Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pranešė apie santykių su ES architektūros žlugimą 

(atnaujinta 19:44 2021.04.08)
Briuselis atsisakė sistemingai bendradarbiauti su Rusija, įskaitant aukščiausiojo lygio susitikimus, tačiau Rusijos pusė yra pasirengusi dialogui

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Europos Sąjunga sugriovė visą santykių su Rusija architektūrą, tačiau Maskva yra pasirengusi lygiaverčiam dialogui, Šiaurės užsienio dimensijos internetiniame forume sakė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.

Jis priminė, kad 2014 metais Briuselis atsisakė sistemingai dirbti su Rusija, įskaitant aukščiausiojo lygio susitikimų rengimą.

"Tačiau nepaisant to, gyvenimas rodo, kad nėra jokios pagrįstos alternatyvos sąveikai, ir mes esame pasirengę bendram darbui — žinoma, remdamiesi abipuse pagarba ir siekdami interesų pusiausvyros", — RIA Novosti cituoja viceministro žodžius.

Pasak jo, sąveikos galimybė visada išlieka, net ir esant dabartinėms sunkioms aplinkybėms.

"Geografijos politika negali pakeisti: mes vis dar esame artimi kaimynai ir svarbūs prekybos partneriai, esame priklausomi vienas nuo kito, o Rusija nebijo šios priklausomybės", —  sakė Gruško.

Jis pabrėžė, kad Rusijos ir Europos santykiai turi būti iš tikrųjų strateginio pobūdžio, kad ir ką Vakarai sakytų.

"Ir mes manome, kad padaryti juos trumpalaikių politinių žaidimų įkaitais yra trumparegiška, kaip ir trumparegiškai kalbėti sankcijų ir jėgos kalba", — apibendrino viceministras.

Pastaruoju metu nesutarimai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos sustiprėjo dėl padėties aplink Aleksejų Navalną. Briuselis įvedė naujas antirusiškas sankcijas. Užsienio reikalų ministerija tai pavadino „aklaviete ir neteisėtu būdu“ ir pažadėjo atsakyti.

Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pažymėjo, kad sankcijų Rusijai politika nepasiekia savo tikslo, tačiau labai kenkia jau ir be to silpniems ES ir Rusijos santykiams.

Tegai:
ES, Rusija
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taigoje

Peskovas papasakojo apie Putino atostogas Sibire

(atnaujinta 18:03 2021.04.18)
Viena ryškiausių Rusijos vadovo kelionių galima pavadinti dviejų dienų kelionę į Sibirą 2017 metų rugpjūtį

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tikrųjų myli Sibirą, todėl jis mėgsta izoliuotis ten kelioms dienoms, papasakojo valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos prezidentas vairuoja visureigį taigoje.
© Sputnik / Алексей Дружинин

"Matyt, jo siela taip prisirišo prie Sibiro, jis jį labai myli. Kita vertus, jis būna ir Tolimuosiuose Rytuose, jis myli Sočį, myli Krasnaja Polianą. Ir Krymą myli. Todėl šiame plane jo  potraukis į prie plačios geografijos, bet iš tikrųjų kelioms dienoms mėgsta izoliuotis būtent Sibire", — kanale "Rossija 1" pasakė Peskovas.

Kovo pabaigoje Putinas praleido savaitgalį Sibire gynybos ministro Sergejaus Šoigu kompanijoje. Jie važiavo visureigiu ir vaikščiojo po taigą. Gynybos ministerijos vadovas prezidentui taip pat parodė savo dirbtuves, kuriose jis, kaip hobiu užsiima sausų medžių apdirbimu, iš jų daro įvairius dirbinėlius. Peskovas anksčiau patikslino, kad jie atostogavo Tuvos taigoje.

Viena ryškiausių Rusijos vadovo kelionių galima pavadinti dviejų dienų kelionė į Sibirą 2017 metų rugpjūtį. Tada Rusijos lyderis aplankė sunkiai pasiekiamą taigą, kur žvejojo ​​kalnų ežerų kaskadoje, plaukiojo, vaikščiojo kalnų upėmis motorinėmis valtimis ir plaustais, pėsčiomis ir keturračiu keliavo per kalnus, deginosi saulėje ir maudėsi.

2014 metais per savo gimtadienį Putinas pirmą kartą pasiėmė laisvą dieną ir išskrido į Sibiro taigą. Tą dieną jis nuėjo beveik devynis kilometrus per kalnus.

2019 metais likus kelioms dienoms iki 67-ojo gimtadienio, prezidentas taip pat buvo taigoje, kur, kaip papasakojo Peskovas, "mėgavosi rudens gamta". Paskelbtuose kadruose buvo galima pamatyti, kaip Putinas ir Šoigu pėsčiomis lipa į kalnus ir stebi rudenišką gamtą, taip pat grybauja.

