Varom apsipirkti

Varom į Lenkiją apsipirksime!

491
(atnaujinta 10:12 2017.04.26)
Lietuvos gyventojai vis dažniau leidžia savo savaitgalius ne kaimuose ar turistinėse kelionėse, bet apsipirkimo turuose po kaimyninę Lenkiją, kur maisto produktai ir būtiniausios prekės daug kartų pigesnės nei Lietuvoje

— Labas, Rimai. Gavome atlyginimą. Įrenk į savo Šaraną (7-vietis VW Sharan — Sputnik) papildomas sėdynes ir prikabink priekabą. Šį kartą su mumis Tomas ir Lina važiuos. Sako, jiems taip pat atsibodo permokėti Lietuvos verslininkams už tai, ką už šimto kilometrų nuo namų galima nusipirkti daug kartų pigiau. Bei trims šeimoms važiuoti į Lenkiją labiau apsimoka. O už sutaupytus 5-10 eurų lenkų Ašane (prekybos tinklas — Sputnik) galima papildomus kelis kilogramus mėsos nusipirkti arba daugiau kavos.

— Jo, man kaip tik buitinės chemijos priemonės, kurias aš prieš pusmetį pirkau Augustave, pasibaigė. Žmona sako, šį kartą teks pusę atlyginimo išleisti "chemijai". Jeigu mes visa tai mūsų "Maximose" ar "Rimi" pirktume, dvigubai daugiau sumokėtume.

— Tikrai, laimė, kad mes dabar Šengeno zonoje ir neturime didelių problemų su kelionėmis į Lenkiją apsipirkti.

Mano pusbrolis gyvena Lazdijuose, tai jis net duoną ir pieną Lenkijoje perka, du kartus per savaitę ten važinėja. Tiesa, sako, kad lenkai jau suprato, kas vyksta, ir pasienio parduotuvėse kainas pakėlė iki lietuviškų. Todėl šį kartą važiuosime ne į Augustavą, o į Balstogę. Nors 80 kilometrų toliau, bet ten ir kainos mažesnės. Praeitą sekmadienį Mindaugas su žmona ir brolio šeima ten buvo. Vėliau jie suskaičiavo, kad trijų asmenių šeimai maisto prekės vienam mėnesiui ten kainuoja 200 eurų mažiau, nei Lietuvoje.

— Tik šį kartą prie Spaudos rūmų susitinkame ne 6 ryto, o valanda anksčiau. Šiuo metu ES vidaus sienų kontrolės punktai tikrina keleivius dėl visų šių migrantų problemų. Todėl teks kelias valandas eilėse pastovėti. Bet vis tiek, važiuoti verta. Šeima per mėnesį sutaupo 150-200 eurų — tai daug. Ypač su mūsų atlyginimais — vos ne mažiausiais visoje Europos Sąjungoje.

— Be to, dar sutaupysime, keisdami eurus į zlotus. Lenkai — šaunuoliai, net nesiruošia atsisveikinti su savo valiuta. Tai mus mūsų vadovai  mulkino, kad kainos neužaugs, kai litus eurai pakeis. O kaip iš tikrųjų? Atlyginimų nominalas tris su puse kartų sumažėjo, o parduotuvėse ant kainynų tik pakeitė litų ženklelį į euro — skaičiai liko tie patys.

Neseniai vienas Seimo narys pasipiktino, kai pamatė parduotuvėje vaikišką žaislą beveik už 300 eurų, o litais tai beveik tūkstantis. Ar tu galėjai dar prieš trejus metus pagalvoti, kad žaislas kainuos minimalų atlyginimą? Aš — ne. Štai ir įsivazduok, kaip mus mūsų vadovai apmulkino su euro įvedimu. O dar "Maxima" mane prajuokino, kai pareiškė, kad žada tikrinti lenkiškas kainas ir Lietuvoje pasiūlyti kelias makaronų, kečupo ir kavos rūšis tokiomis pat kainomis. Juokdariai!

— Ai pakaks, Andriau. Neprisiminkime liūdnų dalykų. Ne pirmą kartą mus vadovai ir prekiautojai mulkina, o vėliau dar nustemba, kodėl pasitikėjimo reitinguose žmonės paskutinėje vietoje nurodo Seimą ir Vyriausybę. Jie turi savo gyvenimą, mes — savo.

Iki pasimatymo šaštadienį ryte. Nevėluok!

