Rusijos Federacijos visuomenės rūmų narė, žurnalistė Marija Butina pikete gina žodžio laisvę remdama rusakalbius žurnalistus Latvijoje

Butina prie Rusijos URM Priėmimo rūmų piketu palaikė žurnalistus Latvijoje

(atnaujinta 11:56 2021.02.02)
Akcija įvyko prieš prasidedant deryboms tarp Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir jo kolegės iš Švedijos Annn Linde

VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Paleista iš Amerikos kalėjimo rusė, Visuomenės rūmų narė Marija Butina surengė piketą prie Užsienio reikalų ministerijos Priėmimo rūmų, siekdama atkreipti tarptautinį dėmesį į žodžio laisvės krizę ir rusakalbių žurnalistų Latvijoje priespaudą. 

Ši akcija įvyko prieš prasidedant deryboms tarp Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir jo kolegės iš Švedijos Ann Linde, kuri yra Maskvoje kaip ESBO pirmininkė, praneša RIA Novosti. 

"Aš čia noriu atkreipti jos (Linde — Sputnk) dėmesį į neteisėtumą, kuris vyksta Latvijoje su mūsų tautiečiais, Latvijos žurnalistais. Tai yra septyni žmonės, kuriuos gruodžio 3 dieną griežtai apieškojo", — žurnalistams sakė Butina. 

Anot jos, tokiu būdu Latvijos valdžia bando nutildyti žmones ir užkirsti kelią alternatyviam požiūriui. 

"Baisu įsivaizduoti pasaulį, kuriame valdo tik vienas požiūris. Štai kodėl aš čia šiandien", — pridūrė Butina. 

Ji priminė, kad Rusija ne kartą kreipėsi į ESBO, kuri veikia kaip Europos piliečių teisių ir laisvių garantas, ir prašė paaiškinti šią situaciją, tačiau atsakymo negavo. 

"Mes reikalaujame šio atsakymo. Tikiuosi, kad mano buvimas šiandien su šiuo savaime suprantamu plakatu vis dėlto sukels reakciją. ESBO turi pasmerkti tai, kas vyksta Latvijoje su mūsų tautiečiais, ir imtis atitinkamų priemonių", — pabrėžė Butina. Plakatas, kurį ji laikė rankose, angliškai skelbia: "Sustabdykite spaudimą žurnalistams Latvijoje". 

Член Общественной палаты РФ, журналистка Мария Бутина в одиночном пикете в защиту свободы слова в поддержку русскоязычных журналистов Латвии
© Sputnik / Кирилл Каллиников
Butina surengė piketą prie Rusijos URM Priėmimo rūmų

Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Talino, Rygos ir Vilniaus veiksmai akivaizdžiai rodo koordinavimo ženklus, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko iš tikrųjų verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi. 

Член Общественной палаты РФ, журналистка Мария Бутина в одиночном пикете в защиту свободы слова в поддержку русскоязычных журналистов Латвии
© Sputnik / Кирилл Каллиников
Marija Butina surengė Latvijos žurnalistų palaikymo akciją

Gruodžio mėnesį rusakalbiai latvių žurnalistai, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą. Jų namuose vyko kratos, dabar žurnalistai yra pasirašę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jiems gresia bausmės nuo baudų iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su Rusijos žiniasklaidos grupe "Rossija segodnia". Tačiau Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. Be to, sankcijos, kurių režimo pažeidimais kaltinami žurnalistai, yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, tai yra, jos negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus. 

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Latvija, Rusija
Dar šia tema
Spaudos dieną Rusijos URM priminė apie Sputnik persekiojimą Baltijos šalyse 
Siekiama įbauginti: žurnalistas apie Rusijos žiniasklaidos priespaudą Latvijoje
"Latvijoje metodiškai naikinama alternatyvi nuomonė" — buvęs portalo Baltnews.lv vadovas
"Prieš rusų žiniasklaidą paskelbtas persekiojimas": žurnalistė apie situaciją Latvijoje
Diplomatinis šiurkštumas ir slapti dokumentai: apie ką Lavrovas kalbėjo su žiniasklaida
Daiginti grūdai

Į Kaliningradą neleista įvežti 20 tonų daigintų grūdų Lietuvos

(atnaujinta 15:52 2021.03.04)
Paieškos metu paaiškėjo, kad fitosanitariniame pažymėjime ir gabenimo dokumentuose esantys duomenys neatitinka

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Į Kaliningradą neleista įvežti 20 tonų daigintų grūdų, pranešė Kaliningrado srities "Rosselchoznadzor" administracijos spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko praėjusią savaitę pasienyje su Lietuva esančiame pasienio punkte Černyševskojės (Kybartų). Prekių kilmė — Suomija, Lietuva.

Paieškos metu paaiškėjo, kad fitosanitariniame pažymėjime ir gabenimo dokumentuose esantys duomenys neatitinka.

