Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Putinas pasakojo apie neįkainojamą Rusijos turtą

(atnaujinta 23:09 2021.04.06)
Rusijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad šalyje taikiai ir darniai gyvena apie 200 tautybių atstovai

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino Šiaurės, Sibiro ir Tolimųjų Rytų čiabuvių mažumų II forumo dalyvius, pažymėdamas, kad tradicijų ir kalbų įvairovė yra šalies bendras neįkainojamas turtas, telegrama buvo paskelbta Kremliaus tinklalapyje.

Putinas pažymėjo, kad Rusijoje apie 200 tautybių atstovai gyvena taikiai ir darniai.

"Unikali papročių, tradicijų, kalbų įvairovė — mūsų neįkainojamas turtas, kuriuo mes nuoširdžiai didžiuojamės ir kurį branginame, ir šioje paletėje ypatingą, ryškią vietą užima savita Šiaurės, Sibiro ir Tolimųjų Rytų tautų kultūra", — sakoma telegramoje.

Prezidentas pabrėžė, kad valstybė teikia pirmenybę vietinių negausių tautų palaikymui, jų natūralios gyvenimo aplinkos, ūkininkavimo formų ir įprasto gyvenimo būdo išsaugojimui.

"Svarbu, kad patikimas federalinių ir regioninių valdžios institucijų partneris sprendžiant šias reikšmingas problemas yra jūsų asociacija, vienijanti energingus, neabejingus, atsidavusius darbui žmones, atstovaujančius stipriai, glaudžiai susijusiai vietinių Rusijos Šiaurės, Sibiro ir Tolimųjų Rytų negausių tautų šeimai", — pažymėjo Putinas.

Jis išreiškė įsitikinimą, kad forumas vyks kūrybiškai ir konstruktyviai, o į visus dalyvių pasiūlymus bus atsižvelgta.

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Rusijos pakraštyje esančio kaimo, kuriame yra savo "Marsas" ir kupranugariai, gyvenimas
Neįtikėtina Rusija: gražiausios ir nuostabiausios šalies vietos
ES vėliava

Rusijos URM teigia, kad nesibels į uždarytas santykių su ES duris

(atnaujinta 18:01 2021.04.16)
Teigiama, kad nors Europos Sąjungos atstovai "garsiai kartoja" teiginius apie sąveikos poreikį abipusės svarbos srityse, šie žodžiai nepatvirtinami veiksmais

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Rusija nepasibels į uždaras bendradarbiavimo su Europos Sąjunga duris, Briuselis imituoja sąveiką, griauna jos architektūrą, sakė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos Europos bendradarbiavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Artiomas Bulatovas, praneša RIA Novosti.

"Faktinis glaudaus bendradarbiavimo su mūsų šalimi modeliavimas jokiu būdu negali pakeisti struktūrinio dialogo", — internetiniame seminare "Rusijos ir ES bendradarbiavimo perspektyvos ekologijos srityje" sakė Bulatovas.

Jis pabrėžė, kad nors Europos Sąjungos atstovai "garsiai kartoja" teiginius apie sąveikos poreikį abipusės svarbos srityse, šie žodžiai nepatvirtinami veiksmais: visa per daugelį metų besiformavusi bendradarbiavimo architektūra buvo sunaikinta, sakė diplomatas.

Jis pabrėžė, kad yra bendri interesai rasti bendradarbiavimo sritis, Rusija yra tam pasirengusi.

"Visi pasiūlymai yra ant stalo, tačiau mes nebelsime į uždaras duris, kamuolys yra ES pusėje", — sakė jis.

Rusijos ir Vakarų santykiai pablogėjo 2014 metais dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorijos dalimi.

JAV, Europos Sąjunga ir Kanada apkaltino Maskvą kišimusi į Kijevo reikalus ir įvedė jai sankcijas. Rusijoje jie į tai atsakė maisto embargu. Be to, šalies valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti su Maskva sankcijų kalba yra neproduktyvu. 

Tegai:
santykiai, Rusija, ES
Vakcina Sputnik V

"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas

(atnaujinta 10:59 2021.04.16)
Gyvūnus reikia vakcinuoti ne tik siekiant juos apsaugoti, bet ir tam, kad būtų sustabdyta viruso cirkuliacija tarp žmonių ir gyvūnų, mano Gamalėjaus tyrimų centro vadovas

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vakcina "Sputnik V" gali gerai apsaugoti nuo koronaviruso ir gyvūnus, tačiau pirmiausia reikia paskiepyti žmones, RIA Novosti pareiškė Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Gamalėjaus nacionalinio epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centro direktorius Aleksandras Gincburgas.

Argentinos prezidentas skiepijamas Sputnik V vakcina nuo COVID-19
Пресс-служба администрации президента Аргентины

"Esu daugiau nei įsitikinęs, kad "Sputnik V" apsaugos ir gyvūnus, ir gerai apsaugos, tačiau pirmiausia reikia skiepyti žmones", — pasakė Gincburgas.

Jis pažymėjo, kad gyvūnus reikia skiepyti ne tik jų apsaugai, bet ir tam, kad būtų sustabdyta viruso cirkuliacija tarp žmonių ir gyvūnų.

Gamalėjaus centre "Sputnik V" buvo išbandyta su gyvūnais, visi ikiklinikiniai tyrimai buvo atlikti su jais, todėl galima drąsiai teigti, kad šis preparatas veikia, pabrėžė Gincburgas.

"Kitas klausimas, kad specialiai gyvūnams pagaminta vakcina yra daug pigesnė nei mūsų ir tuo pačiu metu taip pat veikia", — pridūrė Gincburgas.

Šiuo metu Rusijoje yra užregistruotos trys vakcinos COVID-19 profilaktikai — tai preparatai "Sputnik V", "EpiVacCorona" ir "CoviVac". Pirmoji ir antroji vakcinos jau patvirtintos skiepyti vyresnius nei 60 metų žmones, tačiau "CoviVac" kol kas patvirtinta vartoti žmonėms nuo 18 iki 60 metų. Kaip balandžio pradžioje pranešė Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška, šio preparato tyrimai vyresniems nei 60 metų žmonėms dar vykdomi.

Visos trys vakcinos numato dviejų preparato komponentų įvedimą. Taigi, antroji injekcija "Sputnik V" turi būti atlikta po trijų savaičių, antrą "EpiVacCorona" skiepą galima atlikti po diejų-trijų savaičių, o "CoviVac" injekcijos atliekamos su dviejų savaičių intervalu.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Rusija, koronavirusas
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Lietuvos vėliava

Pereinamasis laikotarpis. JAV žvalgybos prognozės žada Lietuvai

(atnaujinta 14:08 2021.04.17)
JAV Nacionalinė žvalgybos taryba paskelbė tyrimą "Global Trends 2040". Kas lauks pasaulio ateinančiais dešimtmečiais?

Iš pirmo žvilgsnio tyrimas labai painus — informacijos ir įžvalgų daug, o pagrindinė mintis nesimato. Tačiau įsigilinus į tekstą, ryškėja jo raudonoji linija. Ji daugmaž tokia: pasaulio iššūkiai, kas dabar vyksta, kas gali būti. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Taigi, didžiausia problema šiuo metu yra koronavirusas, kuris sustabdė pasaulio judėjimą į priekį ir kurio ilgalaikės pasekmės (ekonominės, socialinės, tarptautinės ir kitos) ligi šiol yra neaiškios. Pavyzdžiui, epidemija išryškino šalių silpnybes ir kartu sureikšmino valstybės institutą, kuris ėmė riboti piliečių laisves. Viena vertus, tai galima paaiškinti noru suvaldyti ligos plitimą. Kita vertus — ar nebus negrįžtamai peržengtos demokratinių teisių neliečiamybės ribos?

Taip pat koronavirusas "sutriuškino" tarptautines organizacijas ir sustiprino nacionalistines nuotaikas. Pradėjo dominuoti principas — kiekvienas už save (ypač tai matėsi Europoje), ir neaišku, kada pavyks (jeigu pavyks) atkurti pasitikėjimą tarptautiniu bendradarbiavimu. Kas įdomu, epidemija tik dar labiau sustiprino pasaulio raidos tendenciją, kuri pradėjo ryškėti dar prieš ją — globalią chaotizaciją, kai sena sistema su visomis jos taisyklėmis, organizacijomis ir kitais atributais greitai griūva, o nauja dar neatsirado.