491
Tegai:
apsipirkimas, Lenkija, kainos, atlyginimai
Ne visi paprasti lietuviai palaiko Abiejų tautų Konstituciją

Ne visi paprasti lietuviai palaiko ATR Konstituciją

(atnaujinta 22:41 2021.05.05)
Tuo metu, kai valdantysis Lietuvos elitas rodo mandagumą Lenkijos valdžiai ir pompastiškai švenčia 230-ąsias Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos metines, ne visi paprasti lietuviai palaiko Vilniaus ir Varšuvos suartėjimą

— Dimanai, laimingos šventės tau! Pirmoji Europos Sąjungos Konstitucija, su kuria mūsų šalis yra tiesiogiai susijusi.

— Tadeušai, kodėl tu toks laimingas? Asmeniškai aš, išskyrus siautulingą rusofobiją, nematau džiaugsmo eiliniame Lenkijos ir Lietuvos suartėjime. Pirmiausia prisiminkime, kaip valdantieji liberalieji konservatoriai žvelgia į vietos lenkus. Ar pameni skandalą su šou atstovu, buvusiu Seimo pirmininku Arūnu Valinsku, kuris prieš rinkimus paragino nužudyti (!) lenkų lyderį Valdemarą Tomaševskį ir sušaudyti jo šalininkus? Tie patys konservatoriai tik nusišypsojo, o Generalinė prokuratūra šiame raginime nužudyti net nematė nusikalstamos veikos. Bet kai "palietė" LGBT atstovą Seime, jie nedelsdami iškėlė baudžiamąsias bylas ir rado nusikalstamą veiką. Tad labai abejoju, kad lietuviai pagal įsakymą vėl pradės mylėti vietinius lenkus.

— Na, tai yra bendra mūsų istorija. Juk Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė prieš 230 metų gyveno taikiai ir draugiškai.

— O kiek ilgai galiojo ta garsioji Konstitucija? Tik 19 mėnesių. Taigi, net tais senovės laikais lenkų ir lietuvių draugystė truko neilgai. Taigi, šiandien aš asmeniškai matau tik vieną momentą, jungiantį ne tik abi mūsų valstybes, bet ir Latviją, Estiją ir Ukrainą. Tai yra nežabota neapykanta Maskvai. Bendrai mūsų interesai skiriasi. Kaip pavyzdys — tų pačių latvių ir estų požiūris į mūsų boikotuojamą Baltarusijos atominės elektrinę. Be to, galima pateikti daugybę pavyzdžių, pagal kuriuos "baltų vienybė" yra nedidelės dalies politinio elito sukurtas mitas.

— Tikriausiai dėl kažko esi teisus. Dauguma lietuvių, švelniai tariant, nemėgsta vietinių lenkų. Iki šiol daugeliui jų žemės negrąžino. Aš taip pat prisimenu, kiek purvo tie patys konservatoriai pylė ant lenkų lyderių per rinkimų kampaniją rajonuose, kuriuose daugiausia gyvena lenkų mažumos atstovai. Ir dabar ta pati Ingrida Šimonytė apsikabina su Lenkijos ministru pirmininku ir prisiekia jam "amžiną meilę". Visa tai yra kažkaip nenuoširdu.

— Matai, net pats tai pajautei. Ir dar atidžiau pažvelk į šią "rytų rusofobų sąjungą". Kas ten yra? Tai yra visi dabartinės Europos Sąjungos išlaikytiniai. Pagrindinės ES šalys donorės bando kaip nors pagerinti santykius su Maskva, o Baltijos šalių limitrofai sunaikina šias pastangas. Beje, apie kokią šiltą Varšuvos ir Vilniaus draugystę galime kalbėti, kai Lenkijoje pažeidžiamos LGBT teisės, o Lietuvoje, priešingai, tai yra svarbiausia valdančiųjų liberalų tema? Mūsų vietos elitas jau keletą kartų atkreipė dėmesį į šią problemą lenkams. Ir jūs manote, kad išdidūs Lenkijos valdovai užmerkia į tai akis. Atmink, šie nerangūs bandymai diktuoti lenkams, "kaip gyventi ir ką daryti", dar atsieis Lietuvai.

Tegai:
Lenkija, Lietuva
Ir apskritai ši konvencija - fikcija!

Stambulo konvencija nesantaika Lietuvoje

(atnaujinta 19:22 2021.04.30)
Žiniasklaida paskelbė apklausos rezultatus, kurie nuvylė valdančiąją koaliciją. Sociologai paprašė Lietuvos gyventojų išreikšti savo požiūrį į prieštaringai vertinamą Stambulo konvenciją, kurią Lietuvos valdžia pasirašė dar 2013 metais, tačiau dar neratifikavo Seime

 Tik vienas iš penkių lietuvių teigė "palaikantis" konvencijos postulatų įteisinimą Lietuvoje, o beveik pusė respondentų buvo prieš.

— Laura, neseniai man skambino sociologai ir prašė atsakyti tik į vieną klausimą — kokia mano nuomonė dėl Stambulo konvencijos? Aš atsakiau, kad kadangi dokumentą pasirašė valdžios institucijos, kodėl gi jo nepriėmus. Kaip atsakytum į šį klausimą, jei klaustų tavęs?

— Aš bandžiau įsigilinti į šios konvencijos tekstą, bet nesusidariau vienareikšmės nuomonės apie tai. Yra daugybė paslėptų momentų, kuriuos galima interpretuoti dvejopai. Man asmeniškai kategoriškai nepriimtina ištrinti tradicinės šeimos, kaip moters ir vyro sąjungos, sampratą. Esu religingas žmogus ir manau, kad žmogus neturi teisės keisti gyvenimo būdo, duoto mums iš viršaus. Kalbant apie lygias vyrų ir moterų teises, asmeniškai aš kažkaip nepatyriau jokių pažeidimų. Smurtas šeimoje paprastai patenka į baudžiamosios teisės sritį. Todėl manau, kad ši konvencija yra tiesiog fikcija.

— Pastebėjau, kad kiekvienais metais konvencijos oponentų skaičius Lietuvoje mažėja ir šiandien jų yra mažiau nei pusė. Tiksliau — 48,8 %.

— Bet aš nelabai tikiu šiais skaičiais. Kiekvienoje apklausoje yra užsakovas. Šiandien mūsų valdantieji liberalai metė visas jėgas į šios konvencijos priėmimą Seime. Jie yra pagrindiniai LGBT vertybių propaguotojai. O sociologai dažnai manipuliuoja skaičiais. Dabar, pažiūrėjus į 48,8 % skaičių, paaiškėja, kad mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra konvencijos priešininkai. Ir jei prie šio skaičiaus pridėsime 3 % paklaidos, kurią visada deklaruoja sociologai, paaiškėja, kad daugiau nei pusė yra prieš ją. Ir jei atsižvelgsime į beveik trečdalį (29,2 %) "abejojančių", tai galime manyti, kad didžioji dauguma lietuvių nepritaria šiai Stambulo konvencijai.

— Bet už konvencijos įteisinimą Lietuvoje pasisakė 22,1 %.

— O ką, pas pas mus dabar mažuma nurodo didumai, kaip gyventi? Aš visada maniau, kad tikroji demokratija yra daugumos, o ne mažumos valia.

— Bet juk demokratija turėtų ginti ir mažumų teises!

— Bet kodėl šiame kontekste akcentuojamos tik seksualinių mažumų teisės, o kalbant apie tautines mažumas, valdžia iš karto kaip stručiai slepia galvas smėlyje? Kodėl jie jau daugiau nei 10 metų negali priimti Tautinių mažumų įstatymo, o Stambulo konvencija propaguojama su tokiu atkaklumu?

Tegai:
Stambulo konvencija

Kinijoje nufilmuota sraigtasparnio katastrofa, per kurią žuvo žmonės

(atnaujinta 08:16 2021.05.11)
Sraigtasparnyje buvo keturi įgulos nariai. Du iš jų mirė, o dar dviejų paieška tebevyksta

Kinijos pietuose nukrito gaisro gesinimo sraigtasparnis, du žmonės žuvo ir du dingo be žinios, pranešė naujienų agentūra "Xinhua", su nuoroda į vietos valdžios atstovus.

Pirminiais duomenimis, sraigtasparnis nukrito į Erhai ežerą Junano provincijoje.

Laive buvo keturi įgulos nariai. Gelbėtojams pavyko rasti du, tačiau jų nepavyko išgelbėti. Tęsiama dar dviejų įgulos narių paieška.

Iš viso paieškos ir gelbėjimo operacijose dalyvauja apie 500 žmonių ir 16 gelbėjimo valčių.

Tegai:
sraigtasparnis, Kinija