Gyvename su viltimi

Kaziukas-2017: suskaičiuoji pelną ir apsiverki

201
(atnaujinta 15:42 2017.03.07)
Nugriaudėjo trijų dienų kasmetinė folkloro mugė "Kaziukas-2017", kuria aplankė tūkstančiai žmonių, tarp jų ir užsienio turistai, kurie atvažiavo į Lietuvos sostinę tik dėl "Kaziuko"

— Mieli kolegos, vaišinkitės meduoliais ir sumuštiniais iš Kaziuko. Ir štai jums po verbą (iš augalų šakelių ir gėlių kuriamos puokštės — Sputnik). Kiekvienais metais užsuku į Kaziuką nusipirkti iš močiučių jų megztų kojinių ir pirštinių. Nors taip stengiuosi jas palaikyti…

— Ačiū, direktoriau už vaišes! Labai malonu. Ir mes su žmona sekmadienį lankėmės Gedimino prospekte ir Katedros aikštėje. Labai nustebome Kaziuko mastu ir abstulbome nuo kainų. Viskas, kas dar prieš trejus metus kainavo litais, dabar beveik tokiais pat skaičiais — tik jau eurais! Ankščiau mes su žmona visada grįždavome iš Kaziuko su didžiuliais skanumynų maišais vienoje rankoje ir verbų puokštėmis — kitoje. O dabar viskas kur kas kukliau. Nusipirkome porą verbų tėvams, dešros ir rūkinių bei porą litrų naminės giros. Nebrangių suvenyrų šį kartą nepirkome — jų ir taip pilnas butas. O brangių negalime sau leisti…

— Ir amatininkams šiais laikais sunku. Juk ne tik medžiaga rankdarbiams brangsta — už gautus pinigus reikia maisto produktų nusipirkti,  apmokėti komunalines paslaugas, o dar ir už verslo liudijimą sumokėti. Todėl jie ir stengiasi per Kaziuką ir kitas regionines muges "surinkti" savo šeimos biudžetą. Ir kaltinti juos už tokias aukštas kainas jokiu būdu negalima. Pavyzdžiui, meistrui išdrožti paprastą medinį šaukštą, kiek aš žinau, prireiks mažiausiai dviejų valandų. Atsižvelgiant į Lietuvos vidutinį atlyginimą apie 700 eurų — už valandą darbo gaunami du-trys eurai. O tai reiškia, kad parduoti tokį šaukštą pigiau nei už 5 eurus, neapsimoka.

— Aš atkreipiau dėmesį į tai, kad mūsų suvenyrus labai noriai perka užsieniečiai. Jų šiais metais aukštos kainos negąsdino. Štai ir Vilniaus savivaldybė suskaičiavo, kad kovo pradžioje sostinės viešbučiuose apsistojo beveik 70 tūkstančių turistų — tradiciškai žiemos-pavasario sezono apsilankymas siekia apie 50 tūkstančių žmonių. Išeina, kad kai kas specialiai į Kaziuką atvažiavo. Ir tai džiugina! Daugiau turistų — daugiau įplaukų į  biudžetą bei amatininkams didesnis pelnas.

Tikėkimės, kad kitais metais, į 415 Kaziuką pas mus dar daugiau turistų atvažiuos. Gerai būtų, kad ir lietuvių finansinės galimybės padidėtų — tuomet mugėje mes pirksime ne tik pigias prekes, bet ir suvenyrus, kuriems teks, jeigu užteks pinigų, pirkti trečią spintą. Eime, kolegos, dirbti.

201
Tegai:
meduoliai, verba, pelnas, amatininkai, amatai, gėrimai, maistas, biudžetas, Kaziuko mugė
Temos:
Kaziuko mugė (26)
Dar šia tema
Kaziuko mugė atsisveikina su Vilniumi
Lietuvių liaudies amatų įvairovė Kaziuko mugėje
Kaziukas jau viešpatauja Vilniuje
Ar leisti vaikus į mokyklą?

Ar leisti vaikus į mokyklą?

(atnaujinta 17:49 2021.05.11)
Vyriausybė įsakė grąžinti 5–11 klasių mokinius į mokyklas. Tačiau dauguma vietos valdžių atsisakė šios idėjos dėl nestabilios padėties plintant koronavirusui. Jų nuomone, epidemiologinė situacija vis dar yra pernelyg pavojinga. Tėvų nuomonės taip pat skiriasi

— Laura, aš žinau, kad judu su vyru pasiskiepijote ir jau nebijote koronaviruso. Ar jūsų sūnus skiepytas?

— Ne, mes nusprendėme, kad skiepysime vaiką šiek tiek vėliau. Tiesa, mes nerimaujame, kad jei jis vėl eis į mokyklą, tai vis tiek gali užsikrėsti. Apskritai manau, kad reikėjo baigti mokslo metus nuotolinio mokymosi sistemoje, kaip ir praėjusiais metais. Ir jei epidemiologinė padėtis pagerės iki rudens, pasibaigus atostogoms, galima saugiai grąžinti vaikus į klases.

— Mes su vyru taip pat aptarėme šį vyriausybės įsakymą. Manome, kad jie pasvėrė visus "už" ir "prieš" ir nusprendė, kad vaikai yra saugiausia grupė. Jie iš esmės koronavirusu perserga be simptomų ar labai lengva forma, todėl nusprendė grąžinti vaikus į mokyklas.

— Bet jie yra mobiliausi, o tai reiškia, kad gali būti aktyvūs ligos nešiotojai ir kelti pavojų mokytojams. O tie savo ruožtu — savo artimiesiems ir draugams.

— Bet mokytojus galima skiepyti be eilės, o tai reiškia, kad jie turi parodyti pilietinę atsakomybę ir apsaugoti save bei savo artimuosius.

— Bet tarp mokytojų yra tokių, kurie dėl esamų ligų bijo skiepų. Ypač tų, po kurių kyla "šalutinės reakcijos". Šiandien Statistikos departamentas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pateikė statistiką, pagal kurią "AstraZeneca" vakcina labai dažnai sukelia sudėtingą šalutinį poveikį, o tai reiškia, kad jis gali baigtis mirtimi.

— Na, neskleisk čia "Kremliaus propagandos", kuria bandoma sumenkinti Didžiojoje Britanijoje pagamintą vakciną.

— Nebūk kvaila. Ta pati VVKT jau sakė, kad peržiūrės vakcinacijos strategiją šia prieštaringai vertinama "AstraZeneca" vakcina. Tai reiškia, kad Lietuvos gydytojai netiesiogiai pripažino jos pavojų.

— Na, tada lauksime naujų gydytojų išvadų, tačiau kol kas laikysimės įstatymų ir rengsime vaikus grįžti į mokyklą, kai tik mūsų vietos valdžia duos atitinkamus nurodymus. Nors aš taip pat sutinku, kad šie mokslo metai galėjo būti baigti nuotoliniu būdu.

Tegai:
mokykla, mokymas nuotoliniu būdu
Ne visi paprasti lietuviai palaiko Abiejų tautų Konstituciją

Ne visi paprasti lietuviai palaiko ATR Konstituciją

(atnaujinta 22:41 2021.05.05)
Tuo metu, kai valdantysis Lietuvos elitas rodo mandagumą Lenkijos valdžiai ir pompastiškai švenčia 230-ąsias Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos metines, ne visi paprasti lietuviai palaiko Vilniaus ir Varšuvos suartėjimą

— Dimanai, laimingos šventės tau! Pirmoji Europos Sąjungos Konstitucija, su kuria mūsų šalis yra tiesiogiai susijusi.

— Tadeušai, kodėl tu toks laimingas? Asmeniškai aš, išskyrus siautulingą rusofobiją, nematau džiaugsmo eiliniame Lenkijos ir Lietuvos suartėjime. Pirmiausia prisiminkime, kaip valdantieji liberalieji konservatoriai žvelgia į vietos lenkus. Ar pameni skandalą su šou atstovu, buvusiu Seimo pirmininku Arūnu Valinsku, kuris prieš rinkimus paragino nužudyti (!) lenkų lyderį Valdemarą Tomaševskį ir sušaudyti jo šalininkus? Tie patys konservatoriai tik nusišypsojo, o Generalinė prokuratūra šiame raginime nužudyti net nematė nusikalstamos veikos. Bet kai "palietė" LGBT atstovą Seime, jie nedelsdami iškėlė baudžiamąsias bylas ir rado nusikalstamą veiką. Tad labai abejoju, kad lietuviai pagal įsakymą vėl pradės mylėti vietinius lenkus.

— Na, tai yra bendra mūsų istorija. Juk Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė prieš 230 metų gyveno taikiai ir draugiškai.

— O kiek ilgai galiojo ta garsioji Konstitucija? Tik 19 mėnesių. Taigi, net tais senovės laikais lenkų ir lietuvių draugystė truko neilgai. Taigi, šiandien aš asmeniškai matau tik vieną momentą, jungiantį ne tik abi mūsų valstybes, bet ir Latviją, Estiją ir Ukrainą. Tai yra nežabota neapykanta Maskvai. Bendrai mūsų interesai skiriasi. Kaip pavyzdys — tų pačių latvių ir estų požiūris į mūsų boikotuojamą Baltarusijos atominės elektrinę. Be to, galima pateikti daugybę pavyzdžių, pagal kuriuos "baltų vienybė" yra nedidelės dalies politinio elito sukurtas mitas.

— Tikriausiai dėl kažko esi teisus. Dauguma lietuvių, švelniai tariant, nemėgsta vietinių lenkų. Iki šiol daugeliui jų žemės negrąžino. Aš taip pat prisimenu, kiek purvo tie patys konservatoriai pylė ant lenkų lyderių per rinkimų kampaniją rajonuose, kuriuose daugiausia gyvena lenkų mažumos atstovai. Ir dabar ta pati Ingrida Šimonytė apsikabina su Lenkijos ministru pirmininku ir prisiekia jam "amžiną meilę". Visa tai yra kažkaip nenuoširdu.

— Matai, net pats tai pajautei. Ir dar atidžiau pažvelk į šią "rytų rusofobų sąjungą". Kas ten yra? Tai yra visi dabartinės Europos Sąjungos išlaikytiniai. Pagrindinės ES šalys donorės bando kaip nors pagerinti santykius su Maskva, o Baltijos šalių limitrofai sunaikina šias pastangas. Beje, apie kokią šiltą Varšuvos ir Vilniaus draugystę galime kalbėti, kai Lenkijoje pažeidžiamos LGBT teisės, o Lietuvoje, priešingai, tai yra svarbiausia valdančiųjų liberalų tema? Mūsų vietos elitas jau keletą kartų atkreipė dėmesį į šią problemą lenkams. Ir jūs manote, kad išdidūs Lenkijos valdovai užmerkia į tai akis. Atmink, šie nerangūs bandymai diktuoti lenkams, "kaip gyventi ir ką daryti", dar atsieis Lietuvai.

Tegai:
Lenkija, Lietuva
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu