Žiniasklaidos mikrofonai

Rusijoje patvirtintas įstatymas dėl baudų sankcijas rusų žiniasklaidai 

(atnaujinta 16:50 2021.02.17)
Už ribojamąsias priemones Rusijos žiniasklaidai ir piliečiams įstatymas numato baudas iki trijų milijonų rublių

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Rusijos Federacijos taryba pritarė įstatymui dėl milijoninių baudų (rubliais) už informacinių išteklių savininkų Rusijos žiniasklaidai ir piliečiams taikomas sankcijas, praneša Sputnik radijas.

Dokumente numatytos baudos platformų savininkams už ribojamąsias priemones Rusijos žiniasklaidai ir fiziniams asmenims nuo 50 000 (apie 600 eurų) iki 3 000 000 rublių (daugiau kaip 30 000 eurų): fiziniams asmenims bauda bus nuo 50 000 iki 100 000 rublių (apytiksliai nuo 600 iki 1 000 eurų); valstybės pareigūnams — nuo 200 000 iki 400 000 rublių (2 000–4 500 eurų); juridiniams asmenims — nuo 600 000 iki 1 000 000 rublių (7 000–11 000 eurų). Po pakartotinio pažeidimo ši suma kiekvienoje kategorijoje padidės ir gali siekti 3 000 000 rublių (daugiau kaip 30 000 eurų) juridiniams asmenims.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien susitikime su Dūmos frakcijų vadovais užsienio IT bendrovių ir interneto platformų veiklą pavadino rimtu iššūkiu Rusijai.

"Mes matome, kas nutiko kitose valstybėse. Tai yra tokia ideologinė atskirtis pasaulyje... Jei jie taip elgiasi savo šalyje, įsivaizduokite, kaip jie elgsis su kitais, laikydami save išskirtiniais", — sakė Putinas.

2020 metų gruodžio mėnesį Valstybės Dūma priėmė įstatymą dėl atsakomųjų sankcijų už Rusijos žiniasklaidai taikomą cenzūrą. Dabar užsienio interneto ištekliams grės priemonės, ribojančios prieigą prie informacijos apie rasinę, nacionalinę ir politinę priklausomybę, tai bus taikoma ne tik socialiniams tinklams, bet ir didelėms IT platformoms. Sprendimą dėl apribojimų priims generalinis prokuroras, pasitaręs su Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Prancūzijos žiniasklaidos skaitytojai "užstojo" Rusiją prieš Vakarus >>

Įstatymas taip pat bus taikomas Twitter, Facebook ir YouTube. Ši iniciatyva buvo atsakas į Rusijos žiniasklaidos cenzūrą užsienio socialiniuose tinkluose. Ištekliai, panaikinę cenzūrą prieš Rusijos žiniasklaidą, turės apie tai pranešti "Roskomnadzor", o po to generalinis prokuroras gali atšaukti sankcijas, pasitaręs dėl šio sprendimo su Užsienio reikalų ministerija. Įstatymas numato galimybę blokuoti, apriboti srautą ir skirti administracines baudas.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
sankcijos, žiniasklaida, Rusija

Nufilmuotas "priešo" bazės sunaikinimas Rusijoje žiemos sąlygomis

(atnaujinta 08:56 2021.03.04)
Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip kariai sunaikina sąlyginio priešo pozicijas poligone, Murmansko srityje

Rusijos gynybos ministerija parodė vaizdo įrašą, kuriame nufilmuoti Šiaurės laivyno motorizuotųjų šaulių šaudymai Murmansko srityje. Vaizdo įrašas paskelbtas Gynybos ministerijos YouTube kanale.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip kariai sunaikina sąlyginio priešo pozicijas.

"Prieš tai žvalgybos grupė likvidavo patrulius, kad nepastebimai galėtų prieiti pagrindinės pajėgos, taip pat "prikando liežuvį", kad būtų galima patvirtinti žvalgybos metu gautą informaciją", — sakoma pranešime.

Rusijos karinio jūrų laivyno Šiaurės laivynas yra tarprūšinis strateginis susivienijimas, kuris iš esmės yra Rusijos karinė apygarda. Jos būstinė yra Severomorske.

Tegai:
Rusijos gynybos ministerija, karinės pratybos, Rusija
Dar šia tema
"Lokys" pakilo į orą: nufilmuotas Tu-95 skrydis esant žemai temperatūrai
NATO pagyrė Rusijos priešlėktuvines sistemas "Pancir"
"Bus greitesnis už "Armatą": koks naujas tankas kuriamas Rusijoje
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova

Rusijos URM sureagavo į šalies pripažinimą viena pagrindinių grėsmių JAV

(atnaujinta 17:51 2021.03.04)
Pasak ministerijos atstovės Marijos Zacharovos, RF suvaržymas yra JAV bandymas užkirsti kelią Maskvai konkuruoti vienodomis sąlygomis

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sureagavo į Rusijos pripažinimą viena pagrindinių grėsmių JAV. Radijo eteryje "Govorit Moskva" ji pasakojo, kad Vašingtonas visus, kurie konkuruoja su juo, laiko grėsme JAV.

"Jie visus, kurie varžosi su jais bet kurioje srityje, laikys savo pagrindiniu priešu. Natūralu, kad be veiksnio, kuris turėtų pademonstruoti jų aljansą, juos suvienyti, yra ir faktorius, prarasiantis konkurenciją, arba faktorius, kurio jie negali vykdyti visuotinai pripažintuose fonduose", — sakė ji.

Pasak diplomatės, Rusijos suvaržymas yra JAV bandymas užkirsti kelią Maskvai konkuruoti vienodomis sąlygomis.

Anksčiau paaiškėjo, kad JAV patikrins savo ginkluotųjų pajėgų dydį, struktūrą ir pajėgumus dėl "iššūkių" Rusijos ir Kinijos akivaizdoje. Tame pačiame pareiškime Vašingtonas pagrindinėmis grėsmėmis šaliai įvardijo Maskvą ir Pekiną.

Maskvos ir Vakarų santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorijos dalimi.

Maskva buvo apkaltinta kišimusi ir prieš ją buvo įvestos sankcijos, atsakydama Rusija pradėjo importo pakeitimo kursą. Be to, Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti su Maskva sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą tvirtino, kad nedalyvauja konflikte Ukrainoje ir nėra Minsko susitarimų objektas.

Tegai:
JAV, Rusija, Marija Zacharova
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu

Nausėda su EK pirmininkės pavaduotoju aptarė Astravo AE kausimą

(atnaujinta 14:56 2021.03.04)
Šiuo metu laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl Astravo AE elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Europos Komisijos vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu už ekonomiką ir prekybą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta Astravo atominei elektrinei ir Europos Vadovų Tarybos sprendimui išnagrinėti priemones, užkertančios kelią Astravo AE pagamintos elektros energijos patekimui į ES rinką.

Президент Литвы Гитанас Науседа на дистанционной встрече с зампредседателем Еврокомиссии Валдисом Домбровскисом
Prezidentas Gitanas Nausėda su EK vykdomuoju pirmininkės pavaduotoju Valdžiu Dombrovskiu konferencinio skambučio metu

Šalies vadovas akcentavo, kad Astravo AE neatitiktis ES reikalavimams ir rekomendacijoms yra “ES principingumo ir politikos nuoseklumo išbandymas”, todėl visos streso testų rekomendacijos privalo būti įgyvendintos nedelsiant.

Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba dar gruodį paragino Europos Komisiją numatyti galimas priemones, kurios padėtų užkirsti kelią komerciniam elektros importui iš “nesaugių” trečiųjų šalių branduolinių jėgainių.

"Dabar metas valstybėms narėms imtis kolektyvinių veiksmų, kad apsaugotume ES rinką nuo nesaugios energijos importo iš trečiųjų šalių", – pabrėžė prezidentas.

Šalies vadovas priminė, kad laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl elektros užkardymo mechanizmo, kaip buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje.

Pokalbio su Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoju metu taip pat aptarti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir "RailBalticos" projektai. 

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuvoje pareikšta, kad nepanaudotas penktadalis gautų vakcinos nuo COVID-19 dozių
Pokyčiai Prezidentūroje: traukiasi Bubnelis
Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje