Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka

Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje pasmerkė Melio įkalinimo pratęsimą

(atnaujinta 18:32 2021.04.01)
Diplomatas pabrėžia, kad Rusija turėtų imtis veiksmingų atsakomųjų priemonių, nes "vien tik pareiškimų, net stiprių ir emocingų, nebepakanka"

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Lietuvos teismo patvirtintas įkalinimo termino pratęsimas sovietų armijos rezervo pulkininkui rusui Jurijui Meliui 1991 metų sausio 13 dienos įvykių byloje yra atviras iššūkis Rusijai, dabartinės Lietuvos valdžios politika tampa vis atviriau nusiteikusi prieš Rusijos Federaciją, mano Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo vykdomasis direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Lietuvos apeliacinis teismas kovo 31 dieną pratęsė nuteistojo Melio, sulaikyto Lietuvoje 2014 metais, laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki dešimties metų.

"Tai yra labai rimtas įvykis. Čia kalbama ne tik ir ne tiek apie apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, bet ir apie atvirą politinį iššūkį Rusijos Federacijai, kuris kartu su naujais Lietuvos prezidento kaltinimais Vladimiro Putino atžvilgiu patvirtina: dabartinės Lietuvos valdžios politika tampa vis atviriau priešiška mūsų šaliai. Tuo pačiu neveikia jokie stabdžiai, nėra sveiko proto Lietuvos valdančiųjų žingsniuose", — sakė Udalcovas RIA Novosti.

Anot jo, "šiuo metu mums reikia esminės padėties analizės, išsamių pasiūlymų dėl tinkamo Rusijos atsako valstybės lygiu". Diplomatas pažymėjo, kad "vien tik pareiškimų, net stiprių ir emocingų, nebepakanka".

Jis sakė, kad "mes savo ruožtu padarysime viską, kas įmanoma, kad apgintume Jurijaus Melio teises ir teisėtus interesus".

Trečiadienį, kovo 31 dieną, Apeliacinis teismas pakeitė nuosprendžius 16 iš 67 anksčiau teistų Sausio 13 dienos byloje. Melis gavo dar trejus metus kalėjimo, o Ivanovo kalėjimo laikas buvo pratęstas iki penkerių metų. Taip pat bausmė buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui buvo panaikinta, nes jis mirė.

Rusijos ambasada Lietuvoje Melio bausmės sugriežtinimą pavadino pasityčiojimu, o pats Apeliacinis teismas, jų nuomone, pasielgė taip "norėdamas įtikti rusofobiškoms valdžios institucijoms" ir proceso metu pažeidė tiek tarptautines teises, tiek Lietuvos teisės aktus.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Tada prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Po šio nuosprendžio Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu", pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Rusija, Aleksandras Udalcovas, Jurijus Melis, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla (129)
Dar šia tema
Rusijos ambasada Lietuvoje situaciją su Meliu pavadino pasityčiojimu
Ekspertas: Lietuva laiko Melį įkaitu, kad galėtų derėtis su Rusija
Dobrovolska pareiškė, kad Lietuva imsis visų priemonių apsaugoti savo teisėjus nuo Rusijos
ES vėliava

Rusijos URM teigia, kad nesibels į uždarytas santykių su ES duris

(atnaujinta 18:01 2021.04.16)
Teigiama, kad nors Europos Sąjungos atstovai "garsiai kartoja" teiginius apie sąveikos poreikį abipusės svarbos srityse, šie žodžiai nepatvirtinami veiksmais

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Rusija nepasibels į uždaras bendradarbiavimo su Europos Sąjunga duris, Briuselis imituoja sąveiką, griauna jos architektūrą, sakė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos Europos bendradarbiavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Artiomas Bulatovas, praneša RIA Novosti.

"Faktinis glaudaus bendradarbiavimo su mūsų šalimi modeliavimas jokiu būdu negali pakeisti struktūrinio dialogo", — internetiniame seminare "Rusijos ir ES bendradarbiavimo perspektyvos ekologijos srityje" sakė Bulatovas.

Jis pabrėžė, kad nors Europos Sąjungos atstovai "garsiai kartoja" teiginius apie sąveikos poreikį abipusės svarbos srityse, šie žodžiai nepatvirtinami veiksmais: visa per daugelį metų besiformavusi bendradarbiavimo architektūra buvo sunaikinta, sakė diplomatas.

Jis pabrėžė, kad yra bendri interesai rasti bendradarbiavimo sritis, Rusija yra tam pasirengusi.

"Visi pasiūlymai yra ant stalo, tačiau mes nebelsime į uždaras duris, kamuolys yra ES pusėje", — sakė jis.

Rusijos ir Vakarų santykiai pablogėjo 2014 metais dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorijos dalimi.

JAV, Europos Sąjunga ir Kanada apkaltino Maskvą kišimusi į Kijevo reikalus ir įvedė jai sankcijas. Rusijoje jie į tai atsakė maisto embargu. Be to, šalies valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti su Maskva sankcijų kalba yra neproduktyvu. 

Tegai:
santykiai, Rusija, ES
Vakcina Sputnik V

"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas

(atnaujinta 10:59 2021.04.16)
Gyvūnus reikia vakcinuoti ne tik siekiant juos apsaugoti, bet ir tam, kad būtų sustabdyta viruso cirkuliacija tarp žmonių ir gyvūnų, mano Gamalėjaus tyrimų centro vadovas

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vakcina "Sputnik V" gali gerai apsaugoti nuo koronaviruso ir gyvūnus, tačiau pirmiausia reikia paskiepyti žmones, RIA Novosti pareiškė Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Gamalėjaus nacionalinio epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centro direktorius Aleksandras Gincburgas.

Argentinos prezidentas skiepijamas Sputnik V vakcina nuo COVID-19
Пресс-служба администрации президента Аргентины

"Esu daugiau nei įsitikinęs, kad "Sputnik V" apsaugos ir gyvūnus, ir gerai apsaugos, tačiau pirmiausia reikia skiepyti žmones", — pasakė Gincburgas.

Jis pažymėjo, kad gyvūnus reikia skiepyti ne tik jų apsaugai, bet ir tam, kad būtų sustabdyta viruso cirkuliacija tarp žmonių ir gyvūnų.

Gamalėjaus centre "Sputnik V" buvo išbandyta su gyvūnais, visi ikiklinikiniai tyrimai buvo atlikti su jais, todėl galima drąsiai teigti, kad šis preparatas veikia, pabrėžė Gincburgas.

"Kitas klausimas, kad specialiai gyvūnams pagaminta vakcina yra daug pigesnė nei mūsų ir tuo pačiu metu taip pat veikia", — pridūrė Gincburgas.

Šiuo metu Rusijoje yra užregistruotos trys vakcinos COVID-19 profilaktikai — tai preparatai "Sputnik V", "EpiVacCorona" ir "CoviVac". Pirmoji ir antroji vakcinos jau patvirtintos skiepyti vyresnius nei 60 metų žmones, tačiau "CoviVac" kol kas patvirtinta vartoti žmonėms nuo 18 iki 60 metų. Kaip balandžio pradžioje pranešė Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška, šio preparato tyrimai vyresniems nei 60 metų žmonėms dar vykdomi.

Visos trys vakcinos numato dviejų preparato komponentų įvedimą. Taigi, antroji injekcija "Sputnik V" turi būti atlikta po trijų savaičių, antrą "EpiVacCorona" skiepą galima atlikti po diejų-trijų savaičių, o "CoviVac" injekcijos atliekamos su dviejų savaičių intervalu.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Rusija, koronavirusas
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
vakcinavimas

Kauno vakcinavimo centras stabdo skiepijimą, nes nebeturi vakcinų

(atnaujinta 14:13 2021.04.17)
Kitą savaitę Kauną turėtų pasiekti per 8 tūkst. "Pfizer-BioNTech"  vakcinos dozių. Skiepijimas jomis prasidės nuo antradienio

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Vakcinavimo centras Kaune antrą kartą stabdo gyventojų skiepijima nuo COVID-19, šeštadienį pranešė savivaldybė.

Kaip ir praėjusią savaitę, visa miestui skirta vakcinų siunta pilnai išnaudota vos per 5 dienas.

Po savaitgalio Kauną turėtų pasiekti per 8 tūkst. "Pfizer-BioNTech" ("Comirnaty") skiepų nuo COVID-19. Jais pirmiausia vėl bus skiepijami 65 metų ir vyresni gyventojai. 

Vien per šią savaitę Kauno mieste paskiepyta apie 5 tūkst. garbaus amžiaus žmonių. Kaip pranešė Lietuvos statistikos departamentas, jau savaitės viduryje Kaune buvo paskiepyta daugiau kaip 60 proc. (virš 37 tūkst.) prioritetinės 65+ amžiaus grupės gyventojų. Vis dėlto dar apie 22 tūkst. vyresniųjų kauniečių tokia galimybe nepasinaudojo. 

"Praėjusio savaitgalio sprendimas pasiteisino, tad ir šiomis dienomis dar kartą išskyrėme registraciją vien gyventojams virš 65 metų amžiaus. Stengiamės veikti nuosekliai, nebėgdami įvykiams už akių ir nešokinėdami per prioritetines grupes. Matome, kad garbaus amžiaus kauniečiai skiepus vertina atsakingai, suprasdami, jog tai vienintelis būdas išvengti rimtų sveikatos problemų", – teigė Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 232 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Tegai:
skiepijimas, Pfizer/BioNTech, Kaunas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
Argentinos prezidentas po ligos aukštai įvertino "Sputnik V" vakciną
Vilniuje vakcinacijai kviečiami registruotis vyresni nei 55 metų gyventojai
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas