"Absurdiškas pareiškimas": Rusija sureagavo į Estijos raginimą taikyti naujas sankcijas
(atnaujinta 15:04 2021.02.16)
Pasak Estijos užsienio reikalų ministrės, ankstesnės sankcijos pasirodė esančios veiksmingos ir "daug kur padėjo išvengti blogiausio"VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Estijos parlamentas, priėmęs absurdišką pareiškimą, kuriuo reikalauja Aleksejaus Navalno išlaisvinimo ir ragina išplėsti ES antirusiškas sankcijas, nerangiai skatina Rusijos sutramdymo metodiką Vakaruose, pareiškė Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis.
Estijos parlamentas pirmadienį priėmė pareiškimą gindamas pilietines laisves Rusijoje, ragindamas plėtoti antirusiškų sankcijų politiką. Pareiškime pažymima, kad ES ir jos partneriai turėtų "sukurti veiksmingą sankcijų politiką, kuri priverstų Rusiją atsisakyti agresyvios užsienio politikos".
"Estijos parlamentas, priimdamas absurdišką pareiškimą, kuriuo reikalauja išlaisvinti Navalną ir išplėsti ES antirusiškas sankcijas, nerangiai kuria Vakarų politikos gaires dėl Rusijos sutramdymo. Tokie pareiškimai tampa pavyzdine kišimosi į suverenių valstybių vidaus reikalus ir spaudimo teismų sistemai forma. Tai tik aštrina dvišalių santykių problemas", — cituoja Sluckį RIA Novosti.
Komiteto vadovas pažymėjo, kad Estijos parlamentarai pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į žmogaus teisių ir žodžio laisvės būklę savo šalyje, o ne užsiimti "karikatūriniais pamokslais".
©
Sputnik / Григорий Сысоев
Vasario 2 dieną Maskvos Simonovskio teismas nusprendė panaikinti Navalno atidėtą bausmę "Yves Rocher" byloje ir pakeisti ją realia 3,5 metų laisvės atėmimo bausme bendrojo režimo kolonijoje. To reikalavo Federalinė bausmių vykdymo tarnyba, kuri teigia, kad jis ne kartą pažeidė bandomojo laikotarpio sąlygas ir buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą iki suėmimo.
Įtarimus, kad Navalnas yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn vien už jo politinę veiklą, paneigė Europos Žmogaus Teisių Teismas. "Yves Rocher" bylą Strasbūras atsisakė pripažinti politiškai motyvuota ir neįpareigojo Rusijos valdžios institucijų panaikinti nuosprendį. EŽTT tik padarė išvadą, kad kaltinamojo veiksmai gali būti traktuojami ir kaip nusikaltimas, ir kaip įprasta komercinė veikla.
Buvęs RF ambasadorius papasakojo apie tautiečių problemas Lietuvoje
(atnaujinta 21:32 2021.02.24)
Diplomatas papasakojo, kaip jis asmeniškai sureagavo į paminklo išniekinimo Žiežmaruose istoriją ir apie tai, ką padarė vietinė valdžiaVILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo vykdomasis direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigė, kad žinojimas apie rusakalbių problemas Lietuvoje padės jas išspręsti.
©
Sputnik / Пресс-служба МИД РФ
Apie tai jis pasakė per internetinę konferenciją, kurios metu buvo pristatyta ataskaita apie rusų ir tautiečių padėties užsienyje analizę, atskleidžiant jų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių pažeidimo faktus praėjusiais metais.
Udalcovas priminė, kad buvo Rusijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje, ir ne iš nuogirdų žino, su kokiomis situacijomis tautiečiai susiduria Baltijos šalyse.
"Tautiečių problema — ne tik kalėjime esančių, persekiojamų asmenų apsauga, čia daugybė veiksnių, kurie vienu ar kitu būdu daro įtaką, kaip mūsų žmonės jaučiasi ten. Ataskaitoje tai labai kvalifikuotai pavaizduota. Man atrodo, kad šie aspektai taip pat reikalauja labai rimtos analizės ir tinkamos reakcijos", — sakė jis.
Buvęs ambasadorius priminė apie paminklo sovietų kariams Žiežmariuose išniekinimą, įvykusį praėjusių metų rugsėjį. Tada vandalai išpylė raudonus dažus ir užrašė įžeidžiamus užrašus ant Raudonosios armijos karių paminklo vietinėse kapinėse. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl memorialo išniekinimo.
"Mes atvykome ten kitą dieną, aš, kaip ambasadorius. Mes padarėme labai griežtą pareiškimą. Aš pakviečiau seniūną. Atėjau prie šio paminklo. Aš jam pasakojau, kaip mes reaguosime. Pranešiau jam, kad RF Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl šio paminklo išniekinimo. Tai jam sukėlė įspūdį. Mūsų pokalbis baigėsi tuo, kad miesto valdžia ėmėsi remonto ir per dvi savaites suremontavo šį paminklą. Aš atvykau, kai tai buvo padaryta, apžiūrėjau — jau buvo padorios, normalios būklės", — pasakojo Udalcovas.
Šalia kario su vėliava, stovinčio ant postamento, paminklo yra masinė kapavietė. Išlaisvinant miestą čia buvo nužudyta ir palaidota daugiau nei 920 raudonarmiečių, tačiau ne visi vardai žinomi. 2002 metais laidojimo vieta buvo atkurta Rusijos lėšomis.
Taip pat Udalcovas priminė požiūrį į rusą Jurijų Melį, kuris Lietuvoje kali dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Jis pažymėjo, kad Lietuvos valdžia nerimauja dėl to, kad Rusijos Federacijos tyrimų komitetas ėmėsi bylos prieš teisėjus ir prokurorus.
Peskovas atskleidė, kodėl Putinas buvo be kepurės spaudžiant dideliam šalčiui
(atnaujinta 21:23 2021.02.24)
Dieną anksčiau, Tėvynės gynėjo dienos proga, Rusijos vadovas atvyko į Aleksandro sodą pagerbti karių atminimoVILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori dalyvauti reikšminguose renginiuose be galvos apdangalo — jo sveikata gera, žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, aiškindamas Putino pasirodymą be kepurės vainikų padėjimo ceremonijoje Tėvynės gynėjo dieną, vasario 23 dieną.
Putinas antradienį padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo prie Kremliaus sienos, pagerbdamas žuvusių karių atminimą. Nepaisant šalnų, valstybės vadovas buvo be kepurės.
"Mes tikrai pranešime valstybės vadovui apie jūsų susirūpinimą. Mus tikrai labai paliečia jūsų rūpestis jo sveikata. Bet jūs žinote, kad jo sveikata yra gera. Ir taip, deja, nepaisant šalnų, jis dažniausiai ypač tokiomis jaudinamomis iškilmingomis akimirkomis vis tiek nori būti be galvos apdangalo", — sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl valstybės vadovas buvo be galvos apdangalo, kai lauke buvo 20 laipsnių šalčio.
Į Aleksandro sodą valstybės vadovas tradiciškai atvyksta vasario 23 dieną, kai Rusija švenčia Tėvynės gynėjo dieną.
Tegai:
JAV ir NATO bando demonizuoti Rusiją, sako karo ekspertas
(atnaujinta 10:17 2021.02.25)
Ekspertas pabrėžė, kad panašūs pareiškimai akmbėjos kaltinimai skambėjo tiek iš ankstesnės, tiek iš dabartinės JAV administracijos, tad čia nėra nieko naujoVILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Amerikos generolo žodžiai apie Rusijos keliamą grėsmę yra ne kas kita, kaip įprastas pareiškimas, skirtas demonizuoti Rusijos Federaciją, kurią JAV ir NATO laiko potencialiu kariniu priešu, RIA Novosti sakė Rusijos karo ekspertas, vyriausiasis redaktorius žurnalo "Nacionalinė gynyba" Igoris Korotčenka.
Anksčiau Amerikos ginkluotųjų pajėgų Europos vadovybės vadovas ir vyriausiasis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Todas Walters'as sakė, kad Rusija destabilizuoja padėtį visame pasaulyje ir kelia grėsmę JAV ir jos sąjungininkų egzistavimui.
"NATO ir Vašingtonas vis dar laiko Rusiją potencialia karine priešininke. Todėl demonizacija, šmeižto metodų naudojimas, informacinio karo metodai išlieka pagrindiniai praktiniai Pentagono ir Šiaurės Atlanto aljanso politikos aspektai. Tai yra ne kas kita, kaip įprastas rusofobiškas pareiškimas. Pastaraisiais metais girdėjome šimtus tokių pareiškimų", — sakė Korotčenka.
Kartu jis pažymėjo, kad tokie kaltinimai skambėjo tiek iš ankstesnės, tiek iš dabartinės JAV administracijos.
Pasak eksperto, į tokius Vakarų pareiškimus atsakyti nereikia, nes "šuo loja, karavanas juda". Kartu jis pabrėžė, kad Rusija stiprina savo gynybinius pajėgumus užtikrindama galimų grėsmių neutralizavimą.
"Kaip tai darysime, pagal kokius principus — tai išimtinai yra Rusijos karinės-politinės vadovybės reikalas", — pridūrė Korotčenka.
Pareiškimus apie "Rusijos grėsmę" periodiškai pateikia Vakarų politikai, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, bet tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje.