas Espenas Kruse buvo paskiepytas rusiška vakcina "Sputnik V" ir pasidalino savo patirtirtimi. Savo istoriją žurnalistas parašė InoSmi.ru.

Kaip pažymėjo žurnalistas, vienoje iš poliklinikų jam buvo pasakyta, kad skiepytis gali tik Rusijos pilietis. Gydymo įstaiga pažymėjo, kad būtina užsiregistruoti valstybinėje sveikatos tarnyboje.

Sausio 18 dieną Rusija pradėjo visuotinę vakcinaciją nuo koronaviruso. Tačiau, anot žurnalisto, tai netaikoma užsieniečiams — net tiems, kurie nuolat dirba Rusijoje.

Viename iš televizijos reportažų Kruse pamatė siužetą apie vakciną — dabar galima pasiskiepyti ir prekybos centruose be išankstinės registracijos.

"Kai žurnalistas pasakė, kad pagrindinis dalykas skiepijimui yra pasas, o kurios šalies — nesvarbu, aš net pašokau savo kėdėje. Kitą dieną su fotografu Jurijumi atsisėdome studijuoti reportažo kadrų, kad sužinotume, kur šis centras yra", — aiškino Kruse. Jo kolega pasakė žinantis, kur yra prekybos centras.

Kai jie ten pateko, eilėje buvo dešimt žmonių. Reikėjo užpildyti anketą su duomenimis ir pateikti informaciją apie žmogaus lėtines ligas ir vartojamus vaistus. Po to gydytojas pamatavo korespondento temperatūrą ir spaudimą ir paliko jį laukti injekcijos.

Kruse paaiškino, kad norėjo pasiskiepyti Norvegijoje, tačiau jo žmona, gydytoja iš Minsko, teigė, kad Rusija ir visa buvusi Sovietų Sąjunga turi didžiulę patirtį kuriant ir gaminant vakcinas. Todėl ji patarė savo vyrui kuo greičiau pasiskiepyti "Sputnik V".

Korespondentas taip pat pažymėjo, kad padaugėjo duomenų apie vakciną, o Vakarų ekspertai ėmė palankiai vertinti Rusijos preparatą. Todėl po kalėdinių atostogų grįžęs į Rusiją žurnalistas nusprendė pasiskiepyti.

Korespondentas priminė, kad vakcina "Sputnik V" susideda iš dviejų dozių, kurios turi būti skiriamos kas tris savaites.

"Jos yra skirtingos, tuo Rusijos vakcina ir skiriasi nuo vakarietiškų, kur abi injekcijos yra vienodos. Antroji "Sputnik" injekcija kažkaip sustiprina pirmosios efektą", — sakė jis.

Po to, kai jis buvo iškviestas į vakcinacijos patalpą, ampulė buvo ištraukta iš šaldiklio — ji laikoma minus 35 laipsnių temperatūroje, o tada pašildoma iki kambario temperatūros.

Po to slaugytoja užpildė švirkštą vakcina ir suleido.

"Aš nieko nejaučiau", — pažymėjo Kruse.

Jam buvo patarta nešlapinti ir nekasyti injekcijos vietos, taip pat vakcinacijos dieną atsisakyti sporto ir tris dienas nevartoti alkoholio.

Korespondentui teko praleisti dar pusvalandį gydytojo kabinete, kad įsitikintų, jog nėra alerginės reakcijos. Jam reikia atvykti antrai vakcinacijai po trijų savaičių. Kruse taip pat buvo įteiktas vakcinacijos pažymėjimas, o moteris iš registratūros jį iškilmingai pasveikino.

"Tam tikra prasme aš net jaučiau nacionalinį pasididžiavimą Rusija ir jos sėkme skiepijimo srityje. Ir už tai, kad rusai netgi pasirengę pasidalinti su užsieniečiu iš šalies, kurioje skiepijama dar lėčiau", — apibendrino jis.

Anksčiau tapo žinoma, kad "The New York Times" korespondentas Andrew Krameris taip pat buvo paskiepytas rusišku preparatu "Sputnik V". Jis ištyrė preparato testavimo eigą ir buvo įsitikinęs jo saugumu. Krameris pažymėjo sklandų vakcinacijos organizavimą. Be to, jis neturėjo jokio šalutinio poveikio.

Savo ruožtu "Bloomberg" žurnalistas Samas Fazelis išvardijo priežastis, kodėl galima pasitikėti "Sputnik V" vakcina. Taigi, jis atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija su vakcina yra viena iš penkių vaistų gamintojų pagal dozių, kurioms buvo sudarytos išankstinio užsakymo sutartys, skaičių. Vakcina taip pat perėjo III fazės klinikinius tyrimus ir yra labai efektyvi.

Be to, nebuvo nė vieno sunkios ligos atvejo. Fazelis taip pat priminė Rusijos bendradarbiavimą su "AstraZeneca" kuriant kombinuotą vakciną iš vieno iš "Sputnik V" komponentų ir anglų-švedų kompanijos preparato komponentą.

"Sputnik V" buvo įregistruota praėjusių metų rugpjūtį. Ją sukūrė Gamalėjaus tyrimų centras kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
koronavirusas, COVID-19, vakcinacija, vakcina, Norvegija, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas (261)
Dar šia tema
RF ir Vengrija pasirašė sutartį dėl Rusijos vakcinos nuo COVID tiekimo
Ko tikėtis iš "EpiVacCorona". Viskas apie peptidinę COVID-19 vakciną
Vengrija planuoja iš Rusijos įsigyti du milijonus "Sputnik V" vakcinos dozių
Turkija gamins Rusijos vakciną "Sputnik V"
Pakistanas pritarė Rusijos "Sputnik V" vakcinos vartojimui, praneša žiniasklaida
Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Udalcovas

Buvęs RF ambasadorius papasakojo apie tautiečių problemas Lietuvoje

(atnaujinta 21:32 2021.02.24)
Diplomatas papasakojo, kaip jis asmeniškai sureagavo į paminklo išniekinimo Žiežmaruose istoriją ir apie tai, ką padarė vietinė valdžia

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo vykdomasis direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigė, kad žinojimas apie rusakalbių problemas Lietuvoje padės jas išspręsti.

Apie tai jis pasakė per internetinę konferenciją, kurios metu buvo pristatyta ataskaita apie rusų ir tautiečių padėties užsienyje analizę, atskleidžiant jų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių pažeidimo faktus praėjusiais metais.

Udalcovas priminė, kad buvo Rusijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje, ir ne iš nuogirdų žino, su kokiomis situacijomis tautiečiai susiduria Baltijos šalyse.

"Tautiečių problema — ne tik kalėjime esančių, persekiojamų asmenų apsauga, čia daugybė veiksnių, kurie vienu ar kitu būdu daro įtaką, kaip mūsų žmonės jaučiasi ten. Ataskaitoje tai labai kvalifikuotai pavaizduota. Man atrodo, kad šie aspektai taip pat reikalauja labai rimtos analizės ir tinkamos reakcijos", — sakė jis.

Buvęs ambasadorius priminė apie paminklo sovietų kariams Žiežmariuose išniekinimą, įvykusį praėjusių metų rugsėjį. Tada vandalai išpylė raudonus dažus ir užrašė įžeidžiamus užrašus ant Raudonosios armijos karių paminklo vietinėse kapinėse. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl memorialo išniekinimo.

"Mes atvykome ten kitą dieną, aš, kaip ambasadorius. Mes padarėme labai griežtą pareiškimą. Aš pakviečiau seniūną. Atėjau prie šio paminklo. Aš jam pasakojau, kaip mes reaguosime. Pranešiau jam, kad RF Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl šio paminklo išniekinimo. Tai jam sukėlė įspūdį. Mūsų pokalbis baigėsi tuo, kad miesto valdžia ėmėsi remonto ir per dvi savaites suremontavo šį paminklą. Aš atvykau, kai tai buvo padaryta, apžiūrėjau — jau buvo padorios, normalios būklės", — pasakojo Udalcovas.

Šalia kario su vėliava, stovinčio ant postamento, paminklo yra masinė kapavietė. Išlaisvinant miestą čia buvo nužudyta ir palaidota daugiau nei 920 raudonarmiečių, tačiau ne visi vardai žinomi. 2002 metais laidojimo vieta buvo atkurta Rusijos lėšomis.

Taip pat Udalcovas priminė požiūrį į rusą Jurijų Melį, kuris Lietuvoje kali dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Jis pažymėjo, kad Lietuvos valdžia nerimauja dėl to, kad Rusijos Federacijos tyrimų komitetas ėmėsi bylos prieš teisėjus ir prokurorus.

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos tyrimų komitetas pradėjo bylą dėl karinių kapinių Lietuvoje išniekinimo
Latvijoje iš memorialo sovietų kariams pavogta patranka
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (kairėje) ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu (dešinėje)

Peskovas atskleidė, kodėl Putinas buvo be kepurės spaudžiant dideliam šalčiui

(atnaujinta 21:23 2021.02.24)
Dieną anksčiau, Tėvynės gynėjo dienos proga, Rusijos vadovas atvyko į Aleksandro sodą pagerbti karių atminimo

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori dalyvauti reikšminguose renginiuose be galvos apdangalo — jo sveikata gera, žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, aiškindamas Putino pasirodymą be kepurės vainikų padėjimo ceremonijoje Tėvynės gynėjo dieną, vasario 23 dieną.

Putinas antradienį padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo prie Kremliaus sienos, pagerbdamas žuvusių karių atminimą. Nepaisant šalnų, valstybės vadovas buvo be kepurės.

"Mes tikrai pranešime valstybės vadovui apie jūsų susirūpinimą. Mus tikrai labai paliečia jūsų rūpestis jo sveikata. Bet jūs žinote, kad jo sveikata yra gera. Ir taip, deja, nepaisant šalnų, jis dažniausiai ypač tokiomis jaudinamomis iškilmingomis akimirkomis vis tiek nori būti be galvos apdangalo", — sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl valstybės vadovas buvo be galvos apdangalo, kai lauke buvo 20 laipsnių šalčio.

Į Aleksandro sodą valstybės vadovas tradiciškai atvyksta vasario 23 dieną, kai Rusija švenčia Tėvynės gynėjo dieną.

Tegai:
Tėvynės gynėjo diena, šalčiai, Rusija, Vladimiras Putinas
Policijos automobilis

Vilniuje esančiame bute policija rado 10 kg kanapių

(atnaujinta 07:47 2021.02.26)
Įtariamieji, gimę 1991, 1992 ir 1999 metais, uždaryti į areštinę, o vyras, gimęs 1988 metais, apklaustas

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Vilniuje esančiame bute policijos pareigūnai rado ir paėmė apie 10 kg augalinės kilmės medžiagos, praneša Lietuvos policijos departamentas.

Incidentas įvyko vasario 25 dieną Blindžių gatvėje. Policijos duomenimis, įtariama, kad tai narkotinė medžiaga — kanapės.

Įtariamieji, gimę 1991, 1992 ir 1999 metais, uždaryti į areštinę, o vyras, gimęs 1988 metais, apklaustas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
kanapės, policija, Vilnius
Dar šia tema
Lietuvoje moteris peiliu sužalojo policininką
Pasvalio rajone vairuotojas atsitrenkė į greitosios pagalbos automobilį ir žuvo
Klaipėdos policija atsakė į pranešimus apie prieigos prie jūros ribojimus