Studijos autorių teigimu, tai pasireiškia tiek valstybių viduje (kitaip tariant, visokiausi socialiniai neramumai Jungtinėse Valstijose, Europoje, Rusijoje ir taip toliau yra logiškas dalykas), tiek tarptautinėje arenoje. Pastaruoju atveju esminis dalykas yra JAV priešprieša su Kinija ir Rusija, kuri yra ne tik geopolitinė ir ekonominė, bet ir ideologinė — Šaltojo karo metais kapitalizmas kovojo su komunizmu, o dabar demokratija, neva, varžosi su autoritarizmu, kuris siekia tarptautinio pripažinimo (nori tapti "nauju normalumu").

Tokiu būdu, pasaulis artėja prie pereinamojo laikotarpio piko, kuriame konfliktiškumo lygis bus didžiausias, bet pasaulinio karo tyrimo autoriai nelaukia. Ir šioje vietoje pats laikas pasikalbėti apie studijos siūlomus permainų pabaigos scenarijus. Labiausiai tikėtinas iš pateiktų — ne demokratijų pergalė, o blokų (su JAV, Kinija, Rusija ir ES priešakyje) konkurencija be vieno hegemono, nes Vakarai daugiau negali, o Kinija nenori.

Savaime suprantama, kad atskirų "didelių erdvių" sėkmė priklausys nuo įvairių faktorių. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai, jeigu ji nori būti konkurencingu galios centru, anot JAV žvalgybos, reikia, kad daugiau neįvyktų jokie "exitai" ir atsirastų bendra raidos strategija. Tačiau įdomesnis tyrimo rengėjų požiūris į Rusiją.

Nerimą jiems kelia Maskvos bandymai suskaldyti Vakarus politiniame ir socialiniame lygmenyje (kitaip tariant, Rusijos "alternatyvios nuomonės" politika duoda rezultatą), o apriboti jos ambicijas gali Vladimiro Putino išėjimas (ypač jeigu dėl to prasidės destabilizacija šalies viduje) ir energetinio dialogo su Europa susilpnėjimas (ypač jeigu nebus kompensuojančios alternatyvos Azijos kryptimi). 

Šiame kontekste tampa aišku, kodėl Vakaruose diskriminuojama rusiška žiniasklaida, kodėl bandoma sustabdyti "Šiaurės srauto 2" projektą ir kodėl eskaluojama Aleksejaus Navalno istorija, galvojant, kad tai gali pažadinti rusus revoliucijai. Tačiau akivaizdu, kad tokia Amerikos "vanagų" strategija Maskvos atžvilgiu reiškia visišką rusiškų realijų bei psichologijos nesupratimą ir atitinkamai yra neperspektyvi. Pavyzdžiui, Putino išėjimas, be abejo, bus svarbus įvykis Rusijai, bet nepakeis sisteminės šalies vystymosi krypties (gali net atsitikti taip, kad jį Vakarams teks prisiminti kaip švelnų ir konstruktyvų lyderį).

Tuo pat metu studijos autorius norisi pagirti už tai, kad jie išryškino tokius fundamentalius tolimesnės pasaulio raidos faktorius kaip technologijos (kurios gali pakeisti žmonijos veidą neatpažįstamai), žmogiškasis kapitalas (darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir jų kvalifikacija), aplinkosauga ir kitus.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad studijai, žinoma, nepavyko visai išvengti neobjektyviai provakarietiškų momentų, bet didžiąja dalimi ji piešia adekvatų dabartinės situacijos vaizdą ir tiksliai užčiuopia esmines jos raidos tendencijas. O jeigu vertinti tyrimą ne tik kaip pagrindą diskusijai, bet ir kaip savotišką veiksmų planą, galima prognozuoti, kad artimiausioje ateityje mūsų laukia Amerikos santykių su Kinija ir Rusija paaštrėjimas, nes Vašingtonas, atrodo, nusprendė — arba jie, arba mes. 

Ir belieka tikėtis, kad Lietuva neatsidurs tarp kūjo ir priekalo, kaip jau ne kartą buvo istorijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Ekspertas: JAV suverčia į Lietuvą savo karinį šlamštą
"Lietuva savo partnerių nelaimėje nepalieka": Landsbergis su Stoltenbergu aptarė Ukrainą
Pažiūrės į "Maskvos elgesį". Ar vokiečiai sustabdys "Nord Stream-2"
Šiomis dienomis ar net anksčiau. Lietuva padės Ukrainai, tačiau kada — neaišku