Tegai:
Sibiras, Rusija, Vladimiras Putinas, Dmitrijus Peskovas
Vakcinos gamyba, archyvinė nuotrauka

Riaženkos skonio COVID-19 vakcina? Infekcinių ligų specialistas įvardijo "už" ir "prieš"

(atnaujinta 08:16 2021.04.18)
"Sputnik radijo" eteryje infekcinių ligų specialistas, vakcinologas, pediatras, medicinos centro "Leader-Medicine" vyriausiasis gydytojas Jevgenijus Timakovas pareiškė nuomonę, kad ši vakcinos forma gali būti tinkama, pavyzdžiui, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Pirmoji pasaulyje geriama vakcina COVID-19 kuriama Sankt Peterburge. Kokie gali būti jo privalumai ir trūkumai, Sputnik radijo eteryje aiškino infekcinių ligų specialistas, vakcinologas Jevgenijus Timakovas.

Sankt Peterburgo eksperimentinės medicinos instituto mokslininkai planuoja per metus baigti ikiklinikinius valgomosios vakcinos nuo koronaviruso infekcijos tyrimus, praneša RIA Novosti, remdamasis IEM direktoriumi, RAS profesoriumi Aleksandru Dmitrijevu. Pažymima, kad vaisto skonis bus panašus į įprasto kondensuoto kaitinto pieno.

"Sputnik radijo" eteryje infekcinių ligų specialistas, vakcinologas, pediatras, medicinos centro "Leader-Medicine" vyriausiasis gydytojas Jevgenijus Timakovas pareiškė nuomonę, kad ši vakcinos forma gali būti tinkama, pavyzdžiui, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

"Jei kalbėtume apie vaikiškas vakcinas, vietoj injekcijų pageidautina pateikti formas, kurios jiems yra priimtinesnės: įvairios peroralinės formos ir formos, kurios lašinamos per nosį. Reikia sukurti tokias platformas, kurias patogiau naudoti. Pagyvenusiam žmogui patogu, pavyzdžiui, ką nors išgerti", — sakė Jevgenijus Timakovas.

Tačiau šio vakcinos pateikimo metodo veiksmingumas imuniteto vystymosi požiūriu kelia gydytojo abejonių. Geriamoji forma labiau tinka gyvoms vakcinoms, sakė jis.

"Jei kalbame apie formas, kurios turi prasiskverbti per gleivinę, paaiškėja, kad turi būti aktyvių virusinių infekcijų formų. Visos geriamosios vakcinos yra gyvos", — sakė Jevgenijus Timakovas.

Dėl šios savybės geriamosios vakcinos dažniausiai naudojamos ligų, kurių sukėlėjai dauginasi žarnyne ir neveda į "agresyvius" infekcinius procesus, prevencijai.

Argentinos prezidentas skiepijamas Sputnik V vakcina nuo COVID-19
Пресс-служба администрации президента Аргентины

"Geriamosios formos yra labiau priimtinos virusams, kurie natūraliai dauginasi per žarnyną, pavyzdžiui, rotaviruso infekcija. Agresyvesnius infekcinius procesus, pavyzdžiui, kokliušą, vis tiek pageidautina skirti neaktyvia forma kaip injekciją", — sako vakcinologas.

Jo nuomone, klasikinės vakcinų formos, kurios skiriamos injekcijomis, leidžia geriau atsižvelgti į įvairius niuansus, įskaitant susijusius su infekcijos pobūdžiu ir paciento būkle.

"Mūsų atliekamos injekcijos į raumenis, klasikinės vakcinos, veikia puikiai. Kuriamos įvairaus laipsnio imunitetą užtikrinančios platformos, skirtos įvairiems žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis. Galite padaryti tą ar tą vakciną, yra indikacijų, yra kontraindikacijų," — sakė Jevgenijus Timakovas.

Tegai:
vakcina, COVID-19
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sukčiavimu įtariama asmenų grupė gavo 2 mln. eurų paramą nukentėjusiems nuo COVID-19

(atnaujinta 10:14 2021.04.19)
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. 7 asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei pinigų plovimo prevencijos veiksmus. Analizės metu gauta duomenų, kad 5 įmonės paskolas galėjo gauti suklastojusios dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 7 tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui. Įtariamieji galimai susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti keliamus reikalavimus paskoloms gauti, įtariama, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą.

Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 ir 4 priemones paskolos buvo suteiktos penkioms įtariamųjų valdomoms įmonėms.

FNTT pareigūnai nustatė, kad per 2020 metų balandžio – liepos mėnesius asmenų grupė savo valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola — 0,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose. Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.

Nusikalstamų veiklų padarymu įtariami 7 asmenys. Įtarimų taip pat sulauks 5 juridinių asmenų atstovai. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama — laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę — laisvės atėmimą iki trejų metų.

Tegai:
parama, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje teismui perduota byla dėl farmacijos įmonės sukčiavimo
Sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo daugiau kaip 1,8 mln. eurų
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone