Londonas

Ar grįžti į Lietuvą? Nematau prasmės!

100
(atnaujinta 10:50 2017.04.28)
Londono lietuvių klubo atliktos apklausos duomenimis, po Brexit tik 7% lietuvių ketina grįžti į tėvynę

— O, Vytai, labas! Iš kur tu čia Vilniuje? Juk tu seniai Airijoje gyveni?

— Labas, Jovita. Juk ir tu, kiek aš žinau, prieš septynis metus iškeitei Vilnių į Londoną. Nostalgija privertė tave sugrįžti į gimtąjį miestą?

— Ką tu! Kokia nostalgija? Man Londone gerai. Aš atvykau dviems savaitėms atostogų — tėvus aplankyti, ir tuo pačiu metu pas savo kosmetologą procedūras atlikti. Anglijoje procedūros man per brangios. O mano kosmetologas kol kas dar nepadidino kainų iki Anglijos lygio. Todėl ir atvažioju kartą per pusmetį pas tėvus.

— O aš atvažiavau į dukterėčios krikštynas ir stomotologui dantų parodyti. Šimtą svarų sutaupysiu už dvi plombas. Už šią sumą galima beveik dvi savaites pragyventi.

— Vytai, o ką tu darysi po Brexit? Grįši į Lietuvą?

— Jokiu būdu! Nematau jokios prasmės. Aš jau dešimt metų Dubline gyvenu. Vaikai ten mokyklą lanko. Turiu gerą darbą logistikos kompanijoje. Atlyginimas — 500 svarų per savaitę. Žmona dar 200 svarų uždirba. Mes mokome Airijoje mokesčius ir jau turime teisę gauti pensiją. Štai neseniai paskolą pasiėmėme, dviejų miegamųjų butą nusipirkome. O kas mūsų laukia Lietuvoje? Geriausiu atveju 700-800 eurų per mėnesį ir aukštos antros rūšies produktų kainos, Britanijoje prekės kokybiškesnės.

Jeigu ne tėvai, tai, ko gero, į Lietuvą iš vis neatvažiuočiau. Juo labiau, kad atostogauti Ispanijos ir Prancūzijos kurortuose pigiau, nei Palangoje ir Nidoje. O nostalgija — tai  buvusių kartų sentimentai. Mes jų neturime.

— Visiškai su tavimi sutinku, Vytai. Mes su vyru taip pat nesiruošiam išvažiuoti iš Londono. O štai draugė Regina nesugebėjo per dvejus metus gero darbo susirasti ir ruošiasi grįžti į Lietuvą. Juo labiau, kad jos mama serga ir jai reikalinga pastovi priežiūra. Mes su vyru svarstome prašyti Britanijos pilietybės, kad po Brexit nebūtų jokių problemų su pragyvenimu Anglijoje. Pastaruoju metu apie tai kalba daugiau nei pusė lietuvių Londone. Kai kurie, tiesa, svajoja, kad Seimas priims įstatymą apie dvigubą pilietybę. Bet jei nepriims, tai teks atsisakyti Lietuvos pilietybės.

— Reikia ir mudviem su žmona pasitarti ir apgalvoti tokį variantą. Klausimas rimtas. Gerai, bėgsiu su bendraklasiais pabendrauti. Susitarėme susitikti Senamiestyje. Perduok tėvams linkėjimus. Atvažiuosi į Dubliną — skambink.

— Iki, Vytai! Busi Londone — užsuk, arbatos išgersime. Linkėjimai žmonai.

100
Tegai:
dviguba pilietybė, lietuviai, Brexit
Lietuva paminėjo 767-ąsias Mindaugo karūnavimo metines

Lietuva paminėjo 767-ąsias karaliaus Mindaugo karūnavimo metines

(atnaujinta 18:23 2020.07.07)
Anot metraščių, 1253 metų liepos 6 dieną didysis kunigaikštis Mindaugas ir jo žmona Morta buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene

Lietuvos istorikai teigia, kad karūnavimo ceremonija įvyko Kernavėje, netoli dabartinio Vilniaus. Baltarusijos istorikai nurodo kitas šiuolaikinės Baltarusijos teritorijos vietas. Karalius Mindaugas laikomas pirmuoju valdovu, kuris sugebėjo suvienyti Lietuvą ir sukurti Lietuvos valstybę. Todėl nuo 1991 metų Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši diena švenčiama kaip Valstybės diena.

— Mindaugai, sveikinu su švente ir vardadieniu. Juk tu turi vienintelio Lietuvos istorijoje karaliaus vardą.

— Ačiū tau, Laura! Apie tai man ir mama pasakojo. Kai tik pradėjau kažką suprasti. Ji taip mane ir vadino: "mano karalaitis!". Buvau sužavėtas ir eidamas į mokyklą pirmiausia susidomėjau senovine Lietuvos ir Europos istorija. Ir šiek tiek nusivyliau...

— Kodėl teko nusivilti karališkuoju vardu?

— Na, bent jau dėl to, kad dėl kažkokių priežasčių po tariamo Mindaugo karūnavimo Lietuva istoriniuose metraščiuose niekada nebuvo vadinama karalyste, o tik Didžiąja Kunigaikštyste. O kaimyninė Lenkija visada buvo karalystė. O jei prisimeni istoriją, tai turi žinoti, kad Liublino uniją 1569 metais pasirašė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Man dar mokykloje, kai apie tai perskaičiau vadovėlyje, kilo pagrįstas klausimas — XIII amžiuje Mindaugas tapo karaliumi, o XVI amžiuje Lietuva vis dar liko tik kunigaikštyste, nors ir didžiąja.

— Na, juk tu mokeisi dar sovietmečiu mokykloje ir akivaizdu, kad tų laikų istorijos vadovėliais šiandien negalima pasitikėti. Bet kai tik Lietuva vėl tapo nepriklausoma, viskas iškart susidėliojo į savo vietas. Dabar Mindaugo karūnavimą laikome Valstybės diena.

— Bet kuo čia dėti sovietiniai ar ne sovietiniai vadovėliai? Tiesiog iš mano vaikystės pasididžiavimo, kad turiu vienintelio Lietuvos karaliaus vardą, nieko nebeliko, kai daugiau sužinojau apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą ne tik iš sovietinių vadovėlių, bet ir iš Europos archyvų. Juk pats Mindaugas atsisakė karūnos grįžęs iš katalikybės į pagonybę. Ir jo mirtis įvyko ne dėl politinio sąmokslo, o tik dėl nuskriausto vyro keršto — kunigaikščio Daumanto, iš kurio Mindaugas per prievartą paėmė žmoną tik dėl to, kad ji buvo jo mirusios žmonos sesuo. Taigi, Mindaugo didvyriškumas mano akyse tuo ir pasibaigė.

Tegai:
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Mindaugo karūnavimo diena
Agresyvi vaivorykštė

Agresyvi vaivorykštė

(atnaujinta 16:40 2020.07.03)
LGBT aktyvistai daro spaudimą Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris praėjusiais metais rinkimų kampanijos įkarštyje žadėjo į savo švarko atlapą įsisegti vaivorykštės spalvų ženklelį

Dabar lesbietės (L), gėjai (G), biseksualai (B) ir transseksualai (T) reikalauja, kad garbingas šeimos vyras Gitanas Nausėda viešai palaikytų netradicines krikščioniškos Lietuvos vertybes.

— Simonai, ar tu penktadienį eisi prie Prezidentūros? Mes su draugais eisime palaikyti LGBT aktyvistų! Jie turėtų priminti prezidentui šį pažadą — palaikyti visus Lietuvos piliečių sluoksnius!

— Arūnai, aš esu krikščionis ir visiškai nepriimu jokios vertybių propagandos, nepriimtinos daugumai lietuvių. Manau, kad tokie agresyvūs LGBT vertybių skatinimo metodai neturi nieko bendra su tikrai demokratinėmis vertybėmis ir ypač su tolerancija. Kodėl mano vaikai turėtų man užduoti keblius klausimus, kurių moko visokie propagandistai? Kodėl man ant kiekvieno kampo reikia priminti, kad visuomenėje yra visokių gėjų ir lesbiečių?

— Na, jie yra lygiaverčiai mūsų valstybės piliečiai. Kodėl jie žeminami kiekviename žingsnyje tik todėl, kad jie gyvena kartu su tos pačios lyties partneriu?!

— Pateik man konkrečių pavyzdžių, o ne tuščių frazių apie žeminimus. Kas ir kur draudžia miegoti su kuo nori? Ir anksčiau aš buvau gana tolerantiškas šių kategorijų žmonėms Lietuvoje, kai jie apie tai nešaukdavo kiekviename žingsnyje ir neorganizuodavo procesijų šventose Lietuvos vietose. Bet kuo garsiau LGBT aktyvistai šauks apie savo tariamai pažeistas teises, tuo labiau jų nekęs. Socialiniuose tinkluose vis dažniau matau žmones sakant, kad jie nenorom dėl tokios agresyvios kai kurių mažumų propagandos vis labiau linksta į rasizmą ir homofobiją. O socialiniuose tinkluose vis dažniau matau vaizdo įrašus apie tai, kaip kojomis trypiama vaivorykštės vėliava! Bet tai yra baisu!

— Be abejo, baisu! Kaip galima trypti kojomis seksualinės laisvės simbolį?! Už tai vandalus reikia grūsti į kalėjimą! Tai turi būti laikoma nusikaltimu!

— Taigi, jūs dabar apsiputoję reikalaujate griežtų bausmių tiems, kurie nepriima jūsų vertybių? Ir kokiu pagrindu?! Kiek žinau, gėjų, lesbiečių ir visokių seksualinių mažumų draugų mūsų šalyje yra ne daugiau kaip 2 proc. Tai kodėl jūs galite teisti likusius devyniasdešimt aštuonis procentus?! Be to, reikalauti iš Lietuvos prezidento atvirai paremti jūsų abejotinas vertybes! Ir jei aš pamatysiu Gitaną Nausėdą su vaivorykštės ženkliuku ant krūtinės, mano pagarba jam, kaip valstybės vadovui, nukris iki nulio...

Tegai:
Gitanas Nausėda, LGBT
Vilniaus oro uostas

Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams

(atnaujinta 23:23 2020.07.07)
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau šalyje galioja nepaprastoji padėtis

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į nepalankią COVID-19 infekcijos plitimo situaciją kai kuriose Pasaulio šalyse, ragina keliautojus imtis reikiamų atsargumo priemonių ir paisyti specialistų rekomendacijų, pranešė SAM.

Koronaviruso infekcijai, kaip ir kitoms užkrečiamosioms ligoms, būdingas inkubacinis periodas, tai yra, kad net jei žmogus jaučiasi gerai, nereiškia, kad tuo metu jis nėra užsikrėtęs infekcija.

Koronaviruso inkubacijos laikotarpis siekia apie 14 dienų, todėl grįžus (ar vykus tranzitu) iš valstybių, kuriose sergamumas viršija nustatytą 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklį, privaloma dvi savaites izoliuotis. Grįžus iš tų šalių, kuriose sergamumas mažesnis — 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, izoliuotis rekomenduojama.

Taip pat grįžtantys iš paveiktų šalių, kuriose sergamumas viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, per 24 valandas privalo užsiregistruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC), užpildant elektroninę anketą.

Be to, Lietuvos sienos kirtimo vietoje bus matuojama temperatūra. Nustačius koronaviruso infekcijos simptomus, tokie keliautojai bus atskirti nuo kitų žmonių, iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jie bus nugabenti į gydymo įstaigą.

Žmonėms, atvykusiems iš Bulgarijos, Čekijos, Džibučio, Egipto, Ganos, Indijos, Jungtinės Karalystės, Monako, Nepalo, Mergelių salų, Rumunijos, Svazilendo ir Turkijos, kur sergamumas yra kiek mažesnis, specialistai rekomenduoja izoliuotis, laikytis saugaus atstumo nuo kitų žmonių, pagal galimybes dėvėti asmens apsaugos priemones.

Jiems taip pat reikia stebėti savo sveikatą. Jei išsivystytų COVID-19 ligos simptomai, jie turėtų nedelsdami skambinti į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas.

Iš kitų, nelaikomų paveiktomis, šalių grįžus izoliuotis nereikia, tačiau rekomenduotina laikytis bendrų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, keliautojai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
COVID-19 statistika Lietuvoje: per parą nė vieno pasveikusio žmogaus