Ust-Lugos uostas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek baltarusiško benzino bus perkrauta Ust Lugos uoste

(atnaujinta 10:59 2021.03.26)
Į Rusijos uostą tiekiamas AI-92 benzinas. Naftos produktai tiekiami iš Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklos

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Per mėnesį per Ust Lugos uostą planuojama perkrauti 35–37 tūkstančius tonų benzino iš Baltarusijos, ONT eteryje pareiškė "Portenergo" bendrovės vyriausiasis inžinierius Romanas Gafijatulinas. 

"Mes jau pakrovėme du laivus, du laivai jau buvo išsiųsti vartotojui, šiandien kraunamas trečiasis laivas. Šiuo metu planuojama perkrauti po vieną laivą per mėnesį — jei kalbėtume apie tonažą, tai nuo 35 iki 37 tūkstančių tonų per mėnesį", — sakė jis.

Anot jo, įmonei svarbu suprasti, kad tie naftos produktai, kurie tiekiami perdirbti ir vėliau bus išsiųsti vartotojams, atitinka techninius reikalavimus, kuriems yra skirta įranga.

Gafijatulinas pridūrė, kad į Rusijos uostą tiekiamas AI-92 benzinas. Naftos produktai tiekiami iš Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklos.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių uostų klausimas Baltarusijoje iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų, susijusių su situacija po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka.

Rusija ir Baltarusija vasario 19 dieną pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo eksportui per Rusijos Federacijos jūrų uostus. Šiame dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 m. Rusijos jūrų uostuose Baltijos jūroje perkraus daugiau kaip 9,8 mln. tonų krovinių.

Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad Lietuva dabar nepriklauso ne tik nuo Baltarusijos naftos produktų, bet ir nuo Baltarusijos pinigų, kuriuos davė šis tranzitas. Jo nuomone, jei Vilnius tęs šią politiką, jis taip pat praras Baltarusijos kalio trąšų ir kitų produktų, perkraunamų per Klaipėdos uostą, tranzitą.

Tegai:
Baltarusija, Ust Luga, Rusija
Dar šia tema
Apsieis be Lietuvos: per Ust Lugos–Baltijsko liniją išsiųsta anglies siunta
Ekspertas pranašauja Lietuvos uosto žlugimą dėl baltarusiškų krovinių praradimo
Putinas ir Lukašenka aptarė Lietuvą ir krovinių perkrovimą iš Ust Lugos
Lietuva pralaimėjo: "Belneftechim" pripažino Rusijos tranzito sąlygas palankiomis
Mušk savus, kad svetimi bijotų. Lietuva sanatorijos sąskaita testuoja "demokratiją"
ES vėliava

Rusijos URM teigia, kad nesibels į uždarytas santykių su ES duris

(atnaujinta 18:01 2021.04.16)
Teigiama, kad nors Europos Sąjungos atstovai "garsiai kartoja" teiginius apie sąveikos poreikį abipusės svarbos srityse, šie žodžiai nepatvirtinami veiksmais

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Rusija nepasibels į uždaras bendradarbiavimo su Europos Sąjunga duris, Briuselis imituoja sąveiką, griauna jos architektūrą, sakė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos Europos bendradarbiavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Artiomas Bulatovas, praneša RIA Novosti.

"Faktinis glaudaus bendradarbiavimo su mūsų šalimi modeliavimas jokiu būdu negali pakeisti struktūrinio dialogo", — internetiniame seminare "Rusijos ir ES bendradarbiavimo perspektyvos ekologijos srityje" sakė Bulatovas.

Jis pabrėžė, kad nors Europos Sąjungos atstovai "garsiai kartoja" teiginius apie sąveikos poreikį abipusės svarbos srityse, šie žodžiai nepatvirtinami veiksmais: visa per daugelį metų besiformavusi bendradarbiavimo architektūra buvo sunaikinta, sakė diplomatas.

Jis pabrėžė, kad yra bendri interesai rasti bendradarbiavimo sritis, Rusija yra tam pasirengusi.

"Visi pasiūlymai yra ant stalo, tačiau mes nebelsime į uždaras duris, kamuolys yra ES pusėje", — sakė jis.

Rusijos ir Vakarų santykiai pablogėjo 2014 metais dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorijos dalimi.

JAV, Europos Sąjunga ir Kanada apkaltino Maskvą kišimusi į Kijevo reikalus ir įvedė jai sankcijas. Rusijoje jie į tai atsakė maisto embargu. Be to, šalies valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti su Maskva sankcijų kalba yra neproduktyvu. 

Tegai:
santykiai, Rusija, ES
Vakcina Sputnik V

"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas

(atnaujinta 10:59 2021.04.16)
Gyvūnus reikia vakcinuoti ne tik siekiant juos apsaugoti, bet ir tam, kad būtų sustabdyta viruso cirkuliacija tarp žmonių ir gyvūnų, mano Gamalėjaus tyrimų centro vadovas

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vakcina "Sputnik V" gali gerai apsaugoti nuo koronaviruso ir gyvūnus, tačiau pirmiausia reikia paskiepyti žmones, RIA Novosti pareiškė Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Gamalėjaus nacionalinio epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centro direktorius Aleksandras Gincburgas.

Argentinos prezidentas skiepijamas Sputnik V vakcina nuo COVID-19
Пресс-служба администрации президента Аргентины

"Esu daugiau nei įsitikinęs, kad "Sputnik V" apsaugos ir gyvūnus, ir gerai apsaugos, tačiau pirmiausia reikia skiepyti žmones", — pasakė Gincburgas.

Jis pažymėjo, kad gyvūnus reikia skiepyti ne tik jų apsaugai, bet ir tam, kad būtų sustabdyta viruso cirkuliacija tarp žmonių ir gyvūnų.

Gamalėjaus centre "Sputnik V" buvo išbandyta su gyvūnais, visi ikiklinikiniai tyrimai buvo atlikti su jais, todėl galima drąsiai teigti, kad šis preparatas veikia, pabrėžė Gincburgas.

"Kitas klausimas, kad specialiai gyvūnams pagaminta vakcina yra daug pigesnė nei mūsų ir tuo pačiu metu taip pat veikia", — pridūrė Gincburgas.

Šiuo metu Rusijoje yra užregistruotos trys vakcinos COVID-19 profilaktikai — tai preparatai "Sputnik V", "EpiVacCorona" ir "CoviVac". Pirmoji ir antroji vakcinos jau patvirtintos skiepyti vyresnius nei 60 metų žmones, tačiau "CoviVac" kol kas patvirtinta vartoti žmonėms nuo 18 iki 60 metų. Kaip balandžio pradžioje pranešė Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška, šio preparato tyrimai vyresniems nei 60 metų žmonėms dar vykdomi.

Visos trys vakcinos numato dviejų preparato komponentų įvedimą. Taigi, antroji injekcija "Sputnik V" turi būti atlikta po trijų savaičių, antrą "EpiVacCorona" skiepą galima atlikti po diejų-trijų savaičių, o "CoviVac" injekcijos atliekamos su dviejų savaičių intervalu.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Rusija, koronavirusas
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Fukušimos AE saugyklos su užterštu vandeniu

Rusija pageidauja Japonijos paaiškinti apie planus į vandenyną išmesti radioaktyvų vandenį

(atnaujinta 09:12 2021.04.17)
Rusijos URM atstovė Marija Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimis

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Rusija laukia Japonijos paaiškinimo apie planus išpilti radioaktyvų vandenį iš Fukušimos-1 atominės elektrinės į vandenyną, kur 2011 metais įvyko avarija. Tai teigiama oficialiame Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovės Marijos Zacharovos pareiškime, paskelbtame agentūros tinklalapyje.

"Tikimės, kad Japonijos vyriausybė parodys reikiamą skaidrumą ir informuos susirūpinusias valstybes apie savo veiksmus, galinčius kelti radiacinę grėsmę", — sakoma laiške.

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat išreiškė viltį, kad Tokijas rimtai spręs šį klausimą ir padarys viską, kad būtų sumažintas neigiamas vandens išleidimo poveikis. Diplomatai tikisi Japonijos leidimo stebėti radiaciją kritimo vietose.

Zacharova taip pat pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl vandens šalinimo Japonija nesitarė su kaimyninėmis šalimis. Kaip pažymėta Užsienio reikalų ministerijoje, oficiali informacija šiuo klausimu neapima Ramiojo vandenyno ekologijos rizikos vertinimų.

Balandžio 13 dieną Japonijos valdžios institucijos oficialiai leido vandenį iš pažeistos "Fukušima-1" atominės elektrinės išleisti į vandenyną. Stoties cisternose sukaupta 1,25 milijono tonų skysčio, kurio techniškai pašalinti negalima.

2011 metų kovo 11 dieną įvyko stipriausias Japonijos istorijoje 9,1 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį, kurio bangos aukštis viršijo 40 metrų. Nelaimė ištiko pakrantę ir sukėlė avariją Fukušimos-1 atominėje elektrinėje, kur sugedo reaktoriaus aušinimo sistema. Tai nulėmė konstrukcijų sandarumo ir radioaktyviosios taršos pažeidimą. Stoties apylinkes paliko apie 300 tūkstančių gyventojų.

Tegai:
aplinkos tarša, Japonija, Rusija