Sevastopolis

Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM apie Krymo priklausymą

(atnaujinta 16:17 2021.02.26)
Diplomatinė atstovybė sureagavo į Lietuvos URM pareiškimą, pabrėždama padarytą istorinį pasirinkimą

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą dėl Krymo priklausymo. Diplomatinė atstovybė pareiškė, kad jokios insinuacijos šiuo klausimu nėra pagrįstos.

"Istorinį pasirinkimą susijungti su Rusija pusiasalio gyventojai padarė referendume, taip realizuodami žmonių apsisprendimo teisę", — sakoma ambasados pranešime Twitter.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija palaikė Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat pareiškė apie "neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją", Rusijos neva įvykdytą prieš septynerius metus.

Krymas tapo Rusijos regionu po to, kai 2014 metų kovą jame buvo surengtas referendumas, kuriame 96,77 proc. Krymo rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.

Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Pasak Rusijos prezidento, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".

Tegai:
Rusijos ambasada Lietuvoje, Užsienio reikalų ministerija, Lietuva, Krymas, Rusija
Dar šia tema
Taikingas Kirkorovas grasina Lietuvos nacionaliniam saugumui "dubenėliu"
Nepamokomi: Lietuva nori įveikti Rusiją, o išeis kaip visada
Maskvos Kremlius, archyvinė nuotrauka

Vakarų pareiškimai apie "Rusijos agresiją" jau devalvavo, pareiškė Kremlius

(atnaujinta 21:28 2021.04.12)
Anksčiau Vašingtonas pareiškė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas JAV valstybės sekretoriaus Entonio Blinkeno žodžius apie Rusijos "agresyvių veiksmų" pasekmes, teigė, kad kuo daugiau apie tai pareiškiama, tuo labiau tai devalvuoja.

Kaliningradas
© Sputnik / Константин Чалабов

Anksčiau Blinkenas interviu NBC televizijai, kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje, pasakė apie galimas "pasekmes" Rusijai iš Vašingtono pusės, jei ji ir toliau "elgsis agresyviai".

"Vyksta tam tikra tokių frazių devalvacija. Šie raginimai atsisakyti kai kurių trumpalaikių ir agresyvių veiksmų, grasinimai priversti už tai susimokėti — kuo daugiau tokių frazių išsakys, tuo labiau jos devalvuos", — atsakė Peskovas į žurnalistų prašymą pakomentuoti Blinkeno pareiškimą.

"Rusija, dar kartą kartoju, niekada niekam neatstovavo ir neatstovaus agresijos ir niekada nesiėmė agresyvių veiksmų", — pridūrė jis.

Anksčiau Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. JAV paragino Rusiją paaiškinti šiuos manevrus ir paskelbė apie savo pasirengimą bendrauti. Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus iabkovas RIA Novosti sakė, kad paaiškinimai Amerikos pusei buvo pateikti praėjusią savaitę. Jis pažymėjo, kad pagal JAV pasiūlytą "toną ir perspektyvą" Rusija nevykdys dialogo, o Vašingtonas turės būti patenkintas jau gautais paaiškinimais.

Kovo pabaigoje Ukrainos "silovikai" pareiškė, kad keturi kareiviai žuvo ir dar du buvo sužeisti per apšaudymą netoli Donecko srities Sumų kaimo. Kijevas pradėjo skelbti apie padėties Donbase pablogėjimą. Savo ruožtu pasiskelbusios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos apkaltino Kijevą paūmėjimu — pagal jų pareiškimus yra saugumo pajėgų provokacijos, o apsauginiai atnaujina ugnį. Taip pat DLR ir LLR paskelbė, kad gyvenvietėse aptikta dešimtys Ukrainos karinės technikos vienetų. Be to, Luhanskas apkaltino Kijevą dėl netvarkingo teritorijų minavimo.

Nuo 2014 metų Kijevas ne kartą skleidė prognozes dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų, įskaitant tariamai planuojamas atakas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau pareiškė, kad Rusijos Federacija neketina nieko pulti. Pasak jo, Rusijos grėsmė — "išgalvojimas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų bonusų ir preferencijų". Peskovas teigė, kad Rusija kariuomenę perkelia savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam nekelia pavojaus ir neturėtų nieko jaudinti.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Rusija
Dar šia tema
Gincburgas paaiškino, kodėl Europos Sąjunga neskuba įsileisti "Sputnik V" į savo rinką
Ruošiantis "Baltijos mūšiui". Lietuva "lenda" ten, kur nereikia
Peskovas pareiškė, kad Rusija nekelia grėsmės nė vienai pasaulio valstybei
Aleksejus Puškovas, Federacijos tarybos Informacijos politikos ir sąveikos su žiniasklaida komisijos pirmininkas

Puškovas įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę

(atnaujinta 14:11 2021.04.12)
Anot politiko, Ukraina nedrįs pradėti karo su Rusija, nes net Kijevas supranta jo pasekmes. Nepaisant to, senatorius teigė, kad Maskvą išprovokuotų šaudymas ir "kitokio pobūdžio karinė veikla"

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Senatorius Aleksejus Puškovas teigė, kad karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos yra mažai tikėtinas, tačiau perspėjo apie galimas Kijevo provokacijas, praneša RIA Novosti.

