Marija Zacharova

"Visiška savivalė": Rusijos URM sureagavo į Melio įkalinimo pratęsimą Lietuvoje

(atnaujinta 11:37 2021.04.02)
Lietuvos vadovybė šiurkščiai ir ciniškai manipuliuoja teisingumu politiniais tikslais, sakė Zacharova

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova laisvės atėmimo termino pratęsimą Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkui Jurijui Meliui, kuris Lietuvoje nuteistas pagal Sausio 13-osios bylą, pavadino "sukrečiama žinia". Ji tai pareiškė trumposios konferencijos metu.

Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė 16 iš 67 anksčiau įsiteisėjusių nuosprendžių byloje dėl sausio 13-osios įvykių Vilniuje. Melis gavo dar trejus metus kalėjimo, o buvusiam kariškiui Genadijui Ivanovui laisvės atėmimo laikas buvo pratęstas iki penkerių metų. Bausmė buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui buvo panaikinta, nes jis mirė.

Pasak Zacharovos, Lietuvos teismo nuosprendis sufabrikuotoje byloje kelia pasipiktinimą. Ji pabrėžė, kad rusai nepadarė nusikaltimų, už kuriuos buvo teisiami Lietuvoje.

"Visų vadinamųjų kaltinamųjų kaltė neįrodyta, įstatymai taikomi atgaline data, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, teisė į teisišką bylos nagrinėjimą dėl 1991 metų sausio mėn. Vilniuje", — sakė ji ir pridūrė, kad Lietuvoje vyksta "gėdingas susidorojimas".

Užsienio reikalų ministerijos atstovė pridūrė, kad Lietuvos valdžia užsiima "visiška savivale", "šiurkščiai ir ciniškai manipuliuoja teisingumu politiniais tikslais".

"Mes išreiškiame ryžtingą protestą prieš Rusijos piliečio Jurijaus Melio, kuris daugiau nei septynerius metus merdėjo Lietuvos kalėjimų kamerose, teisių pažeidimus. Dabar jis turės praleisti dar trejus metus kalėjime. Mes padėsime jo advokatui kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą ir toliau kreiptis į tarptautinius teismus. <...> Mes reikalaujame iš Lietuvos represinio režimo nedelsiant paleisti nepelnytai nuteistą Rusijos pilietį Jurijų Melį. Vilniaus nusikalstami veiksmai neliks be pasekmių", — pabrėžė diplomatė.

Anksčiau Rusijos ambasada Lietuvoje Melio bausmės sugriežtinimą pavadino pasityčiojimu, o pats Apeliacinis teismas, jų nuomone, priėmė tokį sprendimą "norėdamas įtikti rusofobiškoms valdžios institucijoms" ir proceso metu pažeidė tiek tarptautinius, tiek Lietuvos teisės aktus.

Pats Melis savo įkalinimo pratęsimą pavadino politiniu ir teigė, kad ant jo "nėra kraujo" ir nebuvo nurodymo "žudyti žmones" ar "šaudyti".

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Tada prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Po šio nuosprendžio Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu", pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Sausio 13-osios byla, Marija Zacharova, Jurijus Melis
Temos:
Sausio 13-osios byla (129)
Dar šia tema
Teismas sugriežtino Melio ir Ivanovo bausmes Sausio 13-osios byloje
Ekspertas: Lietuva laiko Melį įkaitu, kad galėtų derėtis su Rusija
Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje pasmerkė Melio įkalinimo pratęsimą
Rusijos URM pastatas

Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą

(atnaujinta 09:28 2021.04.20)
Aleksandras Gruško sureagavo į buvusio Estijos vadovo pareiškimą, kuris pasiūlė laikinai uždrausti bet kokias rusų keliones į ES šalis

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Buvęs Estijos prezidentas Tomas Hendriksas Ilvesas, pasiūlęs uždrausti rusams įvažiuoti į Europos Sąjungą, turėtų pasikalbėti su Turkijos ir Graikijos vadovybe apie Rusijos turistų svarbą, RIA Novosti pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.

Balandžio 18 dieną Ilvesas pasiūlė laikinai uždrausti bet kokias rusų keliones į ES šalis, išskyrus tuos, kuriuos sukėlė ypatingos šeimos aplinkybės. Tai jis motyvavo tuo, kad "yra pavojus Europos saugumui". Estijos užsienio reikalų ministras nepritarė buvusio šalies prezidento idėjai.

"Jam turėtų pasikalbėti su tokių šalių kaip Turkija ir Graikija lyderiais apie turizmo svarbą ir ypač Rusijos segmentą", — atsakė Gruško, paprašytas pakomentuoti buvusio Estijos vadovo žodžius.

Ilvesas, kuris 2006–2016 metais ėjo Estijos prezidento pareigas, o 1999–2002 metais buvo respublikos užsienio reikalų ministras, yra žinomas dėl savo griežtų rusofobiškų pareiškimų. Visų pirma, jis kategoriškai pasisakė apie rusų kalbą ir pasisakė už jos ribojimus Estijoje, taip pat išgarsėjo skandalu Chanty Mansijske vykusiame V Pasauliniame suomių-ugrų tautų kongrese.

Vakarų ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais toliau aštrėja. JAV ir jų sąjungininkai reiškia susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" suintensyvėjimo netoli Ukrainos sienų. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė juda savo teritorijoje, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimą.

Balandžio 17-osios vakarą Čekijos valdžia pareiškė įtarianti Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimų šaudmenų sandėlyje 2014 metais Vrbeticos kaime, taip pat paskelbė apie 18 Rusijos diplomatų išsiuntimą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltinimus pavadino absurdiškais, nepagrįstais ir išgalvotais. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių — išsiuntė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas ES sankcijas, anksčiau pareiškė, kad Rusija atsakys į bet kokius piktybinius veiksmus savo atžvilgiu. Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pabrėžė, kad sankcijos kelia abejonių dėl bet kokios sąveikos su Briuseliu ir yra naudojamos, kad kištusi į Rusijos vidaus reikalus.

Tegai:
Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), Rusija, Estija, ES, turizmas
Rusijos naikintuvas MiG-31

Rusijos MiG-31 perėmė JAV ir Norvegijos lėktuvus Barenco jūroje

(atnaujinta 17:23 2021.04.19)
Naikintuvas MiG-31 buvo pakeltas į orą, kai buvo pastebėti prie Rusijos sienos artėjantys JAV ir Norvegijos patruliavimo orlaiviai

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Rusijos naikintuvas MiG-31 virš Barenco jūros perėmė JAV ir Norvegijos patruliavimo orlaivius, kurie buvo priversti apsisukti, žurnalistams pranešė Rusijos gynybos ministerijos Nacionalinis gynybos kontrolės centras.

Centro duomenimis, balandžio 19 dieną Rusijos radarai virš Barenco jūros akvatorijos aptiko du oro taikinius, artėjančius prie Rusijos Federacijos valstybinės sienos.

"Oro taikiniams atpažinti ir užkirsti kelią Rusijos Federacijos valstybinės sienos pažeidimams, į orą buvo pakeltas naikintuvas MiG-31 iš Šiaurės laivyno oro gynybos tarnybos sudėties. Rusijos naikintuvo įgula identifikavo oro taikinius kaip JAV Karinio jūrų laivyno bazinės patruliavimo aviacijos lėktuvą R-8A "Poseidon" ir Norvegijos Karinių oro pajėgų bazinės patruliavimo aviacijos lėktuvą R-3S "Orion" ir palydėjo juos virš Barenco jūros akvatorijos", — pranešė Nacionalinis gynybos kontrolės centras.

Rusijos kariai patikslino, kad "pasukus užsienio kariniams lėktuvams nuo Rusijos Federacijos valstybinės sienos, Rusijos naikintuvas saugiai grįžo į bazavimosi aerodromą, buvo užkirtas kelias pažeisti Rusijos Federacijos valstybinę sieną".

Nacionalinis gynybos kontrolės centras pridūrė, kad Rusijos naikintuvo skrydis buvo vykdomas griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių.

Aktyvumas oro erdvėje šalia Rusijos sienų nuolat auga. 2020 metais radiotechninių pajėgų specialistai aptiko 40 proc. daugiau užsienio žvalgybinių lėktuvų nei metais anksčiau. Iš viso praėjusiais metais radiotechninių pajėgų specialistai aptiko ir palydėjo daugiau nei du milijonus oro objektų.

Tegai:
MiG-31, naikintuvas, sienos pažeidimas, Norvegija, JAV, Rusija
Dar šia tema
Nufilmuota, kaip Rusijos naikintuvas perėmė JAV žvalgybinį lėktuvą
COVID-19, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje padvigubėjo naujų koronaviruso atvejų

(atnaujinta 09:57 2021.04.20)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 1 138 koronaviruso atvejai, tai beveik dvigubai daugiau naujų infekcijų nei buvo nustatyta vakar. Dar devyni asmenys mirė, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 235 383, 213 118 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 67 664.

Per pastarąją parą užfiksuota 9 mirčių nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 40 iki 999 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 785.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. 

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 4541 žmogus, antra skiepo doze — 820. Iš viso 210 611 žmonių šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 359 269 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudota 780 491 vakcina. 

Anksčiau Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai atrado, koks prieskonis yra gera priemonė nuo koronaviruso
Paslaptinga šunų liga pasirodo esanti žarnyno koronavirusas
Lenkijoje prasidėjo masinė vakcinacija nuo koronaviruso