Pratybos Defender Europe 2020 Europoje

"Trečiojo pasaulinio" skatinimas: kaip NATO ruošiasi "šturmuoti" Kaliningradą

(atnaujinta 11:17 2021.01.29)
JAV naudoja siaubo istoriją apie "Rusijos grėsmę" ir verčia Europos šalis didinti karinius biudžetus, mano Rusijos karo korespondentas

VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. Visos Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo bendrovės karo korespondentas Jevgenijus Podubnyjus įvertino situaciją su JAV pasiruošimu pavasarį vyksiančioms didžiausioms karinėms pratyboms nuo Šaltojo karo laikų "Defender Europe 2021".

"Pagal pratybų scenarijų NATO kariuomenė šturmuos vakarinę Rusijos Federacijos sieną, blokuodama Kaliningrado sritį. NATO tankų vikšrai dundės Lenkijoje", — parašė jis savo Telegram kanale.

Podubnyjus priminė, kad praėjusią vasarą Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl išplėsto bendradarbiavimo gynybos srityje, kuris leis padidinti amerikiečių karių buvimą Rytų Europoje ir išplėsti Pentagono galimybes naudotis Lenkijos kariniais objektais.

Pasak karo korespondento, tai nudžiugino Ukrainą, kuri pasirašė deklaraciją dėl vadinamojo "Liublino trikampio" sukūrimo, manydama, kad tai sustiprins jos pozicijas geopolitinėje arenoje.

"Taip pat "Defender Europe 2021" metu Briuselis ir Vašingtonas imituos puolamąsias ir gynybines operacijas Juodosios jūros ir Viduržemio jūros pakrantėse. Čia, kaip mano "karo režisieriai", postūmį sąlyginiam "Trečiajam pasauliniam" entuziastingai atneš ta pati Ukraina", — parašė Podubnyjus.

Karo korespondentas pažymėjo, kad pratybos gali būti laikomos praktiniu darbu paskelbus pranešimą "Iškėlimas: išsamus Europos karinio mobilumo vertinimas".

"Tada pranešime buvo pateiktas bendras vaizdas Europos saugumo srityje ir pateiktos rekomendacijos, kaip pagerinti karinį mobilumą žemyne: modernizuoti kelius, aerodromus ir kitus ryšių centrus Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Vidurio Europos valstybėse. Buvo net neįtikėtinų dalykų — Baltijos šalių gyventojams buvo patarta "rekonstruoti tiltus, besiribojančius su Rusijos Federacija, siekiant sumažinti jų keliamąją galią ir plotį, kad Rusijos tankai negalėtų jų kirsti".

Podubnyjus pabrėžė, kad JAV naudoja siaubo istoriją apie "Rusijos grėsmę" ir verčia Europos šalis didinti karinius biudžetus ir finansavimą gynybos infrastruktūros projektams. Pasak jo, Vašingtonas, veikdamas kitų rankomis, taip stiprina savo karinį potencialą Europoje.

Pareiškimai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai girdimi iš Vakarų politikų lūpų, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu, kad dislokuotų daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų. Be to, Rusija ne kartą neigė kaltinimus bandymais paveikti rinkimus įvairiose šalyse, o Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais".

Pareiškimų apie Kaliningrado "užgrobimą" reguliariai galima išgirsti iš Amerikos politikų. Be to, kaip Kaliningrado srities užgrobimo priežastį Vašingtonas nurodo būtinybę "apsaugoti" savo sąjungininkus nuo "okupacijos".

Kaliningrado srities gubernatorius pareiškė, kad agresyvią Vakarų žiniasklaidos retoriką apie galimą NATO ir Rusijos konfliktą Baltijos šalyse skatina Šiaurės Atlanto bloko karinis-pramoninis kompleksas, o Rusija tuo tarpu siekia išplėsti bendradarbiavimą su regionais. Jis pabrėžė, kad gynybinės infrastruktūros dislokavimas Kaliningrade vyksta reaguojant į puolamųjų ginklų dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pabrėžė, kad Rusijos kariai saugo ne tik Kaliningradą, bet ir jo kaimynus nuo jų "apsukrių, linkusių organizuoti karus, siekdami pasisavinti karinius biudžetus, sąjungininkų".

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Kaliningrado sritis, NATO, "Rusijos grėsmė", Rusija
Šnipinėjimas

Rusijos žvalgas pasakė apie su diplomatais dirbusio šnipo pagavimą

(atnaujinta 18:50 2021.03.07)
Žvalgybos pareigūnas pabrėžė, kad Rusijoje vidutiniškai per metus atskleidžiama viena su šnipinėjimu susijusi byla

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Rusijos žvalgybos pareigūnas, FSB Maskvos valdybos veteranų tarybos narys Valerijus Bodriašovas pokalbio su "Večerniaja Moskva" pasakojo apie šnipo, įtariamą ryšiu su užsienio diplomatais, pagavimą.

"Pusantrų metų tyrinėjome jį. Nustatėme jo ryšius, stebėjome jo judėjimą, kaip jis keliavo iš miesto į miestą po mūsų šalį, įsigijo slaptus daiktus ir informaciją. Kaip rezultatas jis buvo sugautas ryšiuose su kai kuriais diplomatais, įskaitant vienos ambasados ​​karinį atašė", — pasakė jis.

Pasak Bodriašovo, šnipas iš ambasados ​​darbuotojų pirko vertingą informaciją. Žvalgybos pareigūnas pažymėjo, kad duomenis apie tesės pažeidimus jis gavo iš nuosavo šaltinio ir jie reikalavo patikrinimo. Kada būtent įvyko šis epizodas, žvalgybos pareigūnas nenurodė.

Veteranas pabrėžė, kad Rusijoje vidutiniškai per metus atskleidžiama viena su šnipinėjimu susijusi byla. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad specialiosios tarnybos dažniau užkerta kelią teroristų veiklai.

Tegai:
šnipinėjimas, žvalgyba, Rusija
Sraigtasparnių nešėjas Sevastopol, archyvinė nuotrauka

Papasakota apie Rusijos "Mistralių" ypatybes

(atnaujinta 07:54 2021.03.07)
Laivai-dokai (Prancūzijos sraigtasparnių nešėjų "Mistral" analogai) bus pirmieji šios klasės laivai, pastatyti Rusijoje

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Rusijos  sraigtasparnių nešėjai "23900", kurie bus Prancūzijos "Mistrals" analogai, laive galės gabenti iki 16 sraigtasparnių ir keturis bepiločius orlaivius, RIA Novosti sakė šaltinis laivų statybos pramonėje.

"Svarstoma dislokuoti "Kamov" projektavimo biuro sukurtus sraigtasparnius. Mes kalbame apie "Ka-52K" ir kitus modelius, įskaitant "Ka-27". Galingumas yra 15-16 mašinų regione. Be to, be pačių sraigtasparnių, planuojama pastatyti keturis bepiločius orlaivius", — sakė agentūros pašnekovas.

Gynybos ministerija jau seniai derino išvaizdos reikalavimus, o galutinis projektas "savo funkcionalumu tapo ne prastesnis, o gal net geresnis už "Mistrals", — sakė šaltinis.

2020 metų liepos 20 dieną Zalovo gamykloje Kerčėje, dalyvaujant Vladimirui Putinui, buvo nuleisti du projekto 23900 universalieji desanto laivai.

Laivai-dokai (Prancūzijos sraigtasparnių nešėjų "Mistral" analogai) bus pirmieji šios klasės laivai, pastatyti Rusijoje. Jų talpa bus 40 tūkstančių tonų.

Be sraigtasparnių nešėjų, Rusijoje šiandien statomi ir kiti desanto laivai, tame tarpe kuklesnėmis charakteristikomis pasižymintis projektas "11711 BDK".

Kaip RIA Novosti sakė laivų "Jantar" statyklos generalinis direktorius Ilja Samarinas, patobulintas projektas 11711 BDK, įmonėje pradėtas įgyvendinti 2019 metais, denyje galės gabenti mažiausiai du sraigtasparnius ir 300 jūrų pėstininkų desantines pajėgas.

Dviejų "Mistral" klasės sraigtasparnių nešėjų, kurių vertė 1,2 milijardo eurų, tiekimo sutartį iš pradžių 2011 metais pasirašė Prancūzijos DCNS / STX ir "Rosoboronexport". Pirmasis laivas, pavadintas "Vladivostok", turėjo būti perduotas Prancūzijai 2014 metų lapkričio mėnesį, tačiau dėl įvykių Ukrainoje ir sankcijų Rusijai įvedimo tuometinis šalies prezidentas Françoisas Hollande'as nusprendė sustabdyti susitarimą.

Tegai:
laivai, Rusija
Prekybos centras Maxima

"Maxima" parduotuvės Lietuvoje pereina į pavasarinį darbo laiką

(atnaujinta 18:42 2021.03.07)
Prekybos tinklas pastebėjo, kad prasidėjus pavasariui klientai dažniau apsiperka vakare, ir pakeitė parduotuvių darbo laiką

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Lietuvoje nuo kovo 8 dienos ilginamas kai kurių "Maxima" parduotuvių darbo laikas, praneša prekybos tinklo spaudos tarnyba.

prekybos centre Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pažymėjo, kad darbo grafikas koreguojamas atsižvelgiant į pirkėjų poreikius, kad šviesėjant pavasario vakarams žmonės patogiai ir neskubėdami galėtų apsipirkti vėlesnėmis valandomis, kai pirkėjų srautai sumažėja.

Visą parą prieš karantiną Vilniuje ir Kaune veikusios "Maxima" parduotuvės darbo naktimis neatnaujins, tačiau dirbs iki vidurnakčio. 

Nuo kovo 8 dienos Kaune esanti "Maxima XX" parduotuvė (Jonavos g. 60) dirbs nuo 8:00 iki 24:00. Tai bus ilgiausiai Kaune dirbanti "Maxima" parduotuvė. 

"Maxima" parduotuvės, kurių darbo laikas pasikeitė:

  • Aukštadvaris — Vilniaus g. 15 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Ignalina — Laisves pr. 63 — nuo 07:00 iki 21:00
  • Jurbarkas — Dariaus ir Gireno g. 66 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Kaunas — Jonavos g. 60 — nuo 8:00 iki 00:00
  • Kupiškis — Vytauto g. 3 — nuo 07:00 iki 20:00
  • Marijampolė — Bažnyčios  g. 38 — nuo 8:00 iki 22:00
  • Molėtai — Amatų g. 3 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Priekulė — Žirgų g. 41 — nuo 8:00 iki 22:00
  • Šilutė — Šojaus g. 2 — nuo 8:00 iki 21:00
  • Ukmergė — Anykščių g. 6-1 — nuo 07:00 iki 21:00
  • Vilnius — Beržų g. 2E — nuo 8:00 iki 22:00
  • Vilnius — Lakūnų g. 24A-2 — nuo 9:00 iki 21:00
  • Zarasai — Savanorių g. 18 — nuo 07:00 iki 21:00.

Susipažinti su "Maxima" parduotuvių darbo laikais galima tinklo tinklalapyje "Parduotuvių adresai ir darbo laikas".

Prekybos tinklas taip pat priminė, kad šv. Velykų sekmadienį, balandžio 4 d., parduotuvės nedirbs.

Anksčiau ekonomistai pažymėjo, kad pasikeitus apsipirkimo įpročiams, susijusiems su koronaviruso pandemija, parduotuvių tinklas "Maxima" gali išlaikyti savo dalį rinkoje 2021 metais dėl sumažėjusio pelningumo.

Tegai:
Lietuva, Maxima LT