Rusijos URM pastatas, archyvinė nuotrauka

Rusija po Stoltenbergo pareiškimų pasiūlė aljansui užsiimti savo problemomis

(atnaujinta 23:01 2021.03.24)
Vakarų šalys ne kartą pareiškė, kad jos Rusiją vertina kaip grėsmę. Šiandien Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis RF pavadino "pavojinga kaimyne"

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimus apie Rusiją, patarė užsiimti aljanso šalių problemomis.

Trečiadienį Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva slopina politinius kitaminčius ir didina vidines represijas, taip pat elgiasi agresyviai už savo teritorijos ribų, prisidėdama prie kaimyninių valstybių destabilizavimo.

"Jos [aljanso problemos — Sputnik] reikalauja neatidėliotinos intervencijos: vakcinacija, krizė, žmogaus teisės NATO šalyse. <...> Kai išspręsite, nedelsdami pradėsime tirti jūsų patirtį. Bet tik sėkmingą", — cituoja Zacharovą RIA Novosti.

Vakarų šalys ne kartą pareiškė, kad jos Rusiją vertina kaip grėsmę. Šiandien Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis RF pavadino "pavojinga kaimyne".

Praėjusią savaitę paskelbtoje JK 2030 metų gynybos doktrinoje sakoma apie ketinimą įveikti visus Maskvos keliamus pavojus.

Šio mėnesio pradžioje JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas savo programos kalboje apie užsienio politiką taip pat įvertino Rusiją kaip "grėsmingą" valstybę.

Savo ruožtu Kremlius daug kartų pabrėžė, kad stengiasi užmegzti gerus santykius su visais partneriais, tačiau šio tikslo negalima pasiekti pavieniui.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Marija Zacharova, NATO, Užsienio reikalų ministerija (URM), Rusija
Dar šia tema
Energetikos ministerija Astravo AE pavadino "grėsme" Baltijos šalių energetikos rinkai
Lietuvos prezidentas atėjo į Ukrainos Radą su Astravo AE ir rusofobija
Londonas nori priversti Rusiją "pajusti tikrąsias savo veiksmų pasekmes"
Vladimiras Putinas

Putinas antrą kartą pasiskiepijo nuo koronaviruso

(atnaujinta 14:46 2021.04.14)
Kovo 23-iosios vakarą Rusijos Federacijos prezidentas gavo pirmąją Rusijos dviejų fazių vakcinos nuo koronaviruso dozę. Kaip tada pranešė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, antroji injekcija turėtų būti atlikta maždaug po trijų savaičių

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjus trims savaitėms po pirmosios vakcinacijos nuo koronaviruso gavo antrąją dviejų fazių vakcinos dozę, rašo RIA Novosti.

"Noriu jums pranešti, kad dabar, prieš įeidamas į šią patalpą, aš pasiskiepijau antrą kartą. Tikiuosi, kad viskas bus gerai. Net ne tikiuosi, esu tuo tikras", — sakė Putinas.

Kovo 23-iosios vakarą Rusijos Federacijos prezidentas gavo pirmąją Rusijos dviejų fazių vakcinos nuo koronaviruso dozę. Kaip tada pranešė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, antroji injekcija turėtų būti atlikta maždaug po trijų savaičių.

Putinas pasiskiepijo be kamerų ir fotoaparatų ir paskui tai paaiškino tuo, kad "beždžioniauti" nėra būtina, o jei kas nors nori kažką klastoti šiame procese, tai nėra sunku tai padaryti ir suleisti ne vaisto, o vitaminų injekciją. Prezidentas neatskleidė vakcinos, kuria pasiskiepijo, pavadinimo. Pasak jo, apie tai žino tik jo gydytojas.

Šiuo metu Rusijoje yra užregistruotos trys vakcinos COVID-19 profilaktikai — tai "Sputnik V", "EpiVacCorona" ir "KoviVac".

Pirmoji ir antroji vakcinos jau patvirtintos vyresniems nei 60 metų žmonėms skiepyti, o "CoviVac" patvirtinta vartoti žmonėms tik nuo 18 iki 60 metų. Kaip balandžio pradžioje pranešė sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška, šio preparato tyrimai vyresniems nei 60 metų žmonėms vis dar vykdomi.

Visose trijose vakcinose naudojami du komponentai. Antroji injekcija "Sputnik V" turi būti atlikta per tris savaites, kita "EpiVacCorona" vakcinacija gali būti atliekama per 2–3 savaites, o "KoviVac" injekcijos atliekamos kas 2 savaites.

Tegai:
vakcina, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Kremlius paaiškino, kodėl Putinas nesiskiepys viešai
Putinas pasiskiepijo nuo koronaviruso
NATO kariai, archyvinė nuotrauka

Šoigu paskelbė apie NATO planus sutelkti 40 tūkst. karių prie Rusijos sienų

(atnaujinta 17:17 2021.04.13)
Pasak Rusijos gynybos ministro, JAV pajėgų grupuotės stiprinamos Lenkijoje ir Baltijos šalyse, priimta ir įgyvendinama amerikiečių "keturi po trisdešimt" koncepcija, palyginti su praėjusiais metais, oro žvalgybos intensyvumas padvigubėjo

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. JAV ir NATO perkelia karius link Rusijos Federacijos europinės dalies sienų, planuoja dislokuoti 40 tūkstančių karių ir 15 tūkstančių vienetų ginklų ir technikos, įskaitant strateginę aviaciją, paskelbė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

"Šiuo metu Amerikos kariai iš Šiaurės Amerikos žemyninių dalių per Atlantą perkeliami į Europą. Europoje vyksta kariuomenės judėjimas prie Rusijos sienų. Pagrindinės pajėgos sutelktos Juodosios jūros ir Baltijos regionuose", — sakė Šoigu pasitarime Severomorske.

Ministras pažymėjo, kad "JAV pajėgų grupuotės stiprinamos Lenkijoje ir Baltijos šalyse, priimta ir įgyvendinama amerikiečių "keturi po trisdešimt" koncepcija, palyginti su praėjusiais metais, oro žvalgybos intensyvumas padvigubėjo, o jūrų žvalgybos intensyvumas padidėjo pusantro karto".

"Kasmet Europoje Aljansas surengia iki 40 pagrindinių operatyvinių mokymų renginių, kurie aiškiai nukreipti prieš Rusiją. Šį pavasarį NATO ginkluotosios pajėgos pradėjo ambicingiausias pratybas per pastaruosius 30 metų "Defender Europe-2021", — cituoja Šoigu RIA Novosti.

Jis taip pat teigė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai NATO didina Arktyje jūrų ir sausumos pajėgas.

"Apskritai padėtis šiame regione išlieka sunki. Didėja konkurencija tarp pirmaujančių pasaulio valstybių dėl galimybės naudotis Arkties vandenyno ištekliais ir transporto komunikacijomis. Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės kuria jūrų ir sausumos grupuotes Arktyje, didindamos kovinio rengimo intensyvumą, plėsdamos ir modernizuodamos karinę infrastruktūrą", — sakė jis.

Ministras priminė, kad praėjusią savaitę pasibaigė kompleksinė Arkties ekspedicija "Umka-2021". "Svarbą sunku pervertinti. Pirmą kartą sovietų povandeninių laivų, Rusijos laivyno, istorijoje iš po ledo vienu metu išplaukė trys atominiai povandeniniai laivai", — priminė Šoigu.

Tuo pat metu dvi Rusijos armijos ir trys ginkluotųjų pajėgų desantiniai daliniai buvo perkelti prie vakarinės šalies sienos. Jie ten vykdo kovinio rengimo misijas, paaiškino Šoigu.

Patikrinimo veiksmus pratybose dalyvaujančiuose padaliniuose planuojama užbaigti per dvi savaites, praneša RIA Novosti.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priminė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel apie teisę savarankiškai nuspręsti, kaip ir kada perkelti savo karius savo pačių teritorijoje. JAV valdžia Rusijos kariuomenės judėjime įžvelgė "agresijos eskalaciją prieš Ukrainą". Tai pareiškė JAV prezidento atstovė spaudai Džen Psaki.

Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir karių judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. JAV paragino Rusiją paaiškinti šiuos tariamus manevrus ir įsipareigojo bendrauti. Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad praėjusią savaitę visi būtini komentarai buvo pateikti Amerikos šaliai. Jis taip pat pažymėjo, kad pagal JAV pasiūlytą "toną ir perspektyvą" Rusija nevykdys dialogo, o Vašingtonui teks tenkintis jau gauta informacija.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV
Dar šia tema
JAV ir Didžioji Britanija aptarė padėtį prie Rusijos ir Ukrainos sienos
Vakarų pareiškimai apie "Rusijos agresiją" jau devalvavo, pareiškė Kremlius
Nufilmuota, kaip Rusijos naikintuvas perėmė JAV žvalgybinį lėktuvą
"The National Interest" įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę
Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

(atnaujinta 18:49 2021.04.14)
Pirmosios ponios teigimu, fizinis raštingumas turėtų tapti neatsiejama gyvenimo dalimi, nes fizinė kultūra tampa ne tik gyvybiniu poreikiu, bet ir esminiu sėkmės veiksniu

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Trečiadienį Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą, kurio tema — "Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Džiugu, kad mokslininkai, olimpinė bendruomenė, institucijos, specialistai, tėvai telkiasi ankstyvojo ugdymo kryptimi. Kai bendruomenė ima veikti tikslingai, ji gali sukurti ateities stebuklą", — sveikindama renginio dalyvius ir organizatorius sakė Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, karantinas dar kartą akivaizdžiai parodė ir išgrynino nenuneigiamą būtinybę ugdyti bendrąjį fizinį raštingumą, kuris žmogiškajai būtybei tampa ne tik gyvybiniu poreikiu. Fizinė kultūra tampa ir esminiu sėkmės veiksniu. Jei žmonija siekia gyventi visavertį gyvenimą, kintančiomis sąlygomis, socialinio intelekto pokyčiai neišvengiami ir reikalingi kaip duona kasdieninė. Kokybinis šuolis šioje srityje yra būtinas.

Renginyje sveikinimo žodžius taip pat sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Pasak renginį organizavusio LTOK prezidentės Gudzinevičiūtės, pavojingai maži vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo rodikliai neigiamai veikia jų fizinę ir emocinę sveikatą.

"Auga karta, kuri dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nutukimo ir kitų ligų gali gyventi trumpiau nei jų tėvai. Fizinio raštingumo samprata siūlo kitokį požiūrį į fizinį aktyvumą ir ugdymą. Joje kalbama apie motyvacijos, pasitikėjimo, judėjimo įgūdžių, žinių ir supratimo apie atsakomybę kiekvienam būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą ugdymą. Kaip rašymas bei skaitymas, taip ir fizinis raštingumas yra būtinas kiekvienam ir turi būti sistemingai ugdomas nuo mažens", — pažymėjo Gudzinevičiūtė.

Olimpiniame švietimo forume pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas, vėliau vyko diskusija, kurioje ekspertai aptarė dabartinę situaciją, dalijosi ateities vizijomis, svarstė, kodėl vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas yra nepakankamas ir kaip fizinio raštingumo ugdymas gali padėti keisti situaciją, kokių veiksmų svarbu imtis.

Diana Nausėdienė yra globėja Mažųjų olimpinių žaidynių, kurių veiklos jau yra paremtos fizinio raštingumo idėjomis.

LTOK bendrauja su užsienio specialistais kurdamas Lietuvos fizinio raštingumo modelį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Diana Nausėdienė bendradarbiauja su LTOK ir pedagogais, aktyviai dalyvauja LTOK renginiuose, kuriuose populiarinamos ir skatinamos fizinio raštingumo iniciatyvos.

Tegai:
Lietuva, Diana Nausėdienė, švietimas