Anot politiko, Ukraina nedrįs pradėti karo su Rusija, nes net Kijevas supranta jo pasekmes. Nepaisant to, senatorius teigė, kad Maskvą išprovokuotų šaudymas ir "kitokio pobūdžio karinė veikla".

"Provokacija yra geriausias Ukrainos valdžios draugas ir pagrindinis jų karinio suartėjimo su Vakarais instrumentas", — savo "Telegram" kanale rašė Puškovas.

Šių metų vasarį padėtis Donbase paaštrėjo. Ukrainos kariuomenė DLR ir LLR gyvenvietes apšaudė vis dažniau. Balandžio mėnesį, kaip pranešė DLR, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms panaudojus droną su sprogmeniu, mirė vaikas ir moteris buvo sužeista. Nepriklausomybę paskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia didelį puolimą. Kovą vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Ruslanas Chomčakas tokį scenarijų pavadino įmanomu ir apkaltino Rusiją kariuomenės telkimu netoli sienos su Ukraina.

Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas pabrėžė, kad Kijevo priešiškumas bus Ukrainos valstybės pabaigos pradžia. Jis neatmetė, kad Maskva gins Donbaso gyventojus, jei Kijevas surengs ten masinį gyventojų naikinimą.

Tegai:
karas, Ukraina, Rusija, Aleksejus Puškovas
oro tarša, archyvinė nuotrauka

Vilniuje dėl judėjimo apribojimų oras pernai buvo švaresnis

(atnaujinta 21:35 2021.04.12)
Pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės, tačiau didesnis užterštumas šiais teršalais buvo šaltuoju sezonu

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Dėl karantino metu taikytų judėjimo apribojimų vilniečiai 2020 metais kvėpavo švaresniu oru negu 2019-aisiais, rodo Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenys.

Vilniuje pastaraisiais metais daugiausia rūpesčių kelia oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Tačiau pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 — mažesnių nei 10 mikronų ir KD2,5 — iki 2,5 mikronų) koncentracija sostinėje neviršijo ribinės vertės.

Didesnis užterštumas šiais teršalais, kaip ir paprastai, buvo šaltuoju sezonu, kai būstui šildyti naudojamas kietasis kuras.

Šiltuoju metų laiku daugiausia įtakos prastai oro kokybei turėjo transporto išmetami teršalai ir nuo neapželdintų, dulkėtų paviršių, statybviečių, kelio remonto darbų vietų keliamos dulkės.

Pernai, kaip ir kasmet, pasitaikė dienų, kai oro užterštumas padidėdavo ir dėl teršalų pernašų iš kitų valstybių.

Azoto dioksido, anglies monoksido, ozono, policiklinių aromatinių angliavandenilių, daugelio sunkiųjų metalų vidutinė metinė koncentracija irgi neviršijo nustatytų normų.

Sostinės oro užterštumą tiria keturios automatinės oro kokybės tyrimų stotys: dvi prie intensyvaus eismo gatvių — Žirmūnuose ir Savanorių prospekte, kitos dvi — Senamiestyje ir Lazdynuose.

Vidutinė metinė transporto taršą atspindinčio azoto dioksido koncentracija Žirmūnuose, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 19 proc., Senamiestyje ir Savanorių prospekte — 17–22 proc., Lazdynuose šio teršalo koncentracija nepakito.

Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija padidėjo Senamiestyje ir Lazdynuose.

Anglies monoksido koncentracija Senamiestyje buvo didesnė, o kitose stotyse mažesnė nei 2019 m. Vidutinė metinė sunkiųjų metalų (nikelio, arseno, kadmio, švino) koncentracija sumažėjo arba nepakito. Sveikatai labiau kenkiančių policiklinių aromatinių angliavandenilių, išskyrus benzo(a)pireną, koncentracija buvo mažesnė nei 2019 metais.

Vilniaus miesto oro kokybę 2020-aisiais vertinant iš daugiau kaip 10 metų perspektyvos, stebima sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo tendencija.

Senamiestyje didėja ir didesnio diametro kietųjų dalelių koncentracija, o transporto taršai atspindėti skirtoje Žirmūnų tyrimų stotyje išmatuojama vis didesnė benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, nikelio koncentracija.

Tegai:
oras, Vilnius
Dar šia tema
Nuo pirmadienio — pokyčiai Vilniaus viešajame transporte
Vilniaus oro uoste nufilmuota atnaujinta operacijų valdymo sistema