Nord Stream-2

Rusijos URM paaiškino padidėjusį JAV spaudimą "Nord Stream-2"

(atnaujinta 14:41 2021.04.05)
Pabrėžiama, kad vienašališkos ribojamosios priemonės, dažnai turinčios ekstrateritorinį poveikį, kurias amerikiečiai įvedė apeidami JT Saugumo Tarybą, jau seniai sukėlė pasipiktinimą ne tik Rusijoje, bet ir Europos šalių oficialiuose, verslo ir visuomenės sluoksniuose

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Jungtinės Valstijos didina spaudimą "Nord Stream-2", nes dujotiekio statyba artėja prie pabaigos, interviu RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Pankinas.

"Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba artėja prie pabaigos. Štai kodėl JAV didina spaudimą projektui, grasindamos sankcijomis jo statyboje dalyvaujančioms įmonėms", — sakė jis.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų viceministras pabrėžė, kad vienašališkos ribojamosios priemonės, dažnai turinčios ekstrateritorinį poveikį, kurias amerikiečiai įvedė apeidami JT Saugumo Tarybą, jau seniai sukėlė pasipiktinimą ne tik Rusijoje, bet ir Europos šalių oficialiuose, verslo ir visuomenės sluoksniuose.

Europos centrinis bankas
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Berlynas, Viena ir kitos sostinės nesupranta, kodėl ES šalių energetikos politika turėtų būti reguliuojama iš Vašingtono? Kodėl Europa turėtų atsisakyti sau pelningo dujotiekio ir tiekimų per jį?" — pažymėjo jis.

Pankinas priminė, kad "Nord Stream-2" yra grynai ekonominis projektas, atitinkantis tiek Rusijos, tiek Europos interesus. Vamzdynas užtikrins tvarų dujų tiekimą konkurencingomis kainomis ES šalims trumpiausiu keliu. Ateityje gamtines dujas galima naudoti naujoms energetikos technologijoms diegti, įskaitant vandenilio gamybą.

"Taigi, strategiškai "Nord Stream-2" stiprins Europos energetinį saugumą ateinančiais dešimtmečiais. Tai supranta ir mūsų Europos partneriai. Štai kodėl projektu besidominčios šalys tvirtai pasisako už dujotiekio statybos užbaigimą ir nepritaria Amerikos diktatui", — sakė jis.

JAV sankcijos nesustabdys "Nord Stream-2" dujotiekio statybų, interviu RIA Novosti pabrėžė Aleksandras Pankinas.

"Esame įsitikinę, kad ribojamosios priemonės, kurias taiko JAV, įskaitant nesąžiningos konkurencijos priemonę (Amerikos SGD tiekimo į Europą privalumai), nesustabdys "Nord Stream-2" statybos", — sakė jis.

Bandymai "kaišioti pagalius į ratus" dujotiekio "Nord Stream-2" paleidimo etape yra neteisėti, sakė Aleksandras Pankinas.

"Manome, kad naujas dujotiekis bus eksploatuojamas pagal galiojančias teisės normas. Šio klausimo politizavimas yra pavojingas ir kenkia tik normaliam ekonominio bendradarbiavimo vystymuisi", — pridūrė jis.

Anksčiau keletas respublikonų JAV Atstovų rūmuose parašė laišką valstybės sekretoriui Entoniui Blinkenui ir išreiškė susirūpinimą, kad Amerikos administracijos pareiškimai prieš "Nord Stream-2" neva nebuvo palaikomi ir neatitiko tikrųjų valdžios veiksmų. Kreipdamiesi į valstybės sekretorių, Kongreso nariai taip pat išvardija 15 teismų ir daugybę su projektu susijusių bendrovių, kurioms JAV netaikė sankcijų, ir ragina kuo greičiau apsvarstyti galimus veiksmus prieš juos.

Projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, siekiančios tiekti savo suskystintas gamtines dujas į ES, taip pat Ukraina ir kelios Europos šalys, įskaitant Lietuvą. Valstijos 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte. Darbai atsinaujino 2020 metų gruodžio mėnesį, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. 

Kaip pažymėjo "Gazprom" direktorių tarybos vadovas Viktoras Zubkovas, dujotiekis "Nord Stream-2" šiais metais bus baigtas, šiuo metu projektas įgyvendintas 90–92 procentais.

Tegai:
JAV, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (640)
Rusijos URM pastatas

Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą

(atnaujinta 09:28 2021.04.20)
Aleksandras Gruško sureagavo į buvusio Estijos vadovo pareiškimą, kuris pasiūlė laikinai uždrausti bet kokias rusų keliones į ES šalis

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Buvęs Estijos prezidentas Tomas Hendriksas Ilvesas, pasiūlęs uždrausti rusams įvažiuoti į Europos Sąjungą, turėtų pasikalbėti su Turkijos ir Graikijos vadovybe apie Rusijos turistų svarbą, RIA Novosti pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.

Balandžio 18 dieną Ilvesas pasiūlė laikinai uždrausti bet kokias rusų keliones į ES šalis, išskyrus tuos, kuriuos sukėlė ypatingos šeimos aplinkybės. Tai jis motyvavo tuo, kad "yra pavojus Europos saugumui". Estijos užsienio reikalų ministras nepritarė buvusio šalies prezidento idėjai.

"Jam turėtų pasikalbėti su tokių šalių kaip Turkija ir Graikija lyderiais apie turizmo svarbą ir ypač Rusijos segmentą", — atsakė Gruško, paprašytas pakomentuoti buvusio Estijos vadovo žodžius.

Ilvesas, kuris 2006–2016 metais ėjo Estijos prezidento pareigas, o 1999–2002 metais buvo respublikos užsienio reikalų ministras, yra žinomas dėl savo griežtų rusofobiškų pareiškimų. Visų pirma, jis kategoriškai pasisakė apie rusų kalbą ir pasisakė už jos ribojimus Estijoje, taip pat išgarsėjo skandalu Chanty Mansijske vykusiame V Pasauliniame suomių-ugrų tautų kongrese.

Vakarų ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais toliau aštrėja. JAV ir jų sąjungininkai reiškia susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" suintensyvėjimo netoli Ukrainos sienų. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė juda savo teritorijoje, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimą.

Balandžio 17-osios vakarą Čekijos valdžia pareiškė įtarianti Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimų šaudmenų sandėlyje 2014 metais Vrbeticos kaime, taip pat paskelbė apie 18 Rusijos diplomatų išsiuntimą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltinimus pavadino absurdiškais, nepagrįstais ir išgalvotais. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių — išsiuntė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas ES sankcijas, anksčiau pareiškė, kad Rusija atsakys į bet kokius piktybinius veiksmus savo atžvilgiu. Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pabrėžė, kad sankcijos kelia abejonių dėl bet kokios sąveikos su Briuseliu ir yra naudojamos, kad kištusi į Rusijos vidaus reikalus.

Tegai:
Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), Rusija, Estija, ES, turizmas
Rusijos naikintuvas MiG-31

Rusijos MiG-31 perėmė JAV ir Norvegijos lėktuvus Barenco jūroje

(atnaujinta 17:23 2021.04.19)
Naikintuvas MiG-31 buvo pakeltas į orą, kai buvo pastebėti prie Rusijos sienos artėjantys JAV ir Norvegijos patruliavimo orlaiviai

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Rusijos naikintuvas MiG-31 virš Barenco jūros perėmė JAV ir Norvegijos patruliavimo orlaivius, kurie buvo priversti apsisukti, žurnalistams pranešė Rusijos gynybos ministerijos Nacionalinis gynybos kontrolės centras.

Centro duomenimis, balandžio 19 dieną Rusijos radarai virš Barenco jūros akvatorijos aptiko du oro taikinius, artėjančius prie Rusijos Federacijos valstybinės sienos.

"Oro taikiniams atpažinti ir užkirsti kelią Rusijos Federacijos valstybinės sienos pažeidimams, į orą buvo pakeltas naikintuvas MiG-31 iš Šiaurės laivyno oro gynybos tarnybos sudėties. Rusijos naikintuvo įgula identifikavo oro taikinius kaip JAV Karinio jūrų laivyno bazinės patruliavimo aviacijos lėktuvą R-8A "Poseidon" ir Norvegijos Karinių oro pajėgų bazinės patruliavimo aviacijos lėktuvą R-3S "Orion" ir palydėjo juos virš Barenco jūros akvatorijos", — pranešė Nacionalinis gynybos kontrolės centras.

Rusijos kariai patikslino, kad "pasukus užsienio kariniams lėktuvams nuo Rusijos Federacijos valstybinės sienos, Rusijos naikintuvas saugiai grįžo į bazavimosi aerodromą, buvo užkirtas kelias pažeisti Rusijos Federacijos valstybinę sieną".

Nacionalinis gynybos kontrolės centras pridūrė, kad Rusijos naikintuvo skrydis buvo vykdomas griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių.

Aktyvumas oro erdvėje šalia Rusijos sienų nuolat auga. 2020 metais radiotechninių pajėgų specialistai aptiko 40 proc. daugiau užsienio žvalgybinių lėktuvų nei metais anksčiau. Iš viso praėjusiais metais radiotechninių pajėgų specialistai aptiko ir palydėjo daugiau nei du milijonus oro objektų.

Tegai:
MiG-31, naikintuvas, sienos pažeidimas, Norvegija, JAV, Rusija
Dar šia tema
Nufilmuota, kaip Rusijos naikintuvas perėmė JAV žvalgybinį lėktuvą
COVID-19, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje padvigubėjo naujų koronaviruso atvejų

(atnaujinta 09:57 2021.04.20)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 1 138 koronaviruso atvejai, tai beveik dvigubai daugiau naujų infekcijų nei buvo nustatyta vakar. Dar devyni asmenys mirė, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 235 383, 213 118 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 67 664.

Per pastarąją parą užfiksuota 9 mirčių nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 40 iki 999 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 785.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. 

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 4541 žmogus, antra skiepo doze — 820. Iš viso 210 611 žmonių šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 359 269 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudota 780 491 vakcina. 

Anksčiau Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai atrado, koks prieskonis yra gera priemonė nuo koronaviruso
Paslaptinga šunų liga pasirodo esanti žarnyno koronavirusas
Lenkijoje prasidėjo masinė vakcinacija nuo koronaviruso