Aviacijos desanto savaeigė prieštankinė patranka 2S25 Sprut-SD

Rusija sukurs naujus šarvus kovinėms mašinoms

(atnaujinta 09:00 2021.03.08)
Šiuo metu vykdomi penki tyrimų projektai, skirti šarvuotiems ir konstrukciniams plienams sukurti, kurie leis žymiai sumažinti kovinių transporto priemonių masę

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Rusijoje kuriami nauji šarvai kovinėms transporto priemonėms, jie leis sumažinti mašinų svorį ir padidinti pravažumą vandeniu, tuo metu išlaikant stiprumo savybes, RIA Novosti pareiškė šiuose darbuose dalyvaujančios įmonės AAB "Karinės pramonės įmonė" generalinis direktorius Aleksandras Krasovickis.

"Karinės pramonės įmonė" kartu su Bardino centriniu juodosios metalurgijos tyrimų institutu daug nuveikė, kad patikslintų pagrindines naujo plieno šarvuotoms transporto priemonėms kūrimo ir gamybos programos pozicijas. Jau ateinančiais mėnesiais mes esame pasirengę iš naujų plieno markių pagaminti šarvų elementų pavyzdžius ir pradėti juos bandyti "Korpusų gamykloje" (Vyksos miestas, karinio pramonės komplekso dalis — Sputnik)", — pasakė jis.

Pasak jo, šiuo metu vykdomi penki tyrimų projektai, skirti šarvuotiems ir konstrukciniams plienams sukurti, kurie leis žymiai sumažinti kovinių transporto priemonių masę, išlaikant reikiamą saugumo lygį. Krasovickis pažymėjo, kad svorio mažinimas yra labai svarbus užtikrinant karinės įrangos pravažumą vandeniu.

AAB "Karinės pramonės įmonė" buvo įkurta 2006 m. Įmonė užsiima šarvuotų ratinių transporto priemonių, visų pirma šarvuočių, ir specialiųjų transporto priemonių "Tigras" kūrimu, gamyba, tiekimu, garantiniu ir pogarantiniu aptarnavimu bei utilizavimu.

Tegai:
ginklai, Rusija
Dar šia tema
An-124 "Ruslan": kodėl Rusija turėtų atgaivinti aviacijos milžino gamybą
Rusijos gynybos ministerija pasakė apie bendras pratybas su Baltarusija kovą
"Jie prisižaidė": JAV rizikuoja prarasti strateginius bombonešius
Rusijos URM pastatas

Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą

(atnaujinta 10:26 2021.04.20)
Aleksandras Gruška sureagavo į buvusio Estijos vadovo siūlymą laikinai uždrausti bet kokias rusų keliones į ES šalis

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Buvęs Estijos prezidentas Tomas Hendriksas Ilvesas, pasiūlęs uždrausti rusams įvažiuoti į Europos Sąjungą, turėtų pasikalbėti su Turkijos ir Graikijos vadovybe apie Rusijos turistų svarbą, RIA Novosti pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.

Balandžio 18 dieną Ilvesas pasiūlė laikinai uždrausti bet kokias rusų keliones į ES šalis, išskyrus dėl ypatingų šeiminių aplinkybių. Tai jis motyvavo tuo, kad "kyla pavojus Europos saugumui". Estijos užsienio reikalų ministras nepritarė buvusio šalies prezidento idėjai.

"Jam reikėtų pasikalbėti su tokių šalių kaip Turkija ir Graikija lyderiais apie turizmo svarbą ir ypač Rusijos segmentą", — atsakė Gruška, paprašytas pakomentuoti buvusio Estijos vadovo žodžius.

Ilvesas, kuris 2006–2016 metais ėjo Estijos prezidento pareigas, o 1999–2002 metais buvo respublikos užsienio reikalų ministras, yra žinomas dėl savo griežtų rusofobiškų pareiškimų. Visų pirma, jis kategoriškai pasisakė apie rusų kalbą ir už jos ribojimus Estijoje, taip pat išgarsėjo skandalu Chanty Mansijske vykusiame V Pasauliniame suomių-ugrų tautų kongrese.

Vakarų ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais toliau aštrėja. JAV ir jų sąjungininkai reiškia susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" suintensyvėjimo netoli Ukrainos sienų. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Rusija kariuomenę dislokuoja savo teritorijoje, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimo.

Balandžio 17-osios vakarą Čekijos valdžia pareiškė įtarianti Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimų šaudmenų sandėlyje 2014 metais Vrbeticos kaime, taip pat paskelbė apie 18 Rusijos diplomatų išsiuntimą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltinimus pavadino absurdiškais, nepagrįstais ir išgalvotais. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių — išsiuntė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas ES sankcijas, anksčiau pareiškė, kad Rusija atsakys į bet kokius piktybinius veiksmus savo atžvilgiu. Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška pabrėžė, kad sankcijos kelia abejonių dėl bet kokios sąveikos su Briuseliu ir yra naudojamos, siekiant kištis į Rusijos vidaus reikalus.

Tegai:
Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), Rusija, Estija, ES, turizmas
Rusijos naikintuvas MiG-31

Rusijos MiG-31 perėmė JAV ir Norvegijos lėktuvus Barenco jūroje

(atnaujinta 17:23 2021.04.19)
Naikintuvas MiG-31 buvo pakeltas į orą, kai buvo pastebėti prie Rusijos sienos artėjantys JAV ir Norvegijos patruliavimo orlaiviai

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Rusijos naikintuvas MiG-31 virš Barenco jūros perėmė JAV ir Norvegijos patruliavimo orlaivius, kurie buvo priversti apsisukti, žurnalistams pranešė Rusijos gynybos ministerijos Nacionalinis gynybos kontrolės centras.

Centro duomenimis, balandžio 19 dieną Rusijos radarai virš Barenco jūros akvatorijos aptiko du oro taikinius, artėjančius prie Rusijos Federacijos valstybinės sienos.

"Oro taikiniams atpažinti ir užkirsti kelią Rusijos Federacijos valstybinės sienos pažeidimams, į orą buvo pakeltas naikintuvas MiG-31 iš Šiaurės laivyno oro gynybos tarnybos sudėties. Rusijos naikintuvo įgula identifikavo oro taikinius kaip JAV Karinio jūrų laivyno bazinės patruliavimo aviacijos lėktuvą R-8A "Poseidon" ir Norvegijos Karinių oro pajėgų bazinės patruliavimo aviacijos lėktuvą R-3S "Orion" ir palydėjo juos virš Barenco jūros akvatorijos", — pranešė Nacionalinis gynybos kontrolės centras.

Rusijos kariai patikslino, kad "pasukus užsienio kariniams lėktuvams nuo Rusijos Federacijos valstybinės sienos, Rusijos naikintuvas saugiai grįžo į bazavimosi aerodromą, buvo užkirtas kelias pažeisti Rusijos Federacijos valstybinę sieną".

Nacionalinis gynybos kontrolės centras pridūrė, kad Rusijos naikintuvo skrydis buvo vykdomas griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių.

Aktyvumas oro erdvėje šalia Rusijos sienų nuolat auga. 2020 metais radiotechninių pajėgų specialistai aptiko 40 proc. daugiau užsienio žvalgybinių lėktuvų nei metais anksčiau. Iš viso praėjusiais metais radiotechninių pajėgų specialistai aptiko ir palydėjo daugiau nei du milijonus oro objektų.

Tegai:
MiG-31, naikintuvas, sienos pažeidimas, Norvegija, JAV, Rusija
Dar šia tema
Nufilmuota, kaip Rusijos naikintuvas perėmė JAV žvalgybinį lėktuvą
Vilnius

Lietuviai perspėjami apie paskiepytus "tyliuosius COVID-19 nešiotojus"

(atnaujinta 10:37 2021.04.20)
Koronavirusas gali daugintis kvėpavimo takuose, nors pats nešiotojas nejaus jokių simptomų dėl vakcinos

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija priminė, kad paskiepyti žmonės vis tiek gali būti koronaviruso nešiotojai ir užkrėsti kitus.

Vakcinos nuo COVID-19 apsaugo nuo simptomų, sunkios ligos eigos bei mirties, tačiau paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių infekcijos požymių, kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti virusą kitiems asmenims.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad vakcina padeda imuninei sistemai atpažinti koronavirusą ir jį sunaikinti. Tačiau vakcina gali nesukelti pakankamai efektyvaus gleivinių imuninio atsako. Dėl to, virusui patekus į kvėpavimo takus, jis kurį laiką gali juose daugintis bei būti platinamas ir kelti pavojų aplinkiniams. 

Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga pabrėžė, kad paskiepytiems žmonėms išlieka tikimybė užsikrėsti COVID-19 ir trumpą laiką platinti virusą.

"Todėl net ir paskiepytiems žmonėms, ypač bendraujant su didesnės rizikos neskiepytais asmenimis, reikia laikytis apsaugos priemonių, dėvėti veido kaukes", — paragino jis.

Gydytojo teigimu, vakcinacijos efektą visuomenė pajus tuomet, kai bus paskiepyta didžioji dalis gyventojų. Strioga paaiškino, kad kai bus vakcinuota didžioji dalis visuomenės ir įgytas platesnis imunitetas, išliekanti rizika užsikrėsti besimptome forma ir trumpai platinti virusą turės vis mažesnį poveikį visuomenei.

"Tačiau šiai dienai, kai vakcinuota mažiau nei penktadalis gyventojų, net ir vakcinuoti žmonės turėtų laikytis visų atsargumo priemonių, kad galimai neužkrėstų tų, kurie yra imlūs ir neturi imuninės apsaugos", — perspėjo gydytojas.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pilnai paskiepytiems asmenims yra taikomos testavimosi ir izoliacijos išimtys atvykstant iš užsienio, taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu gali būti netaikoma izoliacija po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga.

Vis dėlto, paskiepytiems asmenims galioja visi kiti karantino reikalavimai, tarp jų ir dėl kaukių dėvėjimo, atstumo laikymosi, rankų higienos ir kt.

Naujausiais duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje buvo užfiksuota daugiau nei 235,3 tūkstančio COVID-19 atvejų, nuo infekcijos mirė 3 785 žmonės.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje