MIA Rossija segodnia vykdomasis direktorius, Žmogaus teisių tarybos narys Kirilas Višinskis

Višinskis priminė apie Rusijos žiniasklaidos žurnalistų priespaudą Latvijoje

(atnaujinta 18:16 2021.03.09)
Praėjusių metų gruodį žurnalistams buvo pateiktas kaltinimas dėl ES sankcijų režimo pažeidimo, dabar jiems gresia įkalinimas

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. MIA "Rossija segodnia" vykdomasis direktorius, Žmogaus teisių tarybos narys Kirilas Višinskis paragino ESBO atkreipti dėmesį į Rusijos žiniasklaidos žurnalistų padėtį Latvijoje. Apie tai jis pareiškė per ESBO internetinį susitikimą žiniasklaidos laisvės ir lyčių lygybės klausimais.

Kaip anksčiau buvo pranešta, rusakalbiams Latvijos žurnalistams, įskaitant tuos, kurie bendradarbiauja su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo pateikti kaltinimai pagal straipsnį dėl ES sankcijų režimo pažeidimo, pas juos buvo atliktos kratos ir paimtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš šalies. Agentūros duomenimis, kaltinimai pareikšti pagal Latvijos baudžiamojo įstatymo 84 straipsnį — ES sankcijų režimo pažeidimas, bausmė — nuo piniginės baudos iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su žiniasklaidos grupe MIA "Rossija segodnia". Tačiau Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai.

"Šiandien noriu atkreipti ESBO ir visų konferencijos dalyvių dėmesį į mano kolegų Baltijos šalyse likimą. Kalbame apie septynis rusakalbius žurnalistus, kurie praėjusių metų gruodį buvo apkaltinti pažeidę ES sankcijų režimą. Tarp jų yra dvi moterys: Ala Berezovskaja ir Tatjana Kirilova", — pasakė Višinskis.

Jis prisiminė, kad pas žurnalistus buvo atliktos kratos, buvo paimti kompiuteriai ir telefonai, iš jų paimtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinimai pareikšti dėl "absoliučiai išgalvotos priežasties": neva bendradarbiaudami su žiniasklaidos kontroliuojančiosios bendrovės "Rossija segodnia" leidiniais, jie pažeidė ES sankcijas, kurios buvo įvestos asmeniškai prieš jos direktorių. Žurnalistams gresia rimtos bausmės: nuo piniginių baudų iki įkalinimo.

"Mes suvokiame tokius veiksmus prieš savo kolegas kaip žodžio laisvės ribojimą Latvijoje ir kėsinimąsi į mūsų kolegų, rusakalbių žurnalistų teises... Estija, Latvija, Ukraina yra šalys, kuriose spaudimas žurnalistams baigiasi areštu, kratomis, grasinimais įkalinimu. Norėčiau dar kartą kreiptis į ESBO... Neišmesti mūsų kolegų Latvijoje likimo iš jūsų dėmesio zonos ir dėti visas pastangas, kad būtų sustabdytas spaudimas žurnalistams ir žodžio laisvei Latvijoje", — pažymėjo Višinskis.

Jis taip pat padėkojo ESBO ir buvusiam ESBO atstovui žiniasklaidos laisvės klausimais Arlemui Dezirui už tai, kad dėl jų dėmesio jis paleistas iš arešto Ukrainoje, kur buvo kalėjime už savo profesinę veiklą.

"Prieš trejus metus buvau areštuotas dėl išgalvotos priežasties už savo profesinę veiklą Ukrainoje. Ir aš kalėjau daugiau nei metus. Šiandien noriu pradėti savo žodį padėka ESBO ir buvusiam ESBO atstovui žiniasklaidos laisvės klausimais, ponui Arlemui Dezirui. Be kita ko, dėl jų dėmesio mano likimui aš buvau paleistas 2019 metais", — pasakė Višinskis.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
ESBO, žiniasklaidos laisvė, Latvija, Kirilas Višinskis
ES vėliava

Rusijos URM teigia, kad nesibels į uždarytas santykių su ES duris

(atnaujinta 18:01 2021.04.16)
Teigiama, kad nors Europos Sąjungos atstovai "garsiai kartoja" teiginius apie sąveikos poreikį abipusės svarbos srityse, šie žodžiai nepatvirtinami veiksmais

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Rusija nepasibels į uždaras bendradarbiavimo su Europos Sąjunga duris, Briuselis imituoja sąveiką, griauna jos architektūrą, sakė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos Europos bendradarbiavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Artiomas Bulatovas, praneša RIA Novosti.

"Faktinis glaudaus bendradarbiavimo su mūsų šalimi modeliavimas jokiu būdu negali pakeisti struktūrinio dialogo", — internetiniame seminare "Rusijos ir ES bendradarbiavimo perspektyvos ekologijos srityje" sakė Bulatovas.

Jis pabrėžė, kad nors Europos Sąjungos atstovai "garsiai kartoja" teiginius apie sąveikos poreikį abipusės svarbos srityse, šie žodžiai nepatvirtinami veiksmais: visa per daugelį metų besiformavusi bendradarbiavimo architektūra buvo sunaikinta, sakė diplomatas.

Jis pabrėžė, kad yra bendri interesai rasti bendradarbiavimo sritis, Rusija yra tam pasirengusi.

"Visi pasiūlymai yra ant stalo, tačiau mes nebelsime į uždaras duris, kamuolys yra ES pusėje", — sakė jis.

Rusijos ir Vakarų santykiai pablogėjo 2014 metais dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorijos dalimi.

JAV, Europos Sąjunga ir Kanada apkaltino Maskvą kišimusi į Kijevo reikalus ir įvedė jai sankcijas. Rusijoje jie į tai atsakė maisto embargu. Be to, šalies valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti su Maskva sankcijų kalba yra neproduktyvu. 

Tegai:
santykiai, Rusija, ES
Vakcina Sputnik V

"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas

(atnaujinta 10:59 2021.04.16)
Gyvūnus reikia vakcinuoti ne tik siekiant juos apsaugoti, bet ir tam, kad būtų sustabdyta viruso cirkuliacija tarp žmonių ir gyvūnų, mano Gamalėjaus tyrimų centro vadovas

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vakcina "Sputnik V" gali gerai apsaugoti nuo koronaviruso ir gyvūnus, tačiau pirmiausia reikia paskiepyti žmones, RIA Novosti pareiškė Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Gamalėjaus nacionalinio epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centro direktorius Aleksandras Gincburgas.

Argentinos prezidentas skiepijamas Sputnik V vakcina nuo COVID-19
Пресс-служба администрации президента Аргентины

"Esu daugiau nei įsitikinęs, kad "Sputnik V" apsaugos ir gyvūnus, ir gerai apsaugos, tačiau pirmiausia reikia skiepyti žmones", — pasakė Gincburgas.

Jis pažymėjo, kad gyvūnus reikia skiepyti ne tik jų apsaugai, bet ir tam, kad būtų sustabdyta viruso cirkuliacija tarp žmonių ir gyvūnų.

Gamalėjaus centre "Sputnik V" buvo išbandyta su gyvūnais, visi ikiklinikiniai tyrimai buvo atlikti su jais, todėl galima drąsiai teigti, kad šis preparatas veikia, pabrėžė Gincburgas.

"Kitas klausimas, kad specialiai gyvūnams pagaminta vakcina yra daug pigesnė nei mūsų ir tuo pačiu metu taip pat veikia", — pridūrė Gincburgas.

Šiuo metu Rusijoje yra užregistruotos trys vakcinos COVID-19 profilaktikai — tai preparatai "Sputnik V", "EpiVacCorona" ir "CoviVac". Pirmoji ir antroji vakcinos jau patvirtintos skiepyti vyresnius nei 60 metų žmones, tačiau "CoviVac" kol kas patvirtinta vartoti žmonėms nuo 18 iki 60 metų. Kaip balandžio pradžioje pranešė Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška, šio preparato tyrimai vyresniems nei 60 metų žmonėms dar vykdomi.

Visos trys vakcinos numato dviejų preparato komponentų įvedimą. Taigi, antroji injekcija "Sputnik V" turi būti atlikta po trijų savaičių, antrą "EpiVacCorona" skiepą galima atlikti po diejų-trijų savaičių, o "CoviVac" injekcijos atliekamos su dviejų savaičių intervalu.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Rusija, koronavirusas
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi koronaviruso ekspertų tarybos

(atnaujinta 14:47 2021.04.17)
Kaip pažymėjo matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius, pagrindinė pasitraukimo priežastis — laiko trūkumas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Iš Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės ir Prezidento sveikatos ekspertų tarybos traukiasi matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius. 

Apie tai jis pranešė šeštadienį savo puslapyje Facebook.

"Apie pasitraukimą galvojau jau kurį laiką. Pagrindinė priežastis - laiko trūkumas. Aktyvus dalyvavimas tarybų veikloje vis dėlto atima nemažai laiko.  Tą laiką aš rasdavau šeimos ir tiesioginio darbo sąskaita, atėjo laikas grąžinti skolas", — parašė jis.

Pasak Zemlio-Balevičiaus, ekspertų tarybos parodė kad Lietuvoje galima diskutuoti pateikiant mokslu pagrįstus argumentus. Svarbiausias tarybų darbo rezultatas yra pateikti dokumentai, kurių skelbimas viešai yra naujovė Lietuvoje, pažymėjo jis.

"Epidemijos valdymo sprendimai yra neišvengiamas kompromisas tarp įvairių nesuderinamų prioritetų, to ką reikėtų daryti ir svarbiausia tarp to kas yra įmanoma padaryti su turimais resursais. Niekada nepritariau visiems LRV sprendimams, buvo padaryta nemažai klaidų, bet nemanau kad su turimais valstybinių institucijų resursais ir kompetencijomis buvo galima padaryti reikšmingai geriau", — pažymėjo ekspertas.

Iš prie Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos COVID-19 klausimais prieš kurį laiką pasitraukė gydytojas Vytautas Kasiulevičius, Santaros klinikų atstovas Laimonas Griškevičius, Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas ir kiti ekspertai.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 232 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kitą savaitę bus galima aplankyti globos įstaigose gyvenančius artimuosius
Estijoje plinta "Pietų Afrikos" koronaviruso padermė
Lietuvoje nustatyta apie 1200 naujų koronaviruso atvejų, mirė 12 žmonių
Kauno vakcinavimo centras stabdo skiepijimą, nes nebeturi vakcinų