Todėl prekės buvo grąžintos į importuojančią šalį.

Tegai:
Lietuva, Kaliningradas, Rosselchoznadzor
Dar šia tema
"Rosselchoznadzor" vadovė papasakojo, kada galėtų baigtis COVID-19 pandemija
Į Rusiją neleista įvežti daugiau nei 26 tūkst persikų sodinukų iš Lietuvos
Rusija neįleido apie 25 kg produktų iš Lietuvos
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Putinas pasidalijo kolegos Europos įspūdžiais apie padėtį Rusijoje

(atnaujinta 15:13 2021.03.04)
Putinas nenurodė su kuo konkrečiai jis kalbėjosi, tačiau pabrėžė, kad žmogus iš Europos

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad vakare vėlai vakare Kremliuje kalbėjosi su draugu iš užsienio, atvykusiu į Maskvą, ir aptarė gyvenimą pandemijos metu. Rusijos vadovas nenurodė, kas tai, praneša RIA Novosti.

Tai Putinas sakė ketvirtadienį susitikime su savanoriais, dalyvaujančiais akcijoje "Mes esame kartu".

"Žinote, galiu pasidalinti keletu tokio pobūdžio dalykų — praėjusią naktį čia, Kremliuje, dirbdamas labai vėlai sutikau vieną iš savo pažįstamų, atvykusį kolegą. Jis yra užsienietis ir atvyko į Rusiją verslo reikalais", — sakė prezidentas.

Putinas pažymėjo, kad jo draugas, dalindamasis įspūdžiais, nustebo, kad "Maskva gyvena".

"Mes, sako jis, didžiųjų, didžiausių Europos miestuose, gatvėse retos mašinos, žmonių beveik nėra, viskas uždaryta", — kolegos žodžius pacitavo Putinas.

Per praėjusią parą Rusijoje buvo nustatyta 11 385 nauji COVID-19 atvejai, 1409 pacientams nepasižymi simptomais. Per dieną mirė 475 žmonės, iš ligoninių išrašyta 16 123.

Bendras žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, skaičius Rusijoje pasiekė 4 290 135. Per visą laiką pandemijos aukomis tapo 87 823 žmonės, 3 869 857 pasveiko.

Pasaulyje, remiantis naujausiais PSO duomenimis, yra 114,4 milijono užsikrėtusių, o pagal Džono Hopkinso universiteto vertinimus jų skaičius jau viršijo 115 milijonų. Gydytojams nepavyko išgelbėti daugiau nei pustrečio milijono žmonių.

Anksčiau Maskvos valdžia skelbė, kad stabilizavus COVID-19 padėtį Ruisjos sostinėje jau pašalinti daugybė apribojimų. Vidurinių mokyklų moksleiviai grįžo į dienines pamokas mokyklose, restoranams ir klubams leista dirbti po 23:00.

Mieste tęsiama vakcinacija nuo COVID-19. Pasiskiepyti galima viename iš 100 centrų. Be to pasiskiepyti galim ir privačiose gydymo įstaigose.

Tegai:
Vladimiras Putinas, pandemija, Europa, Rusija
Nord Stream-2

"Nord Stream-2" statyba Danijos vandenyse tęsėsi iki rugsėjo

(atnaujinta 16:29 2021.03.04)
Kaip pažymėta "Nord Stream 2 AG", "Akademik Čerskij" išvyko iš Vismaro uosto Kaliningrado srityje bandymams atlikti, o po to pradės vamzdžių klojimo darbus išskirtinėje ekonominėje Danijos zonoje

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Danijos jūrų administracijos (DMA) duomenimis, "Nord Stream-2" statyba Danijos vandenyse buvo pratęsta iki rugsėjo pabaigos.

Kaip nurodoma agentūros svetainėje, "Nord Stream 2 AG" projekto operatorius pranešė, kad "Fortuna" vamzdyną prisijungs "Akademik Čerskij". Darbai ir toliau vyks prie Bornholmo salos.

Iš DMA pranešimo laivų judėjimas šioje srityje bus ribotas.

"Išsami informacija: iki 2021 metų rugsėjo pabaigos tarp 1) — 7) pozicijų bus nutiesti du dujotiekiai", — sakoma pranešime.

Kaip pažymėta "Nord Stream 2 AG", "Akademik Čerskij" išvyko iš Vismaro uosto Kaliningrado srityje bandymams atlikti, o po to pradės vamzdžių klojimo darbus išskirtinėje ekonominėje Danijos zonoje.

Anksčiau buvo pranešta, kad darbai Danijos vandenyse bus vykdomi iki balandžio pabaigos. Tuo pačiu "Gazprom" pareiškė, kad nėra tikslios "Nord Stream-2" statybos pabaigos datos, svarbu pati projekto pradžia.

Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Tegai:
Danija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje